Angelas ir velnias: Vaikinų ir merginų įvaizdžiai


Susijęs vaizdasAr atsivertę knygas jūs susimąstote, kokio įvaizdžio istorijoje tikitės iš pagrindinės merginos ir vaikino? Tikriausiai ne, kol patys veikėjai neišlenda ir nepradeda kalbėti bei kažką daryti knygoje. Tačiau, kaip bebūtų, pagrindiniai personažai dažnai sukrenta į angelo ir velnio kategorijas. Nežinau, kodėl yra toks dėsnis/ fenomenas (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi), kurio kartais net nesiekdamas istorijose, imi ir pats pakartoji, tačiau  jis yra gajus ir neretam gyvybiškai svarbus kaip oras daugumai skaitytojų (kaip bebūtų keista). Todėl vertėtų pasižiūrėti, ar įmanoma truputį angelų ir velnių kategorijas pakoreguoti.

Įprastai kaip ir viskas aišku – mergina istorijoje yra gerietė, angelas (net ir tiesiogine to žodžio prasme), kol tuo tarpu vaikinas yra tamsus (kartais netgi tiesiogine to žodžio prasme – yra tamsiaplaukis ir tamsiaakis), paslaptingas, velnias (net ir tiesiogine to žodžio prasme) ir, žinoma, blogiukas bei maištininkas. Kai jie susitinka, mergina be abejonės pradeda netekti savo angeliškumo. Šis scenarijus yra tikrai visiems girdėtas ir ne kartą sutiktas istorijose. Norime to ar ne, reikia pripažinti, kad, nesvarbu, kiek tokių istorijų perskaitysime, mes skaitysime ir dar daugiau. Žinoma, tam tikrais momentais jos labai nusibos, bet tik tam tikrai momentais. Vėliau grįšite prie jų.  Juk vis dėlto  šios istorijos yra kažkuo patrauklios. Juk vaikinas yra maištininkas ir stipresnis… Įsivaizduoti istorijose pagrindinė vaikiną kaip tylenį, ramų ir gerą vaikiną sudėtinga, kaip ir merginą piktadarę.

Tačiau, jeigu norite savo istorijose truputį išvengti angelo ir velnio kategorijų, mėginkite žaisti su veikėjų charakteriais t.y. nepaverskite jų  tik geriečiais bei nekaltučiais arba tik paslaptingais maištininkais. Taip pat žaiskite su jų fizine išvaizda. Tai padeda suklaidinti skaitytojus.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „evil and good love“Taip pat pamėginkite sukeisti veikėjų roles. Kodėl vaikinas turi būti paslaptingas ir maištininkas? Juk jeigu prisiminsime Bibliją, tai Ieva ten buvo maištininkė ir gundytoja. Gal jūsų istorijoje šįkart ne vaikinas, o mergina turėtų vesti iš doros kelio? Tas pats galioja ir kitiems dalykams, kuriuose mes regime tik tam tikros lyties atstovą, pavyzdžiui, vyrus kaip prievartautojus. Kas sakė, kad moteris vyro negali išprievartauti? Juk Arabų šalyse yra džinės, kurios prievartauja keliuose vyrus. Taip pat mitologijoje yra succubus (santykiauja su vyrais) ir incubus (santykiauja su moterimis), kurie savotiškai prievartauja žmones: iš vyrų paima sėklą, kad vėliau permiegoję su moterimis jas apvaisintų.

Taip pat kažkodėl į angelo ir velnio vaidmenų kategorijas visad įkrenta ir gyvenimas bei mirtis. Tikriausiai nieko nenustebins, jeigu pasakysiu, kad moteris yra gyvenimas, o vyras – mirtis. Juk vis dėlto moterys į pasaulį atgabena naujas gyvybes. Dar neteko sutikti istorijos, kurioje šie vaidmenys bent kiek būtų pakoreguoti ar sukeisti. Be to, autoriai, kai juos įdeda į istoriją, jie stengiasi sustiprinti angelo ir velnio įvaizdžius veikėjams. Vaizdo rezultatas pagal užklausą „joker and harley quinn“Juk mirtis – tamsi ir bauginanti. Vaikinas, aplink kurį dar yra mirties aura tiesioginę ar perkeltine prasme… Na, tai kelia susidomėjimą ir susižavėjimą.

Kitas dalykas, kuris iš tikrųjų retai istorijose atsiranda, tai kad veikėjai abu būtų velniai. Taip, mes turime istorijų, kur veikėjai būtų abu angelai arba angelas ir velnias (nes priešingybės traukia), bet, kad abu būtų velniai… Reta knyga tokį scenarijų suteikia. Gal todėl daug kam labai patiko filme „Savižudžių būrys“ esanti Džokerio ir Harley Quinn meilės istorija ir santykiai tarp jų, nes jie abu yra velniai.

Surasti atsakymą, kodėl autoriai retai pasirenka velnių porą savo istorijoms, ganėtinai lengva. Juk patys pagalvokite. Tokias istorijas iš dalies ir sunku rašyti ir retas kuris savyje turi pakankamai stiprų demoną, kad šis išjungtų autoriui rašant jo norą leisti gėriui visad laimėti ir triumfuoti. Bet tie, kuriems tai pavyksta, jų istorijos tampa išskirtinėmis ir suteikiančios skaitytojams šviežio oro gurkšnį.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „angel or demon“Taip pat kalbant apie vaidmenis… Nepamirškite pačioje istorijoje juos visad keisti. Tai irgi ganėtinai sėkminga strategija pavergti ir į istoriją įtraukti skaitytojus, kadangi kai velnias ir angelas keičiasi vaidmenimis, yra sukuriamas nepastovumas ir skaitytojams sunkiau nuspėti siužeto eigą bei tai neleidžia jiems per daug atsipalaiduoti. Patikėkite, kai skaitytojas atsipalaiduoja, jis dažnai ir praranda įdomumą skaityti toliau, nes atsipalaidavimas reiškia, kad istorijoje nieko įdomaus ir jaudinančio nevyksta, viskas jau nusistovėjo ir tapo norma. To šiurkštu negali atsitikti, todėl kartas nuo karto merginą paverskite angelu, tai demonu, vėliau keiskite šiuos vaidmenis su vaikinu. Tiesa, jums reikia turėti stiprius veikėjų pamatus t.y. jų moralinius kompasus, kad šis kaitaliojimas neatrodytų spontaniškas ir dirbtinis. Kitaip tariant, jūsų veikėjas turi turėti rėmus, nuostatas,taisykles, ką jis tikrai padarytų, ir ko nedarytų, kas jam šventa, o kas ne.

Ir dar kalbant apie vaidmenis… Velnias dažnai istorijos pabaigoje pavirsta angelu ir nusprendžia pasiaukoti dėl merginos, kad išgelbėtų šios gyvybę. Tokių istorijų yra ne Vaizdo rezultatas pagal užklausą „kill gun girl“viena ir ne dvi. Taip, jos jaudina, nes štai, meilės istorija pasibaigs, bet kartu tai gali ir suerzinti. Taigi, ką galite padaryti šiuo atveju? Leiskite merginai pasiaukoti arba sukurkite tokias aplinkybes, kur abu arba nei vienas neturėtų aukotis, o gal net abu nusprendžia vienas kitam nežinant pasiaukoti. Jeigu jau atsiduriate tokioje situacijoje, jums reikia pakelti rizikos kartėlę iki maksimumo ir iš vaikinų šią rolę stengtis kuo greičiau/labiau atimti. Galiausiai, pamėginkite neatimti iš jo velnio ir tegul jis nesiaukoja, o tiesiog visus kitus pasiunčia miriop, o pats savanaudiškai gelbsti merginą 😀 Jeigu šio veikėjo pamatas yra velnias ar jis iš tikrųjų yra velnias, tai jis tikrai neims ir be mūšio nepasiaukos. Taip jam paprasčiausiai nėra įprasta. Jis juk savanaudis, todėl tai visad sau pabrėžkite rašydami šias vietas ir vienu ar kitu būdu sukursite kitokią, įdomesnę siužetinę liniją.

Štai tokie mano būtų pamąstymai apie angelų ir velnių vaidmenis istorijose. Ką patys galėtumėte pasakyti apie tai? Ar jums patinka kai mergina būna angelas, o vaikinas – velnias? O gal priešingai, kai jie apsikeičia vaidmenimis?

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s