Nulinis taškas – Margus Karu (knyga)


Estų rašytojo Karu knygoje „Nulinis taškas” pasakojama istorija apie iš probleminės šeimos kilusį ir prastą mokyklą lankiusį septyniolikmetį Johanesą, kuriam pasiseka įsiprašyti į vieną elitinę Talino mokyklą. Tačiau susiklosto taip, kad savo naujojoje klasėje jis tampa atstumtasis. O kai iš po pamatų išsprūsta visi trys kertiniai akmenys, ant kurių laikosi Johaneso pasaulis – namai, draugai ir mokykla, – jis pasijunta atsidūręs nuliniame taške, tokiame, kai esamas gyvenimas pasirodo tiesiog nebepakeliamas. Ir visgi Johanesas randa jėgų nepalūžti.


Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2016
Pirmasis originalus leidimas: 2010
Originalo kalba: estų
Originalus pavadinimas: Nullpunkt
Leidykla (Lietuvoje): Dominicus Lithuanus
Vertėjas (-a): Kristina Bykovienė
Ankstesnės dalys: –
Serijos pavadinimas: –
Patartinas amžius: +12
Žanras/ tipas: jaunimo literatūra, realistinė literatūra, mokykla
Mitinės būtybės/padarai/ galios: –
Veiksmo laikas: apie 2001-2003 m.
Puslapių skaičius: 344
Pasakotojas: pirmas asmuo (vaikinas)
Autoriaus (-ės) puslapis: –



Apie „Nulinį tašką“ prieš skaitydama beveik nieko nežinojau, tačiau pasirodo tai viena geriausiai žinomų knygų Estijoje, pagal kurią sukurtas netgi filmas „Zero Point“ (2014), tapęs vienu žiūrimiausių; daugelyje šios šalies mokyklų ši knyga yra įtraukta į rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašus. Kai kurie skaitytojai gal baidysis tikrai stiprių keiksmažodžių ir paaugliško žargono, bet tokia yra ta paauglystė, todėl autorius nevyniojo žodžių į vatą ir viską aprašė taip, kaip tikriausiai mokyklos laikais išgyveno visi. 

Autorius. Margus Karu yra vienas jaunosios estų kartos kūrėjų, gimęs 1984 metais, ir būdamas 25 metų debiutavęs su knyga „Nulinis taškas“. Kaip pats sako, knygos tema yra labai asmeniška, klasės hierarchines grupes ir perėjimą iš vienos mokyklos į kitą jis aprašė remdamasis savo patirtimi. Apskritai šioje knygoje yra daug detalių iš rašytojo paauglystės ir ją laiko knyga apie save, nors daug įvykių ir faktų joje ir išgalvoti. Savo knygos sėkmės formule autorius įvardina drąsą gyventi – viskas yra laikina, jūs patys galite sudėlioti savo gyvenimą kaip norite, o sunkumai nesitęs amžinai. Tai knyga, skirta visiems, kurie vis dar mokosi mokykloje ir kurie ją baigė senų seniausiai. Manau knygos siužetas ir kai kurios detalės yra artimos ir Lietuvai, todėl viskas susiskaitė labai greitai ir lengvai, nekeliant klausimų, kodėl tie amerikiečiai kasdien eina į tas pačias pamokas kaip vakar, kodėl jie vairuoja automobilius ir pan.

Siužetas. Johanesas Tamas pereina į naują prestižinę mokyklą tikėdamasis pradėti viską nuo švaraus lapo. Jis labai trokšta pripažinimo ir stengiasi susikurti naują savo istoriją, tačiau viskas klojasi ne taip, kaip tikėtasi – vienas po kito nuo jo nusisuka visi klasiokai, kurie arba ignoruoja, arba tyčiojasi iš naujoko. Knygoje tikrai labai akcentuojama patyčių tema, kas vis dėlto primena amerikietiškus filmus apie vidurinės mokyklos vadinamąją grietinėlę – paauglius, galinčius nulemti, kad gali atsidurti visiškame dugne net nesuprasdamas kodėl.

Nusipiešiau sau kalendorių: kiekvieną mokslo metų dieną žymi kvadračiukas, vakare prieš eidamas miegoti vieną kvadračiuką nuspalvinu, kad aiškiai matyčiau, kiek tiksliai dienų liko iki šitos kankynės pabaigos.

Negana to, šeimoje taip pat maišatis – šizofrenija serganti mama, iš namų išsilakstę broliai ir seserys, dvynė sesuo, pabėgusi į kitą pasaulio kraštą, tėtis palikęs namus. Johanesas prie visų problemų turi pirštų galais vaikščioti aplink mamą, negalėdamas išreikšti jokių neigiamų emocijų bijodamas jos sveikatos pablogėjimo, kurį patyrė būdamas mažesnis. Seni draugai nuėję šunkleliais, į juos neatsiremsi. Vaikinas pajunta, kad artėja prie pavojingos ribos, nes gyvenimas nesiklosto taip, kaip jis tikėjosi; net naujos mokyklos tempai jam, perėjusiam iš kaimo mokyklos, atrodo nepavejami.

Tačiau negalvokite, kad knygoje vien negatyvas, nes man šitaip visiškai neatrodė! Jei jums patinka John Green stilius, tada jums patiks ir „Nulinis taškas“, nes visi rimti dalykai pasakojami pasitelkiant gerą humorą, nepagailint šarmingų paaugliškų žargonizmų ir keiksmažodžių. Įtariu, kad Amerikoj šią knygą pernelyg rūpestingi tėveliai pasistengtų uždrausti dėl kalbos, patyčių, alkoholio, narkotikų ir savižudybės temų, kurių galima rasti Margus Karu knygoje.

Ką aš dabar galiu prarasti? Mokykla subinėj. Socialinis gyvenimas subinėj. Namie viskas subinėj. Kad ir ką daryčiau, prarasti nebeturiu ko – geriau jau įnirtingiau imsiuosi šio žaidimo. Pasaulis dabar priklauso man.

Veikėjai. Kaip supratote, visą istoriją varo septyniolikmetis Johanesas, kuris kilęs iš daugiavaikės probleminės šeimos, kuri kadaise buvo pavyzdinė, tačiau dėl mamos ligos ji po truputį subyrėjo, visi išsilakstė, netgi Johanesas bandė pabėgti, tačiau vis dėlto sugrįžo, tikėdamasis, kad naujoje vietoje sukurs sau naują istoriją ir gyvenimą. Kalbant psichologijos terminais jis prisiima juokdario vaidmenį, nors viduje verda nuo rūpesčių.

Apie kitus veikėjus galbūt nesiplėsiu, nes jų daug – nieko kito nereikėtų tikėtis, kai nemaža dalis veiksmo vyksta mokykloje ir vadinamajame rajone. Bet užtikrinu, kad veikėjai spalvingi ir įsimenantys, o situacijos labai jau realistiškos, kartais žiaurios, kartais komiškos, kartais net labai rimtos.

Trečias eilinis sumušimas.
Nuėjome su Krete į atrakcionų parką. Priėjo rusų marozai ir pareikalavo penkių kronų. Nedaviau. Tada jie mane visi iš eilės mušė ir tas penkias kronas pasiėmė patys man iš kišenės. Sąžiningi bičai: nepaėmė daugiau ir nemušė į veidą – tik į krūtinę ir pilvą.

Išskirtinumas. Kaip rašoma ant knygos nugarėlės, tokią knygą tikrai būčiau norėjusi perskaityti besimokydama vidurinėje. Tai tokia knyga, kuri kalba apie rimtas temas, tačiau ją skaityti vienas malonumas dėl gero humoro ir įdomių situacijų.

Išvados. Tai knyga, subalansuota vaikinams, bet iš esmės skirta visiems. Jei norėčiau nupirkti broliui knygą, tikrai pirkčiau šią! Neabejoju, kad jis yra patyręs mažiausiai pusę viso to, apie ką pasakojama „Nuliniame taške“, ir būtų smagu paskaityti ir prisiminti senas geras dieneles. Ir, be jokių abejonių, tai yra pamokanti knyga, kurią labai labai rekomenduoju paskaityti visiems, kam patinka realistinė literatūra su problematikos ir humoro prieskoniais. Tai antra „Dominicus Lithuanus“ mano skaityta knyga, kurią aš irgi vertinu penkiais balais iš penkių, ir laukiu kitų šios leidyklos knygų jaunimui!

egliosha logo

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s