Dabar tu mane supranti – Emma Haughton (knyga)


Emmos Haughton romanas „Dabar tu mane supranti“ – puikiai sukomponuotas psichologinis trileris, įtraukiantis ir nepaliekantis skaitytojo ramybėje iki pat paskutinio puslapio. Rutuliodama paauglio Denio dingimo ir paieškų intrigą, autorė atskleidžia gilų ir sudėtingą jo draugės Hanos, jos tėčio, Denio tėvų ir Dauno sindromu sergančios Denio sesutės Alisos pasaulius.
Kaip netikėti ir siaubingi nutylėtos paslapties padariniai, menkutis sandėris su sąžine pasmerkia begalinei nežinios ir bergždžių pastangų rasti pradingėlį kančiai. Bėgimas nuo tiesos, nuo akistatos su savo artimu, su savimi pačiu sutrupina ramų ir gražų šeimos pasaulį, suardo tarpusavio pasitikėjimą. Ir vis dėlto romano gale visos meistriškai supintos gijos, iškėlusios į paviršių ištikimybės, meilės, draugystės, pasiaukojimo, saviapgaulės ir praregėjimo temas, galų gale išsiriša.


Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2015
Pirmasis originalus leidimas: 2014
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: Now you see me
Leidykla (Lietuvoje): Dominicus Lihuanus
Vertė: Nida Norkūnienė
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 14+
Žanras/ tipas: vaikų/ jaunimo literatūra, realistinė literatūra, paremta tikrais įvykiais, trileris, mistika
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: šių dienų Anglija
Puslapių skaičius: 246
Pasakotojas: mergina (pirmas asmuo)
Autorės  puslapis:  http://www.emmahaughton.com/


Apie „Dabar tu mane supranti“ sužinojau prieš ją išleidžiant, kol ji dar turėjo pavadinimą „Dabar tu mane matai“ (kaip paaiškėjo, kai kuriose bibliotekose elektroninėje sistemoje ją galite rasti būtent šiuo pavadinimu). Jos ieškojau ir laukiau labai ilgai – Klaipėdos bibliotekos jos neturi, o kitame mieste kaip tyčia mano viešnagės metu ji jau buvo paimta… Bet galiausiai ji man pati įkrito į rankas, ir aš labai džiaugiuosi ją perskaičiusi! Nors man trileriai nėra labai prie širdies, bet negalėjau atsiplėšti nuo šios knygos, nors versti puslapius pirmyn buvo ir smalsu, ir šiek tiek baisu, tačiau užminti klausimai tiesiog prašyte prašėsi būti atsakyti. 

Autorė. Emma Haughton užaugo Esekse Anglijoje, keliavo po Europą, Oksforde studijavo anglų kalbą ir įsidarbino žurnaliste. Prieš išleidžiant „Dabar tu mane supranti“, ji parašė iliustruotą knygą ir nemažai knygų mokykloms apie mirtį ir priklausomybę nuo narktoikų. Dabar ji rašo šiuolaikinius trilerius jaunimui. Kaip pati sako, ji yra priklausoma nuo intriguojančių istorijų, nesvarbu, ar tai knygos, serialai ar filmai – Emma tiesiog desperatiškai trokšta sužinoti, kas bus toliau. Štai ko ji siekia ir savo knygose.

Siužetas. Prieš trejus su puse metų dingo geriausias Hanos draugas Denis. Vieną vakarą jis tiesiog negrįžo namo, taip sugriaudamas du gyvenimus – savo šeimos ir Hanos. Nežinia, jis gyvas ar ne, tačiau jo motina nepailsdama ir nenuleisdama rankų ieško jo visus tuos metus kartu įtraukdama ir Haną. Ji padeda kiek galėdama – klausinėdama žmonių, darydama plakatus, prižiūrėdama Denio sesutę Alisą, tačiau tuo pačiu baisėdamasi tuo, kas darosi (nesamo Denio gimtadienio šventimu, netikrais pranešimais), ir slapta palaidojusi visas viltis rasti savo vaikystės draugą. Reikėtų paminėti, kad autorė meistriškai kuria įtemptą atmosferą pasitelkdama psichologinius triukus, nes mįslingas yra ne tik Denio dingimas, bet ir Hanos šeimos gyvenimas. Viskas yra kur kas sudėtingiau, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Nebeįstengiu atsiliepti. Skausmas perveria krūtinę, ten, kur turėtų būti plaučiai. Kvėpuok, kartoju sau. Kvėpuok.

Veikėjai. Denis šioje istorijoje yra labai paslaptingas veikėjas, nes tiesiogiai mes su juo nesusipažįstame, jo charakteris ir motyvacija skaitytojui žinomi tik tiek, kiek leidžiama dirstelėti šuolyje į praeitį. Manau tai labai protingas ėjimas, nes mes nesame užtikrinti dėl priežasčių, kodėl jis yra vienoks ar kitoks, ir dėl kokių priežasčių dingo. Jo motina Marta yra tiesiog pamišėliškai atsidavusi paieškoms, fanatiškai ieškanti bet kokių užuominų apie sūnų. Manau ji nėra teigiamas veikėjas (nors šioje istorijoje tokia yra gal tik Dauno sindromu serganti mažoji Alisa), nes ji padarys viską, kad rastų Denį, nesvarbu, kad galbūt kažką ir įskaudins.

Pagrindinė veikėja šešiolikmetė Hana, iš kurios perspektyvos vyksta pasakojimas, man tikrai labai patiko. Ji pavaizduota labai tikroviškai, jos psichologinis paveikslas puikiai sudėtas, o emocijų perteikimas toks, kad bijai kartu su veikėja. Prie to stipriai prisideda įtaigus rašymo stilius – labai lengva pajusti visus knygos emocinius posūkius. Būtent ta emocinė pusė man labiausiai ir įstrigo, nes Hana gyvena tartum ant peilio ašmenų nežinodama, kas nutiko, ir ar ji dėl to kalta. Nors viskas pasakojama tik iš merginos pozicijos, puikiai galima jausti ir kitų veikėjų jausmus ir nuotaikas.

– Tai ne mano kaltė, – išrėkiau, ir jausmo šuoras permušė žodžius. – Kodėl jūs mane kaltinate? Iš kur mes žinome, kad Denis tai suplanavo? O kas, jeigu jis buvo…?

Apie kitus veikėjus nenorėčiau pasakoti, nes išduočiau labai įdomų istorijos faktą, kurį norėčiau, kad atrastumėte patys.

Romantika. Čia jos galite neieškoti, visa pasakojimo idėja tikrai ne apie tai.

Struktūra. Knyga sudaryta iš dvejų dalių. Pirmoji yra žvilgsnis į dabartį ir šuoliai į praeitį, kai dingo Denis, o antrojoje pasakojama tai, kad vyksta nuo dabar, tai yra nuo tos dienos, kai prasideda pasakojimas. Manau, kad šis būdas leido labai lengvai įsilieti į visą istoriją ir lengviau suprasti, kas vyko iki esamos akimirkos, ir paskui eiti į priekį.

Tai gera naujiena, tvirtinau pati sau įnirtingai. Gera naujiena.
Tai kodėl jaučiuosi tokia žlugusi? Paskui staiga supratau, ir širdį užliejo gėdos karštis.
Tamsesnė, gilesnė, slapta mano sielos dalis vylėsi, kad pagaliau viskas baigta.

Įtampa. Ne veltui tai yra psichologinis trileris, dar vadinamas Hitchcocku paaugliams. Įtampa „Dabar tu mane supranti“ taip sudėta, kad tikrai privers vos ne krūpčioti. Jei ir kitos autorės knygos tokios pat (Better Left Buried ir Cruel Heart Broken), noriu jas perskaityti tučtuojau! Įtampa palaipsniui vis auga iki istorijos lūžio prasidėjus antrajai daliai, kada net pirštai susiraito iš smalsumo. Galima sakyti, kad pirma dalis yra tarsi veikėjos nervų tampymas neleidžiant ramiai gyventi dėl Denio dingimo, o antroji lyg nelaimės nuojauta, nes mažos smulkmenos išduoda, kad kažkas yra negerai.

Išvada. Nors man nelabai prie širdies trileriai, tačiau šis buvo tikras puslapių vertikas. Man patiko puikiai išvystyta pagrindinė veikėja ir labai geras rašymo stilius, leidžiantis pajusti kone kiekvieną emociją ar net jos krustelėjimą. Nors mums pasakojama istorija jau savaime atrodo įdomi, tačiau čia suveikia nepatikimo pasakotojo fenomenas – bum, ir mes sužinome tai, ko visiškai nesitikėjome. Galiu tik pasakyti, kad tai puiki knyga, kuri privers pajusti įtampą ir neleis atsipalaiduoti, nes negali žinoti, kas laukia kitame skyriuje – nelaimės nuojauta tokia apčiuopiama, kad norėsite kuo greičiau sužinoti, kaip baigėsi knyga.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s