Sindė – Marissa Meyer (knyga)

AR PAVYKS ŠIŲ LAIKŲ PELENEI APSAUGOTI SAVO IR VISOS ŽMONIJOS ATEITĮ?

Sindė gyvena triukšmingame Naujajame Pekine, čia ji tik antrarūšė pilietė, pamotės ir jos dukterų tarnaitė. Nors merginos kūne yra mechaninių dalių, kurios buvo vienintelė galimybė išgyventi po nelaimingo atsitikimo, jos širdis liko jautri artimųjų nelaimėms, laisvės troškimui, ištikimybei ir meilei.

Kasdienį pamotės engimą ir sunkią darbų naštą sutrikdo netikėtas susitikimas su žaviu princu Kajumi. Įsižiebusi meilė apverčia jos gyvenimą aukštyn kojomis. Bandydama įspėti savo mylimąjį apie jam gresiantį pavojų, mergina įsitraukia į kovą su piktąja Mėnulio karaliene ir patenka į nelaisvę, kurioje paaiškėja neįtikėtina tiesa apie jos gyvenimą…

Pirmoji „Mėnulio kronikų“ dalis „Sindė“ pasakoja apie šešiolikmetę merginą, gyvenančią su pamote ir dviem jos dukterimis. Ji paklusniai vykdo visus jai skirtus darbus ir aprūpina šeimą pinigais. Paprastas kuklios merginos gyvenimas ima keistis, kai ją likimas suveda su Naujojo Pekino miesto princu Kajumi, ant kurio pečių, mirus tėvui, užgriūva atsakomybė už karalystės gerovę ir ateitį. Negana to, paaiškėja, kad Sindė yra ypatinga – ji viena iš nedaugelio likusių Žemės gyventojų, atspari mirtinam virusui, išžudžiusiam didžiąją dalį žmonijos. Ir galbūt ji vienintelė gali išgelbėti visą Žemę nuo mirtino užkrato…

---

Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2017
Pirmasis originalus leidimas: 2012
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: Cinder
Leidykla (Lietuvoje):  Alma littera
Vertė: Vytautas Čepliejus
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Mėnulio kronikos
Patartinas amžius: 13+
Žanras/ tipas: fantastika, fairy-tale retelling, romantika, distopija
Mitinės būtybės/padarai/galios: androidai, kiborgai, Mėnulio žmonės su galiomis
Veiksmo laikas: ateitis
Puslapių skaičius: 328
Pasakotojas: trečiasis asmuo (daugybė pasakotojų)
Autoriaus (-ės) puslapis: www.marissameyer.com

---

---

„Pelenės“ pasaka yra viena geriausiai visiems žinomų pasakų pasaulyje, kurią ne kartą įvairiais būdais ekranizavo kino kompanijos, o rašytojai pateikia savo interpretacijas. Marissa Meyer palikusi „Mėnulės Jūreivės“ (angliškai „Sailor Moon“) fanfiction ėmė ir sukūrė savo „Pelenės“ pasakos interpretaciją, kurioje susipina pasaka, romantika ir mokslinė fantastika. Taigi, galite nujausti, kad gal šįkart  Pelenė pames ne kurpaitę, o kai ką daugiau.

Į Lietuvą vis daugiau atkeliauja Amerikoje populiaraus jaunimo literatūros fairy-tale retelling žanro kūrinių. Šis žanras leidžia rašytojams žaisti su pasakomis, pažvelgti į jas kitaip, įpinti jas į kitus žanrus ir laikmečius, taip sukuriant savo, originalias istorijas. Šįkart naujausia knyga Lietuvoje yra „Sindė“, kuri pristato  kitokią ne tik Pelenės versiją, bet ir pačią Pelenę.

AUTORĖ. Marissa Meyer pradėjo rašytojos karjerą kurdama „Mėnulės Jūreivės“ fanfiction ir, kaip pati pasakoja, tai jai labai padėjo perprasti veikėjų bei istorijų kūrimą. Tai jai vėliau pagelbėjo kuriant ir jos pirmą originalią istoriją – „Sindę“. „Sindė“ gimė autorei išmėginant jėgas kasmet vykstančioje NANOWRIMO lapkričio mėnesio rašytojų akcijoje. Kaip autorė pasakoja, tai yra trečia istorija, kurią ji mėgino parašyti NANOWRIMO metu. Šios istorijos rašymas buvo toks įtemptas ir įtraukiantis, kad netgi spėjo paliesti ir sekančias dalis per tą mėnesį. Paskutinę mėnesio dieną ji iš viso buvo parašiusi 150,011 žodžių. Tai tikrai įspūdingas skaičius. Tada ji kelis metus iš eilės nedalyvavo akcijoje, nes tvarkė ir perrašinėjo „Sindę“

– Tuštybė turi reikšmės, bet labiau tai valdžios klausimas. Kur kas lengviau įteigti kitiems, kad esi gražus, tada, kai pats tuo tiki. O veidrodžiai turi vieną keistą savybę –  jie geba atskleisti tiesą, – daktaras žiūrėjo į ją taip, lyg jos žodžiai būtų jį prajuokinę. – O dabar klausimas jums, panele Lin. Iš kur tas netikėtas susidomėjimas lunariais?

SIUŽETAS.  „Sindė“ nukelia skaitytojus ne tik į ateitį, tačiau ir į Pekiną. Tai atrodytų ganėtinai netradicinė vieta jaunimo literatūros skaitytojams (įprastai veiksmas visados vyksta Amerikoje), tačiau autorė pasirinko Aziją, kadangi ji norėjo tarsi pagerbti seniausią žinomą „Pelenės“ versiją – „Ye Xian“, kuri buvo parašyta 9 amžiuje Kinijoje.

Taigi, skaitytojai nuo pat pirmo puslapio yra supažindinami su Sinde ir faktu, kad ji nėra visiškai žmogus – ji yra kiborgė ir viena iš geriausių mechanikių Naujame Pekine. Vieną jos darbo dieną pas ją užeina užsimaskavęs princas Kajus ir paprašo sutaisyti androidą, kuriame yra saugoma svarbi informacija apie princesę, kurią visi laiko žuvusia. Vaikinas viliasi, kad, jeigu jis suras princesę, tai padės nuversti piktąją Mėnulio karalienę Levaną (kuri vis grasina karu, nebent princas ją ves, kadangi taikos sutartys jos visai nedomina) ir kaip nors pažaboti Žemėje siautėjanti marą. Nuo to pirmojo jų susitikimo merginos ir vaikino keliai vis susikerta ir galiausiai persipina ir vieną po kitos atskleidžia paslaptį apie Sindės tapatybę.

Ji net nusipurtė nuo nedraugiškos jo minos – nors kartą priešiškumas buvo nukreiptas  ne į kiborgę, o į normalią merginą, nevertą imperatoriaus dėmesio.
Ir nors kartą ji turėjo pripažinti, kad priešiškumas buvo ne be pagrindo.

VEIKĖJAI. Pagrindinė veikėja istorijoje yra Sindė, kuri yra androidė ir, pagal įstatymus, priklauso savo pamotei ir glogėjai Andrei Lin, kuri nekenčia merginos ir laiko ją pagrindine priežastimi, kodėl jos vyras mirė nuo maro. Žinoma, kaip ir pasakoje, taip ir čia Sindė turi dvi įseseres, ir su viena ji turi ganėtinai šiltus ir stiprius santykius.

Princas istorijoje yra Kajus, kuris per trumpą laiką dėl maro netenka tėvų ir turi perimti sostą ir valdžią. Jis yra atsidūręs labai keblioje situacijoje, nes nori užkirsti kelią plintančiam ir gyvybes pasiimančiam marui, tačiau jis nekenčia Mėnulio karalienės ir laiko ją siaubūne, bet atrodo, kad ji yra vienintelė, kuri gali padėti susidoroti su maru. Be to, ji vis grasina karu.

Nauja persona istorijoje, kurios neturime pasakoje, yra piktoji karalienė Levana, kuri romane yra didžiausia piktadarė. Bent jau kol kas knygoje ji yra pristatoma ganėtinai įspūdingai, bet jos veiksme labai daug neišvysite (bent jau aš norėjau jos daugiau :D). Levana daugiau yra naudojama kaip lūkuriuojanti grėsmė, nei kažkas labai aktyvaus. Tikriausiai kitose serijos dalyse ji veiks daugiau, nes šioje kol kas pusę knygos ji buvo minima kaip pavojus, o kitoje pusėje – kaip vaikščiojanti ir savo piktumą demonstruojanti moteris.

Taip pat derėtų paminėti Ikę, kurios pamilti ir nepastebėti tiesiog neįmanoma. Autorė prisipažįsta, kad apie ją rašyti istorijoje buvo smagiausia. Tikriausiai tie, kurie perskaitys knygą, pripažins, kad Ikė tikrai įnešė linksmumo ir žaismingumo, o ta scena… privertė širdis virptelėti.

Ikė privažiavo jai prie šono, susiėmusi metaliniais čiuptuvais už krūtinės.
-Princas Kajus! Patikrink man ventiliatorių, atrodo tuoj perkaisiu.

ROMANTIKA. Knygoje romantika egzistuoja, tačiau gal ji nėra tokia saldi ir stipri, kaip gali norėtis. Vis dėlto pagrindinis dėmesys vienaip ar kitaip krypsta į Mėnulio karalienę ir jos žiaurumą, o ne į Sidnės ir Kajaus širdies reikalus. Todėl iš tikrųjų knygoje esanti romantika įtraukia ir neerzina. Teko skaityti jau ne vieną „Pelenės“ pasakos interpretaciją, matyti filmus ir ten visados didžiulis, net per įkyriai saldus dėmesys būdavo skiriamas bučiniams. „Sindėje“ vis dėlto daugiau dėmesio skiriama sukurtam futuristiniam pasauliui ir ten esančiai grėsmei, o veikėjų santykiai yra kaip didžiulis papildomas pliusas. Taigi, jeigu išvydę „Sindę“ galvojate, kad knygoje rasite tik bučinius, tada galiu nuraminti, – ne tik bučinius ten rasite 😀

STRUKTŪRA. Romanas yra padalintas į keturias knygas (dalis). Daugiausiai skyrių yra pasakojami iš Sindės trečio asmens perspektyvos, tačiau yra įterpiami ir skyriai, kuriuose įvykiai pateikiami iš kitų veikėjų perspektyvų. Jų nėra ypatingai daug, tačiau vis dėlto yra.

ĮTAMPA. Įtampa auga, o klausimų daugėja. Tiesa, į daugumą klausimų lengvai galite rasti atsakymus arba juos nujausti, nes mums iškart yra žinoma, kad „Sindė“ naudoja „Pelenės“ pasaką. Taigi, knygos varomasis variklis yra pasižiūrėti, ar jūs esate teisūs ir kaip bei kada tiesa išlįs į viešumą. Taip pat, be abejonės, kas vyks toliau, kai ji išlįs, nes būtent šio dalyko mes iš tikrųjų ir negalime nuspėti, nes Levana yra nauja veikėja istorijoje. Taip pat įtampa stiprinama Kajaus ir Sindės gimstančiais jausmais. Kajus dėl Levanos egzistencijos istorijoje yra statomas labai į keblią padėtį: atiduoti mylimą žmogų ir išgelbėti Žemę, ar ginti mylimą žmogų ir tikriausiai pradėti karą?

REZIUMĖ. Man ši knyga labai patiko ir sužavėjo. Labiausiai man šioje istorijoje patiko sukurtas pasaulis ir jos mitologija. Mėnulio žmonės? Su ypatingomis galiomis? O kur dar kiborgai ir androidai? Tikrai įdomu ir ne kasdien sutinkama jaunimo literatūroje. Taip pat tai žavi garsios pasakos interpretacija. Nors tiesa, tai, kad daug dalykų gali nuspėti, gali būti ir rakštis sėdimojoje, nes norisi nebūti istorijos pranašu. Bet gal kai kam visai nesinori tokiu būti, tada tai, kas man buvo minusas, jums bus didžiulis pliusas.

---

---

Rekomendacijos (fairy-tale retellings ir interpretacijos): Sarah J. Maas „Užkerėtas Dvaras“, Soman Chainani „Gėrio ir blogio mokykla“ serija, Alex Flinn „Pabaisa“, Vaiva Vasiliauskaitė „Pabusk“.

Visos serijai priklausančios knygos: