Ką turėtumėte žinoti apie… David Levithan


autoriusGimimo data: 1972 m. rugsėjo 7 d.
Gimė: Short Hillse, New Jersey valstijoje
Mokėsi: Brauno universitete anglų kalbos ir politikos mokslų
Darbas: rašytojas, redaktorius
Priklausomybės: dietiniam Dr Pepper gėrimui ir serialui „Mano taip vadinamas gyvenimas“ (angl. My So-Called Life).

Prašau, apibūdinkite save, kai buvote paaugliu.
Skaitantis knygas, laimingas, gerai prisitaikęs. Nelabai skiriuosi nuo dabartinio savęs.

Kuo norėjote tapti užaugęs? Kodėl?
Žinojau, kad į tai bus kažkokiu būdu įtraukti žodžiai, bet turėjau išsiaiškinti kaip. (Galų gale jaučiuosi pasirinkęs visus ar bent jau kelis variantus). Jei būtumėte paklausę manęs vidurinėje, tikriausiai būčiau spėjęs, kad tapsiu žurnalistu arba redaktoriumi. Nebūčiau nustebęs, kad tapau novelistu, tačiau tikrai būtų padarę įspūdį, kad aš kažką sugebėjau pabaigti iki galo.

Kaip leidėjas ir redaktorius Scholastic leidykloje Jūs dirbote su daugeliu autorių ir išleidote begalę populiarių ir pripažintų knygų; kaip autorius parašėte nemažai bestselerių. Kaip Jūsų, kaip redaktoriaus, darbas daro įtaką Jūsų, kaip autoriaus, darbui?
Mano darbas atskleidžia man daug rašytojų ir kūrinių, kurių kitu atveju aš neturėsiu progos skaityti, ir tai neabejotinai mane įkvepia. Šis darbas suteikia mano knygų egzistavimo kontekstą, kurį turi labai mažai rašytojų. Be to, mano, kaip redaktoriaus, amatas duoda daug pamokų apie rašymą arba, pavyzdžiui, siužetą.bet be viso to aš vis tiek esu priklausomas nuo savo redaktoriaus, kad pamatyčiau paties savo darbą per skaitytojo akis. Aš to nesugebu. Redaguoti savo darbą tai lyg gydytojas operuotų pats save.

Jūs išsiskiriate tikrai įspūdingu skirtingų formatų, įskaitant noveles, apsakymus, įvairove, esate parašęs ar redagavęs antologijas, bendradarbiavote su įvairiais autoriais, sėmėtės įkvėpimo iš fotografijų, klasikinės literatūros ir žodynų įrašų. Rašėte realistinę grožinę literatūrą, psichologinius trilerius, fantastiką ir romantiką. Kas toliau?
Nuostabus dalykas rašant jaunimo literatūrą šiuo metu yra tai, kad durys yra atviros, nė viena iš galimybių nėra užbraukta. Norėčiau parašyti mistinį romaną. Man patiktų rašyti vaikams. Tikrai rašysiu knygą apie suaugusiuosius. Ir aš atsisakau palikti šią žemę, kol neparašiau knygos su Libba Bray. Tačiau istorijoje aš niekada nežinau, kur būsiu, kol neatsiduriu ten. Tai man pati smagiausia dalis rašyme.

„Kiekvieną dieną“ yra nepaprastai empatiška knyga. Ar Jūsų planas, kieno kūną A gali pasiskolinti, padėjo geriau pažinti veikėją? Tiesą sakant tai vištos ir kiaušinio tipo klausimas.
Nebuvo jokio plano! Arba, manyčiau, planas buvo neturėti jokio plano. A kasdieną atsibunda vis kitame gyvenime. Ir būtent dėl to aš nenorėjau žinoti, kieno kūnuose pabunda A, iki kol A tai nutinka, o tai reiškia, kad pats turėjau išsiaiškinti tai kiek viename skyriuje. Manau dėl to knyga pavyko , arba dėl to, kad nebuvo užuominų, kadangi aš pats neturėjau supratimo, kas įvyks paskui.

Daugeliui Jūsų veikėjų lytis ir seksualumas yra tam tikros problemos, Jūsų veikėjai dažnai yra homoseksualūs arba biseksualūs. Ar rašyti apie visiškai belytį veikėją Jums buvo tartum žengti visiškai į kitą pusę, lyg rašyti visiškai pagal kitus standartus, prie kurio įpratę žmonės? Kaip ir iš kur kilo ši idėja?
Knygos „Kiekvieną dieną“ idėja buvo visiškai paprasta – tiesiog spėlionės apie tai, koks būtų gyvenimas, jei nebūčiau pririštas prie savo kūno. Nesuvokiau visų padarinių, kol neatsidūriau A galvoje, matydamas A gyvenimą. O „Kitą dieną“ (antroje serijos knygoje, pasakojančioje tą pačią istoriją iš Rianon perspektyvos) aš gavau galimybę peržvelgti tai vėl per kitą prizmę, kas mane dar labiau pamokė.

Kokie rašytojai yra Jūsų mėgstamiausi?
Tikrai sunku atsakyti į šį klausimą. Manau visi turėtų perskaityti Virginia Euwer Wolff, M. T. Anderson, Alice Hoffman, Billy Merrell, Rachel Cohn, Anne Tyler, James Howe, Margaret Atwood, Markus Zusak, John Green, David Leavitt… Sąrašas galėtų tęstis ir tęstis.

Koks yra Jūsų rašymo procesas?
Aš esu blogiausias žmogus, kuris galėtų atsakyti į šį klausimą, nes iš tiesų aš tiesiog sėdžiu ir rašau. Turi būti tam nuotaika, ir įprastai aš turiu bent mažą mintį, ką rašysiu, prieš sėdant tai daryti. Aš beveik niekada neturiu plano – bet žinau daug rašytojų, kurie juos sudarinėja. Geriausias dalykas yra eksperimentuoti su skirtingais metodais ir atrasti tą, kuris geriausiai tinka tau.

Knygos Lietuvoje  (2017 03)

Klausimai panaudoti ir versti iš:

One Thing Leads to Another: An Interview with David Levithan

David Levithan asmeninė svetainė

Interview with David Levithan (goodreads)

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s