Ką turėtumėte žinoti apie… rašytoją Trudi Canavan


Vaizdo rezultatas pagal užklausą „trudi canavan“Gimė: 1969 m. spalio 23 d.
Zodiako ženklas: skorpionas
Tautybė: australė
Patarimas pradedantiems rašytojams: daug skaitykite. Daug rašykite.  Jūs turite rašyti, todėl, kad mėgstate rašyti, nes rašytojai neuždirba daug pinigų. Sužinokite kiek tik įmanoma daugiau apie leidybos industriją, ir kaip ten viskas vyksta. Tai padės jums ne tik suprasti, bet kartu ir prisitaikyti, nes leidėjams, redaktoriams ir knygų pardavėjams patinka, kai jūs parodote susidomėjimą ir supratimą apie galimas problemas.

Kaip manote, kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas nuo to laiko, kai išleidote „Juodojo Mago“ trilogiją? Koks jis buvo prieš knygas ir po jų atsiradimo?

Nepaisant to, kad teko tris kartus kraustytis iš vienų namų į kitus, patirti įvairių finansinių sunkumų, sudėtinga priprasti prie suplanuotos ateities. Aš daugiau nei dešimtmetį buvau laisvai samdoma darbuotoja ir buvau pripratusi prie to, kad nežinau, ką veiksiu po metų ar dvejų. Dabar planuoju būsimas savo knygų serijas.

Dabar aš žinau, ką veiksiu būsimus keturis metus. Tai keista, tačiau kartu ir suteikia saugumo jausmą. Didžiausias pasikeitimas rašant istorijas – nustatytos datos. „Juodojo mago“ trilogija buvo mano pirmoji knyga, neturėjau pasirašiusi jokių sutarčių, o rašymas nebuvo mano pagrindinis pajamų šaltinis, todėl galėjau kiek tik norėjau perrašyti ir patobulinti rankraštį. Kai nustatyta galutinė data, nebeturi daug laiko „žaisti“ su tekstu. Tačiau taip pat pastebėjau, kad dabar rašau lėčiau, tačiau man reikia mažiau perrašyti ir tvarkyti savo pirmąjį rankraštį. Patirtis mane išmokė geriau kurti siužetą ir kaip išvengti įprastų su struktūra susijusių klaidų. Tačiau kartais jų vis tiek padarau ir užsispyrusi redaguoju tekstą.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Trudi Canavan“Pasaulis, kurį jūs sukūrėte „Penketo amžiaus“ serijoje, yra platesnis geografiškai, veikėjų rasės ir asmenybės įvairesnės nei praėjusioje trilogijoje. Ar dėl to Jums teko patirti daugiau problemų ir iššūkių?

Nuo pat pradžių maniau, kad jeigu jau nori didžiulio pasaulio, teks nemažai užtrukti ties jo kūrimu. Kuo daugiau valstybių ir veikėjų istorijoje, tuo daugiau darbo. Kiekvienas pagrindinis personažas nemenkai prisideda prie kitų personažų pagrindinių ir šalutinių siužeto linijų, taigi, darbo yra nemažai.

Anksčiau man neteko kurti magiškų rasių, todėl tai buvo ganėtinai naujas iššūkis. Magiška sistema skiriasi nuo „Juodojo mago“ trilogijoje naudotos sistemos, kuri buvo daugiau pritaikyta tik ypatingiems žmonėms, tačiau ne visiems gyviems sutvėrimams. Taigi, man tai ganėtinai naujas dalykas, suteikiantis nemažai džiaugsmo.

Tiek žmonių, tiek kitų būtybių pasauliai „Penketo amžiaus“ serijoje pateikti nepaprastai detaliai ir realistiškai.  Ar juos kurdama stengėtės ką nors pasiskolinti iš tikrojo pasaulio, ar visa tai, kas sukurta, yra vaizduotės vaisius?

Niekas visiškai negali būti sukurta vaizduotės. Jeigu istorijose nebūtų jokių pažįstamų skaitytojui detalių ar pasaulių, jis paprasčiausiai negalėtų susitapatinti su istorija ar jos suprasti. Taigi reikia sukurti savo pasaulį panašesnį į mūsiškį, o jo keistumą galima kurti procese. Išleista nemažai knygų apie žmones ir įvairias vietas, tiek susijusių su praeitimi, tiek su mitolofija. Man labiau patinka panaudoti bendras žinias iš šių dalykų ir jas sumaišyti tam, kad sukurčiau ką nors nauja.

Visada įdomu stebėti skaitytojų reakcijas į mano sukurtus personažus. Skaičiau vieno skaitytojo komentarą, kuriame jis ar ji darė prielaidą, kad jeigu mano sukurtas veikėjas yra tamsiaodis ir gyvena karštame, sausame regione, tai jie sukurti pagal musulmonus, tačiau aš juos lengvai galėjau sukurti ir pagal sausose Afrikos regionuose gyvenančių asmenų portretus, arba netgi pagal Pietų Amerikos gyventojus! Kitas teigė, kad karas „Penketo amžiuje“ yra sukurtas remiantis karu Irake. Žinoma, vyko ir iki šiol vyksta daug karų. Aš galėjau knygoje sukurti karą, remdamasi bet kuriuo iš tų karų, tačiau man to neprireikė daryti. Pati istorija „padiktavo“, koks karas turi būti „Penketo amžiuje“, ir kaip jis turėtų vystytis.

Susijęs vaizdas

Abejose jūsų trilogijose pagrindinės veikėjos yra labai stiprios bei lengvai pamėgiamos moterys. Ar visados norėjote rašyti apie tokias veikėjas?

Žinoma! Tačiau jos negalėjo būti karės. Daugybėje fantastinių knygų, kurias augdama skaičiau, moterys dažniausiai atlieka tris vaidmenis: jos arba princesės, arba karės, arba dvasininkės. Aš norėjau rašyti apie moteris, kurios yra stiprios, ryžtingos, sąžiningos ir drąsios. Žinoma, kai pagaliau sukūriau tokias istorijas, knygų su tokiomis veikėjomis jau buvo nemažai. O tai taip pat reiškia, kad yra daugybė nuostabių stiprių veikėjų, apie kurias galiu skaityti.

Visų jūsų knygų pabaigose yra sąvokų sąrašas. Kaip manote, ar labai svarbu sukurti naują kalbą skirtingiems pasauliams? Kaip jūs sugalvojate naujas kalbas ir sąvokas?

Pati geriausia pamoka, kurią man teko išmokti iš skaitytojų komentarų, tai atskirti, kas yra kritika, o kas tiesiog asmeninė nuomonė. Viena iš asmeninių nuomonių yra susijusi su tuo, ar autorius pats sukūrė vardus, ar naudojo egzistuojančius, ypatingai tai susiję su gyvūnais.

Jeigu skaitau fantastinę istorija su savitu pasauliu, ir istorijoje aprašomas to pasaulio gyvūnas, sakykime, avis, tai šio gyvio paminėjimas tarsi sugriauna fantastinio pasaulio magiją, tu nesijauti esantis kitame pasaulyje. Todėl aš sukuriu naujus gyvūnus, kad šie užimtų mums įprastų padarų vietą.

Pavyzdžiui, jei kuriu naminį gyvūną, tai jis turės daryti tai, ko žmogus iš to gyvūno norėtų ir tikėtųsi gauti, kad galėtų panaudoti. Juk žmonės augina gyvūnus dėl pieno, mėsos, vilnos, ir šie gyvūnai neturi būti itin protingi, tik tam, kad išgyventų. Taip pat ne pro šalį, kad tai būtų gyvūnai, gyvenantys bandomis. Juk nelogiška auginti gražiai atrodantį drakoną, kuris spjaudosi ugnimi, kai viskas, ko tau reikia, tai vilna siūlams ir drabužiams bei kąsnis mėsos.

Taigi, gyvūnas, labai panašus į avį. Kartais gaunu klausimus iš skaitytojų, kodėl aš to gyvūno tiesiog nepavadinu avimi. Mano atsakymas skamba taip: „kodėl jūs paprasčiausiai neklausiate, kodėl to gyvio nepavadinu lama?“ Skaitydami fantastines knygas, žmonės dažnai įsivaizduoja Europos apylinkes, istoriją ir mitologiją. Man nereikia sukurti juokingų gyvūnų tik tam, kad visiems būtų aišku, jog tai mano kūrinys, taigi, stengiuosi, kad pakitimai nebūtų labai dideli. Dėl to yra nemažai skaitytojų, kuriems ir patinka mano istorijos.

Sąvokų žodynas knygos pabaigoje yra tiesiog pagarba skaitytojui, kad šis būtų įtrauktas, ir jis ar ji galėtų pasitikrinti, kas tai per gyvis / augalas / daiktas, kai tie daiktai paminimi istorijoje.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Trudi Canavan“Jūsų „Juodojo mago“ trilogijoje religija neegzistuoja, o štai „Penketo amžiuje“  religija užima svarbią vietą, nes vaizduojate, kaip gyvena ir veikia dievai.  Ar galėtumėte daugiau apie tai papasakoti?

Nesu religingas žmogus, todėl įtraukti religiją į seriją „Juodasis Magas“ man buvo labai bauginantis žingsnis. Taip pat man buvo įdomu sukurti pasaulį, kuriame religija nebūtų aktyvi. Žinoma, kartais religija iškyla, tačiau tik labai tolimose šalyse.

O kalbant apie „Penketo amžių“, tai išvengti religijos beveik neįmanoma, nes visa istorijos mintis ir kyla iš to, kas būtų, jeigu antikos laikų dievai būtų tikri. Jie dažnai įsitraukdavo į mirtingųjų gyvenimus. Dažniausia to priežastis – padaryti žalos mirtingiesiems. Taigi, pradedi galvoti, ar iš tikrųjų maldos padeda –  net jei dievai tave pastebės, greičiausiai tavo gyvenimas bus sunkus ir baigsis tragiškai. Taigi rašyti apie senųjų dievų panteoną buvo ganėtinai paprasčiau ir lengviau nei mėginti rašyti apie šių dienų religijas.

„Juodasis magas“ ir „Penketo amžius“ yra nepaprastai populiarios tarp skaitytojų. Kaip manote, kodėl skaitytojams taip patinka jūsų istorijos?

Sunku pasakyti. Įtariu, kad tai susiję su negalėjimu ilgai išlaikyti susidomėjimą vienu dalyku. Pavyzdžiui, jeigu man nuobodu, tai skaitytojui taip pat bus nuobodu, todėl aš nuolatos stengiuosi istorijose palaikyti įtampą, paslaptį ir greitį.

Susijęs vaizdasJeigu pagal trilogiją „Juodasis magas“ būtų kuriamas filmas , kokie aktoriai galėtų įkūnyti jūsų sukurtus personažus?
Mano svajonių aktorių sąrašas išduoda mano amžių! Norėčiau, kad  Natalie Portman įkūnytų  Sonėją,  Daniel Day Lewis – Eikariną, o Matthew Broderick – Serį. Tačiau rašant istoriją veikėjų portretai keitėsi. Matote, kuriant pasaulį,stengiausi, kad ekologija ir kultūra, kurią paimu iš tikrojo pasaulio ir įdedu į savąjį, atrodytų kaip tikrai naujas pasaulis. Mano taisyklė – „įkvėptas dalykas, bet ne juo pagrįstas“. Šią taisyklę naudoju kurdama ir personažus, kurie nėra sukurti remiantis kokia nors realiame pasaulyje egzistuojančia rase ar kultūra, tačiau, žinoma, tam tikrų panašumų yra. Vėliau suvokiau, kad tie nežymūs panašumai buvo įkvėpti būtent Australijoje gyvenančių žmonių tautybių ir rasių maišalynėje, daugiausiai tai žmonės iš Azijos ir Polinezijos bei imigrantų, atvykusių į šalį per paskutinį šimtmetį.

Bet, kadangi filmo ir kino industrija nėra paremta daugiakultūrine Australija, sunku surasti tinkamus aktorius personažams, ir netgi Bolivudas šių paieškų nepalengvino, kai teko surasti, kas įkūnytų Fareną.

Šaltiniai:



Lietuvoje esančios autorės knygos (2017 07)

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s