Ana ir Ana – Charlotte Inden (knyga)


Ši knyga – tai anūkės Anos ir jos močiutės Anos pokalbis laiškais. Jųdviejų ryšys ypatingas. Anūkė Ana neteko savo draugo Jano, kuris su savo mama išvažiavo į Amsterdamą. Močiutė Ana dėl ligos neteko kairės kojos. Ji prarado ir prieš penkiasdešimt metų mylėtą Henrį. Ana ir Ana rašo laiškus ne tik viena kitai, taip pat Janui ir Henriui. Yra ir močiutės laiškų prarastajai kojai. Skaitydami juos, susipažįstame su abiem Anomis ir jas pamilstame. Jos šiek tiek juokingos ir išmintingos. Jų susirašinėjimas – gyvenimo atspindys, mintys apie meilę, šeimą, tarpusavio santykius, netektį ir laimę.



Pagrindinė informacija 

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2014
Pirmasis originalus leidimas: 2013
Originali kalba: vokiečių kalba
Originalus pavadinimas: Anna und Anna
Leidykla (Lietuvoje): Gelmės
Vertėjas (-a): Elena Zambacevičiūtė
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 12+
Žanras/ tipas: jaunimo literatūra, new adult literatūra, romantika, epistolinė literatūra
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: šių dienų pasaulis
Puslapių skaičius: 144
Pasakotojas: pirmu asmeniu rašomi laiškai iš keleto veikėjų perspektyvų
Autorės (-iaus)  puslapis: –


Tikriausiai neprisimenu jokios kitos knygos, kuri savyje slėptų tiek gerų emocijų ir šilumos… Tikriausiai dėl to aš jai lengva ranka skiriu penkis balus iš penkių, nes tai knyga, kupina jaunatviško maksimalizmo, senatvinio nusivylimo ir naujų vilčių, atradimų, praradimų ir tikrai daug kitų emocijų. Tačiau kartu tai nuostabiai miela istorija, kurią skaityti labai lengva – net sunku apibūdinti tą gerą jausmą, apimantį beskaitant „Ana ir Ana“. 

Autorė. Nors Charlotte Inden yra parašiusi tik tris knygas, tačiau autorė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą ir net nominuota prestižiniam Vokietijos Deutscher Jugendliteraturpreis apdovanojimui. Jos romanas „Ana ir Ana“ iš karto buvo įtrauktas į rinktinės vokiečių literatūros sąrašą. Rašytoja gimė 1979 metais, studijavo germanistiką, meno istoriją ir kino ir televizijos mokslus Vokietijoje, Anglijoje ir Prancūzijoje, šiuo metu dirba dienraščio redaktore.

Siužetas. Ana ir Ana yra močiutė ir anūkė, rašančios viena kitai laiškus. Netgi gyvenant viename name. Močiutei Anai dėl diabeto komplikacijų buvo amputuota koja, todėl jos visas gyvenimas sukasi apie prarastą galūnę ir skausmingai jaučiamą netektį, nes moteris buvo žinoma kaip šokėja, pavergusi minias vyrų, o dabar besijaučianti tiesiog moteriške be vienos kojos.

Jos anūkė Ana yra dvylikametė, kuri neteko savo draugo Jano, kuris išsikraustė su mama į Amsterdamą, taigi, tam tikra prasme ji taip pat jaučia praradimo jausmą. Ana ir Ana rašo laiškus viena kitai ir tuo pačiu kitiems – jaunosios Anos draugui Janui, senosios Anos jaunystės meilei Henriui… ir netgi prarastai kojai, palaidotai po obelim. Visa knygoje pateikiama istorija vyksta tuose laiškuose.

Mano mieloji kairioji koja,
baisiausios būna naktys. Tada aš sapnuoju tave.

Veikėjai. Kaip jau supratote, pagrindinės dvi veikėjos yra Ana ir Ana. Ir nors atrodytų, kad pfff, kaip čia taip, kaip gali būti įdomu anūkės ir močiutės laiškai, bet labai suklysite dėl tokio išankstinio nusistatymo.

Močiutė Ana – labai šiuolaikiška ir nesmerkianti. Ji yra tarsi tas išmintingas protas, visada žinantis, kokį patarimą duoti. Kartu ji be galo myli savo Aną ir visą jos šeimą. Kojos praradimas labai sukrėtė jos pasaulį, iki tiek, kad ji rašo ir pasakoja savo kojai, ką patiria be jos. Kartais tai atrodo makabriškai, bet manyčiau, kad ši knygos dalis yra tartum šalutinio pasakotojo, kai kažkokios detalės yra pasakojamos visiškai atskiram asmeniui, nesusijusiam su vykstančiais įvykiais. Pati močiutė yra labai puikus personažas: ji įsitraukia į žaidimus taip formuodama vaikaitės pasaulėžiūrą, nepaisant savo negalios netampa pikta ir pagiežinga. Prie viso to ji labai myli mažąją Aną.

Aš tariuosi žinanti, ką dabar jaučia mano Ana. Ir manau, kad jis prisimins, kaip tą naktį, susiėmusi už rankų su savo Janu, ėjo Amsterdamo gatvėmis.
Savo ruožtu, aš šito niekada nepamiršiu.

Anūkė Ana yra nenuorama vaikas, kuris labai stipriai išgyvena išsiskyrimą su vaikystės draugu. Ji, kaip ir močiutė, yra labai teigiamas personažas, kuris per kelerius metus išauga ir keičiasi, išgyvena pakilimus ir nuosmūkius, kurie aprašomi tikrai išmoningai ir su tuo uždegančiu paauglišku maksimalizmu, kai pasaulis atrodo arba lyg žiūrint per rožinius akinius, arba lyg nusiritus į giliausią duobę. Tačiau santykiai tarp dvejų Anų  išlieka nekintančiai artimi ir šilti.

Romantika. O taip, jos čia rasite – ir brandžios meilės, ir visiškai jaunos, pirmosios, labai saldžios ir stipriai liepsnojančios.

Mano širdis nustojo plakusi.
Iš džiaugsmo, kad jis manęs paklausė.
Ir iš liūdesio, kad vis dėlto tai neįvykdoma.

Istorijos ypatingumas. Tikriausiai sutiksite, kad epistolinis žanras (t.y., kūrinys laiškų forma) anokia ne naujiena. Jei domina tokios knygos, turime lietuvišką Aurelijos Butkutės „Langas į begalybę“, Ava Delaira „Meilės laiškai mirusiesiems“, Stephen Chbosky „Atskalūno laiškai“ ir t.t., tačiau „Ana ir Ana“ man iš jų išsiskyrė savo kuriama nuotaika ir teigiama atmosfera, nesvarbu, jei kalbama ir skausmingomis temomis. Istorija puiki dar ir tuo, kad čia nerasite ilgų, detalių ir nuobodžių išvedžiojimų kas nutiko ir kodėl, tik tai, kas atrodo svarbiausia, neapkraunant skaitytojo kilometriniais laiškais. Juose išsakoma, kas turėtų būti akcentuojama, ir labai subtiliai ir neįkyriai įterpiami aplinkos aprašymai. Dauguma laiškų yra trumpi, tačiau puikiausiai perteikiantys reikiamą emociją ir įvykius. Galiu labai pagirti autorę sugebėjus išlaikyti tokią pusiausvyrą. Ši istoriją tarp kitų šio žanro knygų, mano manymu, yra unikali.

Veiksmo tempas. Istorija rutuliojasi gana greitai, visa knyga pasakoja apie maždaug trejų-ketverių metų laikotarpį, ir autorė tikrai duoda suprasti apie metų kaitą ne tik besikeičiančiais metų laikais, tačiau ir besivystančiais veikėjais (netgi šalutiniais, kaip mažasis Anos broliukas Benis ar pati Ana).

Išvada. Beskaitydama „Ana ir Ana“ susimasčiau, kad tai būtų nuostabi dovana bet kokio amžiaus skaitytojai, tačiau kurios gaila, bet nenorėčiau perdovanoti, nes man ji labai patiko. Tai tokia knyga, su kuria būtų labai jauku susirangyti lyjant lietui ar esant blogos nuotaikos, nes ji kaip koks įkroviklis pripildo geros energijos. Jei paklaustumėte, apie ką ši knygą, atsakyčiau – apie meilę, gyvenimą ir santykius tarp žmonių.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s