Laisvės akligatvis: iš gatvės vaiko gyvenimo – Jana Frey (knyga)


Sukrečianti, širdį draskanti gatvės vaiko istorija… Keturiolikmetė Sofija, nemylima ir niekam nereikalinga, atsiduria ant bedugnės krašto: jos kasdienybė – kova su alkiu, šalčiu, vienatve. Negalėdama ilgiau tverti motinos abejingumo ir nuolat patėvio mušama, pabėga iš namų, meta mokyklą, gyvena gatvėje. Dienų dienom kaulija išmaldos, galiausiai ima vagiliauti, kad išgyventų ir numalšintų alkį. Sofija sutinka nemažai likimo draugų, patiria smurto ir patyčių, sužino, kaip pardavinėti savo kūną. Vis dėlto vieną dieną atsiranda žmogus, kuris apverčia jos gyvenimą.


Pagrindinė informacijalaisvės akligatvis

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2016
Pirmasis originalus leidimas: 2001
Originali kalba: vokiečių kalba
Originalus pavadinimas: Sackgasse Freiheit. Aus dem Leben eines Straßenkindes
Leidykla (Lietuvoje): Gelmės
Vertė: Romualda Brastavičienė
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 14+
Žanras/ tipas: vaikų/ jaunimo literatūra, realistinė literatūra, paremta tikrais įvykiais
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: –
Puslapių skaičius: 160
Pasakotojas: mergina (pirmas asmuo)
Autorės  puslapis:  https://www.jana-frey.com


Jei iš „Laisvės akligatvio“ tikitės lengvos, pagražintos istorijos, labai klystate, nes tai atviras pasakojimas apie gyvenimą gatvėje, koks jis yra iš tiesų. Tai viena tų knygų, kurios apnuogina žiaurią realybę ir sviedžia veidan tai, ko nenori matyti ar girdėti.

Autorė. Jana Frey yra vokiečių-šveicarų rašytoja, savo bagaže turinti solidų skaičių knygų vaikams ir jaunimui. Lietuvoje galima rasti tikrai nemažai šios autorės knygų, kaip „Atgal kelio nėra“, „Pasaulis už grotų“, „Užgesęs žvilgsnis“ ar „Oras pusryčiams“. Kaip galite pastebėti, visos šios istorijos yra probleminė proza. Pati ji pradėjo rašyti dar būdama penkerių metų, o nuo 22 metų, kai buvo išleista jos pirmoji knyga, ji parašė jų 86! „Laisvės akligatvis“ gimė iš tikros istorijos, papasakotos merginos iš gatvės.

Siužetas. Sofijos istorija nukelia skaitytoją į Vokietiją. Mergina nuo pat vaikystės jaučiasi nemylima mamos, apleista ir trokštanti dėmesio. Ji nesupranta, kodėl jos mama yra tokia pikta ir jos nekenčia. Sofija neturi tėčio, todėl apsidžiaugia, kai mama praneša, kad jį pagaliau turės, tačiau tėviškos šilumos iš jo taip pat nepatiria. Atvirkščiai, vyras visą per ilgus metus besikaupusį pyktį galiausiai ima lieti ant jos. Mergaitė supranta, kad kažkas yra negerai, ir sužinojusi teisybę visiškai praranda visas viltis. Ji priversta palikti namus, tačiau vietoj globos namų tebūdama keturiolikos pasirenka gatvę ir gyvenimą joje su kitais benamiais jaunuoliais.

Veikėjai. Pagrindinė veikėja Sofija yra palaužta mergina, kurią vaikystėje mylėjo tik netikras senelis, kuris jos gyvenime buvo neilgai. Mama yra taip pat svarbus asmuo šioje istorijoje, ji vaizduojama kaip nuostabiai graži (visiška Sofijos priešingybė), tačiau depresuota ir pasyviai agresyvi asmenybė, nežinia kodėl nepripažįstanti dukters. Jos vyras Karlas yra atvirai agresyvus. Vieninteliai teigiami veikėjai yra lenkaitė Ana ir jos tėvai, kurie parodo, kad šeima gali būti visiškai kitokia – šilta, mylinti ir globojanti.

– Mama, kodėl aš neturiu tėčio? – sprogo manyje vieną vakarą, kai gulėjau lovoje ir turėjau miegoti.
Mama netikėtai pakėlė galvą, pamačiusi jos žvilgsnį aš krūptelėjau, Nė kiek nesuabejojau, kad dabar ji pratrūks bartis, nors nė kiek nenutuokiau, ko tokio blogo paklausiau.

Romantika. Ji tikrai nevaidina čia pirmaeilio vaidmens (netgi ne antraeilio), ji labiau yra tartum griebimasis šiaudo, nes Sofijos gyvenime meilės trūko, todėl ir meilė čia trumpa ir su nevilties ir skubos prieskoniu.

Struktūra. Knygos struktūra yra visiškai įprasta ir klasikinė, pasakojimas rutuliojasi nuo ankstyvos vaikystės iki paskutinio momento, kada autorė sutiko Sofiją.

Įtampa. Patikėkite, įtampos čia netrūksta, kadangi Sofijos gyvenimas yra ypač sudėtingas, ji susiduria su visomis įmanomomis gyvenimo blogybėmis. Jei esate jautrūs, galbūt reikėtų šią knygą aplenkti, kadangi čia paliečiamos psichologinio, fizinio ir seksualinio smurto problemos, narkomanija, prostitucija, benamystė, vaikų nepriežiūra ir t.t. Galima sakyti, kad įtampa „Laisvės akligatvyje“ kyla iš vidaus, nes autorė moka žaisti žodžiais ir kelti psichologinį nerimą, kai Sofija iš lėto yra skaldoma iš vidaus. Merginai atsidūrus gatvėje tarp kitų benamių įtampa auga dar labiau, nes nežinai, kas nutiks kitą dieną, kokį pasirinkimą padarys Sofija, ką ji sutiks, ir kokie bus tie žmonės. Šios istorijos kulminacija buvo tikras svyravimas ant peilio ašmenų.

– Negaliu, garbės žodis, negaliu, – sumurmėjau sugniuždyta.
– Gaila, – tarė Džiudė, lengvai apsisuko ir lėtai nužingsniavo atgal.
– Taip, gaila, – sušnibždėjau aš ir vėl buvau viena.

Reziume. Autorė labai įtaigiai ir jausmingai papasakojo vieno gatvės vaiko gyvenimo istoriją, kurią rekomenduočiau paskaityti visiems probleminės prozos mėgėjams. „Laisvės akligatvis“ manau labai tinkamas pavadinimas, nes vaikas yra įvaromas į kampą savo laisvės, kadangi nors jis nebepriklauso nuo šeimos, tačiau gatvė yra pavojinga ir labai nesunku peržengti ribą, iš už kurios grįžti gali ir nebegalėti. Jei ieškote knygos, kuri sukrės jus savo žiauriu realistiškumu, galbūt ji kaip tik jums.

Reklama

One thought on “Laisvės akligatvis: iš gatvės vaiko gyvenimo – Jana Frey (knyga)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s