Rūmų intrigos: piktas karalius, geras princas ir paprasta mergina


Ar mėgstate fantastines knygas, kuriose yra ir romantikos prieskonis? Jeigu taip, tikriausiai jau spėjote pastebėti, kad nemažai knygų turi vieną svarbų panašumą. Bent jau aš tikrai jį pastebėjau ir pradėjau kreivai žvelgti į fantastines knygas, nesuprasdama, kodėl šis šablonas dabar toks gajus. Net ir pati tai esu savo knygoje panaudojusi 😀 O koks jis? Ganėtinai įdomus ir paprastas: piktasis karalius, gerasis princas ir paprasta mergina.

Įprastai fantastinėse knygose (ar kituose žanruose) valdantieji būna labai pikti. Karalius yra tikras tironas, kuriam rūpi tik valdžia ir užsigrobti kuo daugiau teritorijos. Šio karaliaus niekas nemėgsta, tačiau visi bijo, kadangi jis yra: a) labai stiprus, b) klastingas, c) žiaurus ir nenuspėjamas, arba d) visi prieš tai išvardinti bruožai viename. Šis karalius turi vaikų. Visados tame būryje bus vaikinas, kuris vieną dieną, kai mirs karalius, pats taps karaliumi. Jaunuolis tai žino ir yra ruošiamas savo ateičiai. Kol kas nieko neįprasto, argi ne?

Susijęs vaizdasTačiau karalius ir jo sūnus įprastai būna skirtingi kaip diena ir naktis; kol karalius yra tironas, jaunuolis yra angelas, kuris nenori tapti tokiu, kokiu yra jo tėvas. Jaunuolis mato nedorus sprendimus ir darbus, ir dėl to jis nori būti kitoks, jis nori būti geras valdovas, kuris neštų džiaugsmą. Retai sutiksite istoriją, kurioje princas būtų toks pats nedoras, kaip ir jo tėvas. Tai labai įdomus dalykas, kurį galima labai lengvai paaiškinti, kai į sceną išeina mergina.

Mergina dažniausiai yra nukentėjusi dėl žiauraus ir tironiško karaliaus valdymo. Kančios galis būti pačios įvairiausios: karalius atsakingas už merginos vieno iš tėvų ar abiejų mirtis, brolių ar seserų žūtį, geriausio draugo ar draugės žūtį, mergina buvo paversta patyrė vergystę, karalius sugriovė jos namus/ valstybę ir pan. Taigi, aišku kaip dieną, mergina nemyli karaliaus, todėl niekados nepamiltų ir vaikino, jeigu šis būtų bent kiek panašus į savo tėvą. Tam, kad istorijoje būtų romantika, princas turi būti arčiau gėrio nei blogio.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „servant slave middle age“Kai mergina ir vaikinas susitinka, jie pamilsta vienas kitą ir didžiausias jų santykių piktadarys yra karalius. Kodėl? Karalius dažniausiai mato sūnų kaip ne gyvą ir jausti galinčią būtybę, bet greičiau kaip įrankį įgauti daugiau valdžios. Jeigu karalius sužinotų, kad jo sūnus ir titulo, įtakos bei pinigų neturinti paprasta mergina įsimyli vienas kitą… Kaip suprantate, reikalai tikrai nėra geri. Karalius nužudytų merginą. Todėl kai kurie autoriai stengiasi paprastą merginą paversti ypatinga: suteikti jai galių ar paversti ją svarbia visuomenės figūra (gal pasirodo, kad ji dingusi įtakingo asmens dukterėčia ir pan.). Autoriai juk turi suteiki pateisinimą dingstį veikėjams susitikti. Juk princą sutikti galima tikrai ne visur.

Taigi, kaip susitinka mergina su vaikinu? Vaizdo rezultatas pagal užklausą „secret lovers“Kaip minėjau, mergina gali tapti ypatinga persona visuomenėje. Atsižvelgiant, koks yra jūsų fantastinis pasaulis, ji gali įgyti kokią nors magišką galią, kuri paverčia ją ypatinga ir puikiu įrankiu valdžioje bei politikoje. Karaliui, kad ir kaip nemėgtų merginos, valdžia jam visados yra aukščiau visko ir mergina su ypatingomis galiomis visados tik į gerą. Tada, kai mergina atsiduria šalia karaliaus, natūralu, kad ji sutiks ir princą, ir dėl savo ypatingos padėties jie abu praleis nemažai laiko kartu.

Kitas būdas suvesti merginą su princu yra merginos darbas pilyje/rūmuose/dvare. Mergina gali dirbti tarnaite ir šmirinėti po rūmus. Taip netyčia ji tai vieną, tai kitą kartą susiduria su princu, kuris ja susidomi ir po truputį ima ją vaikytis po pilį. Arba mergina gali pasižymėti kokiais nors gebėjimais (t.y., protiniais), ir jai bus suteikiamos kokios nors pareigos: tapti būsima karališkos šeimos mokytoja. Tokie du yra dažniausiai naudojami susitikimo scenarijai, tačiau, žinoma, jų galite prigalvoti ir daugiau. Gal netyčia jie susitiko, kai princas medžiojo miške ar klaidžiojo po miestą, o mergina tiesiog vaikštinėjo gatvėmis.  Tačiau kaip bebūtų, įprastai mergina turi būtinai atsidurti netoli karaliaus, kad būtų keliama santykių įtampa. Juk štai, karalius netoli, jeigu sužinos apie sūnaus ir prasčiokės meilę, tai bus labai blogai.

Tačiau yra dar keli papildomi faktoriai, kurie visados panaudojami, kad įtampa būtų tik dar aštresnė – planuotos vedybos. Princas, būsimas Vaizdo rezultatas pagal užklausą „wedding“karalius, negali vesti bet ko. Karalius jam parenka nuotaką atsižvelgdamas į politinius santykius. Viskas daroma tik dėl išskaičiavimo. Taigi, netrukus princas ir jo mylimoji turi susitaikyti su faktu, kad tuoj atsiras kita mergina, ir vedybos, deja neišvengiamos, bet, kaip suprantate, istorijose dažnai jų kažkaip yra išvengiama. Įprastai veikėjai susituokia po to, kai karalius miršta, ir kažkodėl jis visados miršta. Bet iki tos lemtingos dienos įsimylėjėliai kenčia, nes princas turi būti su būsima žmona, o tuo metu jo mylimoji tiesiog sprogsta iš pavydo ir nespėja braukti nuo veido skausmo bei liūdesio ašarų.

Kitas, tikriausiai, svarbus dalykas, į kurį derėtų atkreipti dėmesį, yra karaliaus žmona. Kaip bebūtų keista, princo motina dažniausiai yra mirusi. Ar tai priežastis, kodėl karalius toks beširdis? Galėtų būti, jeigu tą moterį jis tikrai mylėjo, tačiau knygose retai pabrėžiami karaliaus ir karalienės santykiai, nors galėtų būti priešingai, nes tai paaiškintų, kodėl karalius elgiasi taip, kaip elgiasi. Žinoma, kai kurios istorijos pateikia, kad karalienė yra gyva arba karalius vedė vėl, tačiau moterys dažnai būna pilkos pelytės. Taigi, iškyla kitas klausimas: ar vedybos buvo iš meilės. Gal kadaise karalius mylėjo kitą,  bet jam teko tos meilės atsisakyti?

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „crying king“Tikriausiai jau suvokėte, kad linkstu prie karaliaus tironijos priežasties. Dažniausiai visados dėmesys nukreipiamas į jaunuolius, o karalius yra didelis piktas vyras, bet niekados nepaaiškinama, kodėl jis toks yra, todėl siūlyčiau mokytis iš kitų klaidų ir retkarčiais pristatyti karaliaus gyvenimą. Kokia iš to nauda? Jūs padarysite piktadarį patrauklesniu skaitytojui ir leisite kitiems suprasti, kas vyksta jo galvoje ir širdyje. Nėra nieko blogiau, kai tas pats veikėjas turi ir tavo meilę, ir tavo neapykantą, bet tai yra geras  personažo sukūrimo bruožas.

Nenoriu teigti, kad šis istorijos šablonas yra niekam tikęs, tačiau tikrai yra dažnas, o dėl to gali pavirsti ir įkyriu. Jeigu nusprendžiate žaisti naudodami šį santykių trikampį, jūs turite stengtis jam suteikti kuo daugiau šviežumo ir netikėtų vingių, nes, kaip bebūtų, šis šablonas yra nepaprastai įdomus ir įtraukiantis.

Keli pavyzdžiai:

  • Kiera Cass – „Atranka“ serija
  • Elise Kova -„Air awakens“ serija
  • Lausa Sebastian – „Ash princess“
  • Monika Mikėnaitė – „Anapus sienos. Tarsi feniksas iš pelenų“
  • Kathy MacMillian – „Sword and verse“

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s