Mergiotė ir įkalinta saulė – Domas Austis (knyga)


– Tai… tai… Maču Pikč?.. – žodis užstrigo gerklėje.
– Taip, tai Maču Pikču, – išsklaidė dvejones Benas. – Apleistas inkų miestas, inkų kultūros šedevras, architektūros stebuklas. Taip, tai Maču Pikču.
Draugai tylėjo kiekvienas paskendęs savo mintyse.

Penki klasės draugai – Laura, Kristupas, Sandra, Benas ir Diana – skrisdami lėktuvu į tarptautinį konkursą net pamanyti negalėjo, kad nukeliaus šimtus metų į praeitį ir atsidurs Inkų imperijoje, kurios imperatorius paimtas į nelaisvę, o vietiniai renka auksą ispanų konkistadorams. Tačiau sunkūs laikai reikalauja drastiškų ir… gudrių sprendimų.
Kaip seksis vaikams susirasti draugų ir įveikti pavojus?
Kas laukia paslaptingos Saulės įkalinimo šventės metu?
O svarbiausia – ar pavyks grįžti namo?..

Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2017
Pirmasis originalus leidimas: 2017
Originali kalba: lietuvių kalba
Originalus pavadinimas: Mergiotė ir įkalinta saulė
Leidykla (Lietuvoje): Nieko rimto
Iliustratorius: Rimantas Juškaitis
Ankstesnės dalys: Mergiotė ir mirusi kalba
Serijos pavadinimas: nežinoma
Patartinas amžius: 9+
Žanras/ tipas: vaikų literatūra, nuotykiai
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: dabartis-senovės Maču Pikču
Puslapių skaičius: 208
Pasakotojas: trečias asmuo
Autorės (-aus)  puslapis: –


Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje plečiami visos paauglių amžiaus grupės knygų horizontai, ypač lietuvių autorių kūriniais, kurie nepasakoja žiaurių realizmo istorijų, o siekia įtraukti jaunąjį skaitytoją į įdomų, nuotykių kupiną pasaulį. Viena jų – pradinių klasių skaitytojams skirta knygų serija apie mergiotę Laurą ir jos draugų nuotykius, nukeliančius į senovės pasaulius. „Mergiotė ir įkalinta saulė“ yra antra dalis, tačiau ją galima skaityti ir atskirai, kadangi neišduodama pernelyg daug detalių iš pirmosios knygos „Mergiotė ir mirusi kalba“.

Autorius. Kaip išduoda „Nieko rimto“ trumpa biografijos santrauka, Domas Austis kaip rašytojas debiutavo su savo pirma knyga „Mergiotė ir mirusi kalba“ 2016 metais Vilniaus knygų mugėje. Ši istorija gimė iš kitos knygos, skirtos suaugusiems, pasiūlius ją pritaikyti paaugliams, tačiau autoriui šovė idėja parašyti visiškai kitą istoriją, pirminį variantą paliekant suaugusiesiems. Pats autorius sako besistengiantis į savo kūrinius įpinti tikrų žinių ir istorinių faktų, taip kuriant tikroviškumo įspūdį.

Siužetas. Laura kartu su savo klase skrenda į tarptautinį konkursą Peru sostinėje Limoje ir nugirsta dvi senutes kalbant apie Velnio trikampį, kuriame dingsta laivai ir lėktuvai. Ir jei kalbama, kad žodžiais nelaimę gali prišaukti, tai taip ir nutinka – žybteli žaibas, užlieja migla, smūgis… Ir nė iš šio, nė iš to mergaitė pabunda ant žemės kartu su dar keturiais bendraklasiais. Vaikai randa miestą kalnuose, kuris pasirodo beesantis Maču Pikču – seniai apleista civilizacija, bent jau mūsų dienomis. Tačiau penkeriukė kažkokiu būdu nukeliauja laiku atgal ir randa gyvenamą inkų miestą.

Vaikai labai aktyviai suka galvą, kaip ištrūkti atgal į civilizaciją, tuo pačiu stengdamiesi kuo daugiau sužinoti apie čionykštę kultūrą.

Kaip jau sakiau anksčiau, autorius mėgsta įterpti į istoriją tikrus faktus, kurie daugeliui mūsų yra jau pažįstami. Sakyčiau, kad kiekviena gera nuotykių istorija turi šį bruožą, kai visas veiksmas dėstomas aplink kažkokį realiai vykusį įvykį. Tik aš, kaip prisiekusi fantastikos mylėtoja ir skaitytoja, turėjau tam tikrų lūkesčių dėl būsimų įvykių, kuriuos galėjo lemti Laura ir jos draugai, tačiau autorius nusprendė neardyti istorijos detalių ir nekeisti ateities. Sakyčiau protingas sprendimas, nes tektų mėginti paaiškinti, kaip pasikeitimai praeityje įtakotų dabartį. Galėčiau daryti išvadą, kad tai knyga, nukelianti vaikus tartum į kokią ekskursiją į praeitį, kad jie pamatytų, kaip gyveno senovės inkai, kokie buvo jų papročiai ir kas lėmė jų išnykimą.

Istorija užbaigiama taip, kad tikrai galima tikėtis tolesnių veikėjų nuotykių, tik įdomu, kokiu laiku, nes, kaip supratau, jiems dar lemta grįžti į inkų miestą.

Veikėjai. Kaip jau supratote, pagrindiniai veikėjai šioje knygoje yra penketukas, staiga nusileidęs iš dangaus į senovės Maču Pikču. Laura ir Kristupas, skaitytojams pažįstami iš pirmosios knygos, yra rimti, protingi ir kiek paslaptingi, nes jie slepia nuo draugų jau anksčiau patirtus nuotykius. Benas yra tipiškas berniukas – greit įsižeidžiantis ir įsižiebiantis, mergaites laikantis nelygiavertėmis pačiam. Jis pašaipūnas ir sunkiai nusileidžiantis. Sandra vaizduojama kiek pasipūtusi, verksnė ir labai savininkiška. Paskutinė veikėja Diana man pasirodė labai neišvystyta ir visiškai neįsiminusi, nes visi kiti apibūdinami su labai ryškiomis charakterio savybėmis, ypač neigiamomis, kaip Beno ir Sandros.

 – Na, mergiote, tu ir pavarai…
Tai išgirdusi Sandra prunkštelėjo. Kad Benas pagirtų mergaitę!.. Negi tiek daug tereikia – mokėti mirusią kalbą, ir berniūkštis pakeičia plokštelę?

Ypatingi bruožai. Galiu pastebėti, kad knyga yra skirta ne tik nukelti skaitytoją į senovės Maču Pikču, tačiau joje taip pat išmoningai prikaišiota įvairių faktų, kurie suteiks naujų žinių. Kalbu ne tik istorinius įvykius, tačiau ir visiškai kasdienius dalykus, kaip apsauga nuo ultravioletinių saulės spindulių ir panašios smulkmenos.

– Na jau ne! Pasilaikykit lūpdažius sau, mes kaip nors ištversim be saulės spindulių filtro. Kai norėsim, suvilgysim lūpas vandeniu.

Išvada. Tiek knygos pavadinimo formuluotė, tiek pagrindinės veikėjos vardas tarsi rodo pirštu į kitą Laurą ir jos nuotykius (Peter Freund knygų serija „Laura“). Tačiau jų dėti vieną prie kitos neskubėčiau, nes tik tie du minėti dalykai jas ir tejungia, kadangi serija „Mergiotė“ įmeta skaitytoją į senovės civilizacijas, supažindina su istorijos faktais ir sukuria nuotykio iliuziją. Tai informatyvi knyga vaikams, kurioje neįkyriai mokoma ir suteikiama naujų žinių. Šią seriją siūlyčiau skaityti vaikams, kurie yra smalsūs ir nori sužinoti naujų dalykų. Bent man tai atrodo didžiulis pliusas, nes tai plečia pasaulėvaizdį ir bendrą išprusimą.

Visos knygos serijoje (2017. 05)

 

Advertisements

2 thoughts on “Mergiotė ir įkalinta saulė – Domas Austis (knyga)

    1. Skonio reikalas 😀
      “Nieko rimto” mano akiai labai vykę Gedimino Skyriaus viršeliai (N. Vaitkutės 2 ir 3 knyga, “Vabalas skrenda temstant”)
      Dar man labai labai patinka Valeria Docampo iliustracijos
      malūnų slėnis

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s