Anonsai ir naujos knygos (99)


Norėdama sukurti ateitį ji turi nugalėti praeitį.
Violeta ir Vienišojo miesto žmonės per ilgai gyveno priespaudoje, kontroliuojami ir engiami Brangakmenio kilmingųjų. Vis stiprėjanti sukilėlių organizacija „Juodasis raktas“ ketina nuversti valdžią ir išgriauti sienas tarp miesto rajonų.
Violeta yra viena iš sukilimo vadų, bet turi ir asmeninį tikslą – išgelbėti seserį Heizelę, kurią pagrobė Ežero kunigaikštienė. Pirmiau ji ilgai kovojo, siekdama pabėgti iš Brangakmenio, o dabar ryšis bet kam, kad sugrįžtų ir išvaduotų ne tik Heizelę, bet ir visą Vienišąjį miestą.


 Linai penkiolika metų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ji – paprasta mergaitė, juk jos gyvenime viskas klostosi taip, kaip ir kitų paauglių: ji turi draugų, mėgstamą užsiėmimą, tėtį ir mamą. Tačiau iš tiesų viskas yra kur kas sudėtingiau. Geriausia Linos draugė yra ne jos bendraamžė iš tos pačios klasės, o kaimynystėje gyvenanti pianistė Kira. Dar Lina draugauja su senutėle Gertrūda – kalbančiu medžiu, augančiu kieme. Labiausiai už viską pasaulyje Lina mėgsta rinkti neįprastus daiktus iš sendaikčių krautuvėlės: sukneles, skrybėles, įvairias smulkmenas. Savo sandėliuke ji net yra įrengusi savotišką jų muziejų. Linos tėtis dėsto literatūrą universitete ir be galo mėgsta diskutuoti apie Dž. Džoisą ir jo kūrybą. O mama… Apie ją taip lengvai irgi nepapasakosi… Ji – taip pat nepaprasta, labai linksma ir kūrybinga. Su Linos tėčiu jiedu jau senokai išsiskyrę, tačiau puikiai sutaria. Mama ir Lina yra tiesiog neišskiriamos. Kartu jos lankosi jų pamėgtoje kavinėje, eina pasivaikščioti, stebi praeivius ir kuria apie juos istorijas. Tačiau dabar mama turi ne tik Liną, bet ir… dailininką. Su juo mama laiminga, ir šiaip jis – malonus ir protingas, bet Linai kažkodėl nepatinka. Ir štai vieną kartą, kai mama ir vėl išsiruošė pas savo dailininką, Lina nusprendė papasakoti šią istoriją…

„Mano mama myli dailininką“ – tai apysaka paaugliams, sukurta jaunos rašytojos, dramaturgės ir žurnalistės Anastasijos Maleiko. 2013 m. už šią knygą autorė apdovanota V. P. Krapivino vardo vaikų literatūros premija, 2015 m. „Mano mama myli dailininką“ įtraukta į geriausių kūrinių vaikams ir jaunimui konkurso Kniguru sąrašą, pristatyta P. Bažovo premijai.


– Ne tas berniukas, – sušnibždėjo motina rupiu ir sausu lyg smėlis balsu. Ir užsikosėjo. – Ne tas berniukas išgelbės tau gyvybę, o tu išgelbėsi jo. Ir vilkas… – ji užspringo ir sudrebėjo.
Bet ką tas vilkas turėjo padaryti su berniukais (tais, ne tais ar dar kokiais), Ainės motina taip ir nepasakė.

Miestelio ragana augina du sūnus. Abu – kaip vandens lašai, tik vienas truputėlį geresnis. Protingesnis. Šaunesnis. Kai dvynių plaustas nuskęsta, išsigelbsti tik vienas. Visas miestelis nusprendžia, kad išgyveno ne tas. Ne tas, kuris galėtų paveldėti motinos kerus. Ne tas, kuris apskritai galėtų kažką nuveikti.
Už miestelio plyti nepereinama giria, pilna pavojų ir paslapčių. Sako, ji užkerėta nuo neatmenamų laikų. Sako, už jos baigiasi pasaulis.
Tačiau už girios gyvena Ainė – drąsi mergaitė ir sumani medžiotoja. Jos mama jūreivė, o tėtis – Plėšikų Karalius. Tik Ainei niekaip iš galvos neišeina mamos pranašystė…
Būtų keista, jei Plėšikų Karaliui nerūpėtų raganos kerai. Būtų dar keisčiau, jei jos netikėlis sūnus gebėtų juos apsaugoti.
O kai visų šių veikėjų takai susikirs, prasidės neįtikėtina istorija, pilna galingų kerų, senovinių paslapčių, tikros drąsos ir jėgos, kuri slypi žodžiuose.
Juk žodžiai – galingiausia iš visų kerų rūšių. Jie kuria istorijas, kurios įtraukia ir kurių neįmanoma pamiršti. Tokias kaip ši.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s