2017 m. Vilniaus knygų mugė


Ir vėl prasidėjo Vilniaus knygų mugė, kuri yra didžiulė šventė visiems knygų gerbėjams ir mylėtojams. Jos metu kiekvienas gali įsigyti įvairių knygų, susitikti su mylimais rašytojais ir nueiti į daugybę įdomių renginių. Nors mugė vyksta kasmet toje pačioje vietoje, jos formatas menkai keičiasi ir joje dalyvauja tos pačios leidyklos, tačiau nei viena mugė lankytojams nėra vienoda. Taigi, noriu su jumis pasidalinti savo įspūdžiais apie 2017 m. Vilniaus knygų mugę.

Praeitais metais aš šmirinėjau po LITEXPO rūmus netgi tris dienas (ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį), tačiau šiais metais, deja, mano nuotykiai mugėje viena diena sutrumpėjo. Mugėje laksčiau tik penktadienį ir šeštadienį. Tačiau neįsivaizduokite, kad vaikščiojau viena. Oi, ne. Turėjau kelias drauges. Viena iš jų buvo Egliosha, kuriai šeštadienį pavyko atvykti į Vilniaus knygų mugę iš Klaipėdos! Bet daugiausiai laiko praleidau drauge su Aušrine iš „Skaitymo valandos“ tinklaraščio. Mes vaikščiojome po mugę, bendravome su leidyklomis bei rašytojais, pavyzdžiui, Vilė Vėl. Susipažinome ir paspaudėme ranką Unei Kaunaitei. Taip pat matėme daug kitų rašytojų kaip, pavyzdžiui, Rebeką Uną, Iloną Ežerinytę, Algimantą Čekuolį, Kristiną Sabaliauskaitę… Tik spėk dairytis ir kiekvienam kampe išvysi vieną ar kitą pažįstamą autorių, tačiau, žinoma, asmeniškai aš, pastebėdavau daugiausia tik jaunimo autorius ir tyrinėtojus, pavyzdžiui, doc. Kęstutį Urbą ir literatūros kritikę Danguolę Šakavičiūtę 😀

Bet pradėkime nuo pat pradžių. Taigi, kadangi nenorėjau nieko praleisti, penktadienį kėliausi labai anksti, kad būčiau Vilniaus knygų mugėje vos tik šiai spėjus atverti duris lankytojams. Pirmasis dalykas, su kuriuo teko susidurti atvykus LITEXPO rūmus, tai, kad teko eiti ne takeliu miškelyje, bet turėjau leistis žemyn link stovėjimo aikštelės, kur, prisipažinsiu, nei kart nėjau, nes nebuvo priežasties nuo autobuso stotelės daryti tokius didžiulius lankus. Vėliau išvydusi prie mažesniojo pastato esančius darbininkus ir įrangą, tapo aišku, kodėl vienas įėjimas yra uždarytas. Pastatas yra renovuojamas. Viskas suprantama ir gerai. Tegul renovuoja, tačiau keliukas, kuriuo teko eiti link kito įėjimo buvo tikra klampynė ir purvynas. Teko eiti atsargiai, kad kojos kur nors giliai į purvą neįkištum ar neišsipurvintum. Mintyse kelis kartus nusikeikiau, kad šis keliukas nėra išklotas plytelėmis, kaip anas, vedantis link uždaryto kito įėjimo. Bet nieko, vienaip ar kitaip nušlepsėjau, o šeštadienio rytą, kai paspaudė šaltukas, purvynas buvo sustingęs ir kietas.

Tačiau vieno pastato renovacija vis dėlto turi tam tikrų minusų, ypatingai, jeigu esi buvęs mugėje anksčiau ir tave labiausiai domina muzika ar/ir senos knygos. Šįmet muzikos salė ir senų knygų prekeiviai buvo suvaryti į tą pagrindinį didžiulį pastatą. Kadangi man muzikos salė nekelia jokių emocijų, nei verkiau, kad ten erdvė maža, nei ką, tačiau išvydusi, kad senų knygų yra labai nedaug, nuliūdau, nes čia ketinau praleisti nemažai laiko ir prisirinkti įvairių knygų. Deja, mano planas chuliganas nugarmėjo į kanalizaciją, kaip ir įsigyti kokių nors angliškų knygų, nes nieko naujo ar įdomaus Humanite penktadienį jau nebuvo, o apie šeštadienį jau net nekalbu. Ten jau viskas buvo iššluota (jeigu kalbėsime apie pigesnes jaunimo knygas). Išvada? Žmonės skaito angliškai išleistas knygas.

O dabar užsiminkime apie žmonių sriautą. Tikriausiai nenustebinsiu sakydama, kad, kaip ir visados, mugėje buvo daugybė žmonių, ir ne kartą galėjai išgirsti sau už nugaros ir/ar priekyje einančių žmonių piktokus komentarus bei nusistebėjimus apie tai. Kone kiekvieno lankytojo veido mina persikreipdavo, kai šis patekdavo į lėtai slenkančių žmonių sriautą. Ką jau ką, erdvės trūkumas mugės renginio metu yra rakštis vienoje vietoje, bet atrodo, kad renginio rengėjai stengiasi surasti būdus, kaip vienaip ar kitaip tą slinkimą pagreitinti.

Viena iš pačių lėčiausia slinkimo vietų yra koridorius iš 5 salės į 4 ir 3 sales, nes ten visi stengdavosi eiti įvairiai: prieš eismą ir su eismu. Dabar koridorius buvo padalintas griežtas į dvi dalis ir prieš įeidamas į jį galėjai sau virš galvos išvysti paveiksliukus, į kurią kelio juostą tu turi pasukti. Taip eismas iš tikrųjų truputį pagreitėjo šiame koridoriuje. TAI DIDŽIULIS PLIUSAS!

O dabar daugiau apie pramogas mugėje. Kai su Aušrine, o vėliau ir Egliosha apeidavome leidyklas, su jomis pasisveikindavome, pakalbėdavome (patikėkite, leidyklose dirba nepaprastai draugiški, mieli ir įdomūs žmonės), keliaudavome pasidairyti po mugę. Vaikų salėje daugybė vaikų autorių pasirašinėjo ant nemokamai dalinamų savo knygų. Nesivaržiau ir jų prisirinkau, kad vėliau perduočiau savo Vokietijoje gyvenančiam mažajam pusbroliui.

Kadangi Aušrinei mugė buvo pirmoji, ją tempiausi į įvairias mugės vietas, kad viską galėtų išvysti ir išmėginti. Viena iš stotelių buvo Bibliotekų erdvė, kur vyko „Svečiuose pas Hobitus“ renginys. Ten mes mokėmės rašyti trijų kalbų rašmenimis, iš kurių viena buvo elfų. Būtent šią aš ir pasirinkau, kol tuo tarpu Aušrinė nusprendė išmėginti kitą rašmenų sistemą, kuri, vėliau pasirodė esanti viena iš lengviausių sistemų, kai elfų – sunkiausia. Vyras man aiškino ganėtinai ilgai visas elfo rašto subtilybes ir taisykles. Atrodė, kad galima visą instrukcijų knygą parašyti apie šį raštą, tačiau, kai truputį perpratau raides, buvo ganėtinai smagu rašyti.

Taip pat Bibliotekų erdvėje pasiėmėme daugybę Literatūrinės vaistinės dalijamų receptų, nes žinote, mes dažnai sergame 😀 Neišmėgintas neliko ir didžiulis Bibliotekų erdvėje esantis orakulas, kurio ekraną bakstelėjome, kad sužinotumėme atsakymus į mums rūpimus klausimus. Tada nutempiau Aušrinę į vaikų pasaulį, kur būtinai patariau išmėginti parašyti ką nors brailio raštu mašinėle, nes tai vienas iš tų dalykų, kuriuos būtinai reikia išmėginti ir patirti mugės metu. Gaila, kad dauguma suaugusiųjų dažniausiai eina ir praeina pro tokius dalykus, pavydžiai nužvelgdami vaikus, kurie su entuziazmu išmėgina įvairius dalykus ir stengiasi viską, ką tik mugė jiems duoda, išnaudoti. Kokie suaugę žmonės yra drovūs 😀

20170224_130449O dabar apie renginius, kuriuose teko man pabuvoti. Kadangi daug renginių penktadienį ir šeštadienį skirtų jaunimo literatūros gerbėjams ir mylėtojams nebuvo, Aušrinei leidau mane temptis į ją dominančius renginius, nors, žinoma, į jaunimo literatūros renginius mes ėjome koja kojon ir nebuvo apie tai jokių diskusijų. Su nekantrumu mes įsitaisėme pasiklausyti „Laisva valia fantasy literatūroje“ diskusijos, kurioje buvo rašytoja Silvana de Mari. Renginyje buvo kalbama italų ir lietuvių kalbomis. Išeidama iš šio renginio supratau, kad jos knygos vaikams gal nėra visiškai skirtos vaikams, nes autorė domisi išžaginimo tematika, ir kaip tada atsiranda gėrio ir blogio sampratos.

20170224_140431Taip pat nuėjome pasiklausyti „Knygstarteris – kai skaitytojas sprendžia, ar leisti knygą. Gerdos Jord „Gertrūdos“ sėkmės istorija“. Pirmą kartą teko sėdėti konferencijų salėje 5.5, kurios truputį teko ir paieškoti, nes ji yra užslėpta. Asmeniškai man patiko pasiklausyti,  nes buvo ir įdomu, ir smagu. Gavome kelis patarimus, kaip pasiekti sėkmę knygų pasaulyje 😀 Vėliau keliavome pasiklausyti „Karjeros kūrimo“ vadovėlio pristatymą, kuris vyko konferencijų salėje 3.1. Tai buvo dar viena vieta, į kurią ėjau pirmą kartą ir kurios teko paieškoti. Daug žmonių šioje salėje nebuvo, o tie, kurie sėdėjo joje, buvo daugiau studentai ir mokytojai.  Todėl galite įsivaizduoti, kas ten vyko.

Tądien (penktadienį) į kitus renginius daugiau nėjome, tik pavaikščiojome po mugę, o vėliau atsisveikinome, kadangi teko pasukti skirtingais keliais. Bet susitikome kitą dieną. Šeštadienį vienas iš laukiamiausių renginių buvo diskusija „Kas įdomu paaugliams?“ Unės Kaunaitės knygų kontekste. Tikriausiai nereikia aiškinti kodėl. Įdomiausia, kad salėje buvo daug jaunimo, daug žmonių ir nemažai jaunimo autorių. Doc. Kęstustis Urba tai netgi kelis kartus akcentavo susirinkusiems, kurie smalsiai skubėdavo dairytis ieškodami pažįstamų veidų. 45 renginiui skirtos minutės ten sėdint tiesiog skriete praskriejo, kadangi buvo tikrai įdomu klausytis, o dar kiek visi juokėsi, nes kalbėjo ne tik ekspertai, bet ir du paaugliai, kurie diskusijai įnešė gyvumo ir žaismingumo.

Tada nuo 16 val.  kelioms valandoms mes įsitaisėme konferencijų salėje 5.1. Nuėjome ten pasiklausyti Francesco Miralleso knygų „Maži dalykai dideli“ ir „Vabi sabi“ knygų pristatymo. Noriu tai akcentuoti, kad šioji salė yra pati didžiausia LITEXPO rūmuose. Francesco Miralleso knygų pristatymo renginys vyko į pagalbą pasitelkiant sinchronizuotą vertimą, t.y., reikėjo pasiimti ausines, kad girdėtum vertimą, tačiau jų neliko taip greitai, kad net mirktelėti nespėjai. Taigi, pusė salės sėdėjo ir klausėsi tik vedėjos, kuri kalbėjo lietuviškai, nes ispaniškai jie nemoka. Tarp šių nelaimingųjų buvome ir mes su Aušrine. Na, apsimetėme, kad puikiai suprantame ispaniškai.

20170225_170713Po šio renginio sekė Aušros Prasauskaitės knygos „Moterys: 12 įkvepiančių istorijų“ pristatymas, kuriame dalyvavo daugybė garsių moterų, pavyzdžiui, D. Ibelhauptaitė, A. Maldeikienė ir kitos. Patikėkite, šis renginys buvo ne tik įdomus, bet ir verčianti kartais pasijusti labai nemaloniai, nes  A. Maldeikienė buvo savame stiliuje ir kalbėjo apie dėstytojus ir jų mažas algas, kada atsakinėjo į klausimą,  kodėl ji savo gyvenimą vadina nesėkminga istorija. Kai ji susirinkusius pavadino blogiečiais… Na, tada ir prasidėjo bokso kautynės, kuriame, lyg ir, nukautą padarė D. Ibelhauptaitė užsimindama apie A. Maldeikienės nukeliavimą į seimą. Šiame renginyje ne kartą buvo garsiai plojama, švilpiama ir keliami kiti įvairūs garsai ir, dažniausiai po Maldeikienės žodžių (ji prabilo tik kelis kartus), salėje iškart visi puldavo vienas su kitu šnabždėtis, reaguoti į kandžius žodžius. Ką jau ką, tačiau šis knygos pristatymas tai buvo tikrai kažkas tokio.

Deja, tai buvo mano paskutinis renginys, kuriame teko pabuvoti šeštadienį. Po jo teko rinktis daiktus ir keliauti į geležinkelio stotį, kur turėjau kitą nuotykį. Priešais mane traukinyje atsisėdo pagyvenęs vyras, kuris mėgino megzti pokalbį, kad įsiūlytų kažkokias savo knygutes. Kai traukinys pajudėjo, jis pradėjo vaikščioti po vagoną ir jas brukti kitiems. Neslėpsiu, jaučiausi truputį nemaloniai, kai jis grįždavo ir man raportuodavo, kad traukinyje yra brazilė ir grupelė italų ir t.t., nes buvau truputį jau pavargusi ir tiesiog norėjau užmerkti akis, klausytis muzikos ir ramiai grįžti į Kauną. Laimei, kad didžiąją kelionės dalį sėdėjau viena ir turėjau progą panirti į savo mintis.

Taigi, tokia trumpa mano 2017 m. Vilniaus knygų mugės nuotykių suvestinė. Į kokius renginius ėjot jūs? Ar jie jums patiko? O gal nepatiko? Kodėl? Kokius nuotykius jūs patyrėte? Laukiu nesulaukiu perskaityti komentaruose jūsų įspūdžius iš knygų mugės 🙂kitty

Reklama

7 thoughts on “2017 m. Vilniaus knygų mugė

  1. Aš šiais metais norėjau išvengti žmonių spūsties, tad keliavau ketvirtadienį. Mugėje praleidau visą dieną, nuo atidarimo iki uždarymo ir išėjau labai laiminga 🙂
    Kur buvau:
    – Diplomų įteikimas Gražiausių 2016 metų knygų konkurso nugalėtojams. – Truputi nusivyliau nes įsivaizdavau šį renginį kiek kitaip – galvojau knygos bus pristatomos (arba rodomos skaidres bus apie konkrečią, tuo metu apdovanojamą knygą), bet ne, reikėjo ateit pasiruošusiam ir viską žinoti 🙂 Tačiau kai šalia sedėjusios moterys paklausė manęs ar teisingai atėjo į “Susitikimas su bestselerio „Kodėl prancuzės nestorėja“ autore Mirreile Guiliano“, supratau kad ne aš viena grybauju (jų susitikimas išvis buvo penktadienio programoje);
    – 14-15 val buvau pristatymuose: Diskusija „Bestseleris: knygų lenktynės pasaulyje ir Lietuvoje“.
    Dalyvauja A. V. Dobkeviciut, M. Kovac (Slovėnija), M.Mitrica (Rumunija), R. Punka (Latvija) (LLA) ir Diskusija „Knygos piratavimas internete: vagystė ar nemokama reklama?“. – Šie renginiai patiko man labiausiai. Ypatingai smagi buvo Slovėnijos atstovo prezentacija, įdomu buvo pasiklausyti ir apie knygų reikalus Rumunijoje. Labai dažnai siunčiuosi knygas su megėjišku vertimu rusų kalba, tad vis neapsisprendžiu ar tai piratavimas ar ne. Iš vienos pusės atrodo kad ne, kadangi knygų mylėtojai patys savarankiškai verčia tekstus knygų, kurios nėra išleistos rusiškai. Tačiau iš kitos pusės – pamenu standartinį užrašą kiekvienos knygos pradžioje apie tai, kad negalima platinti jokių knygų tekstų be autorių žinios. Užburtas ratas;
    – 16 val toje pačioje salėje vyko “Pragaro ambulatorijos“ pristatymas tad pasilikau pasiklausyti ir jo. Čia irgi buvo kurjozinis atsitikimas 🙂 Visada sedžiu kur nors salės gale, bet nusprendžiau pakeisti vietą ir sesti 3 eilėje. Po kelių minučių prie manęs priėjo vaikinas su aplankalu ir paklausė kokiu tikslų čia atėjau? Iš netikėtumo taip pasimėčiau, pradėjau galvoti gal čia koks uždaras pristatymas, gal negalima sėdėt tose pirmose eilėse 😀 Žodžiu pasakiau kad atėjau pasiklausyti apie knygą, nes girdėjau daug gerų atsiliepimų, bet pati knygos dar neskaičiau. Gavau iš vaikino raudoną lapelį. Tada pastebėjau kad šalią sedinti moteris su dukra irgi turi raudonus lapelius. O kitoje vietoje sėdinti mergina gavo žalią (jos klausė ar atėjo pasižiūrėti į autorių). Viskas būtų kaip ir nieko, bet tada tas vaikinas padėjo aplankalą, paėme knygos ekzempliorių ir fotografai pradėjo jį fotografuot… Supratome kad čia pats autorius ir buvo 😀 gėda pelėda, niekas jo neatpažino. Teatro trupė skaitė knygos ištraukas tad pristatymas buvo labai žavus;
    – Paskutinis aplankytas renginys buvo Vanagaitės knygos “Jis“ pristatymas. Valanda prabėgo greitai ir smagiai kadangi buvo labai šilta draugiška atmosfera, o ir juoko netrūko nes du vyrai varžėsi dėl pačios Vanagaitės – vienas užrašė savo tel.numerį, kitas vis gyrė ją ir sakė kad keliauja po visus jos knygų pristatymus :)))
    Tarp pristatymų buvau susitikus su Kasparavičiumi kuris pasirašė dvi knygeles (vieną iš 2016 m, kadangi tada praleidau susitikimą, o kitą – šių metų naujieną).Kasparavičius man irgi labai patiko, nes atrodo paprastas šiltas žmogus, toks, koks ir turi būti vaikiškų knygų autorius.
    Taip pat prisipirkau milijoną Nieko rimto atvirukų ir puodelį Keep calm and read books 🙂
    Galvojau kad knygų mugė man jau baigta, tačiau penktadienį FB laimėjau pakvietimą :)) tad keliavau ir sekmadienį į:
    – Iliustracijų lietuviškasis DNR;
    – Ketvirtojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso laureatų pristatymas;
    – „Knygų piratavimas tarp Rytų ir Vakarų: rašytojo ir teisininko požiūris“.

    Paspaudė "Patinka": 1 person

      1. Ai, pamiršau dėl pačių lapelių paaiškint 🙂 Dar buvo geltoni lapeliai. Sakė kad padarė segmentaciją kaip priimamajame. Tie kas norėjo autografo – gavo geltonus lapelius, jie gali laukti nuo 6-12 val (nes jiems nedega), tie kas norėjo pamatyti autorių – gavo žalius – gali laukti iki 6 val, o tie kas gavo raudonus, turi nedelsiant patekt pas gydytoją nes jie negali laukt, jiems dega :))

        Patinka

  2. Kitty, prašau plačiau apie „Knygstarteris – kai skaitytojas sprendžia, ar leisti knygą. Gerdos Jord „Gertrūdos“ sėkmės istorija“ ir patarimus, kaip pasiekti sėkmę knygų pasaulyje 😀 Į šitą labiausiai norėjau nueiti 😦

    Patinka

    1. Žinok sunku būtų nupasakoti, nes ten reikėjo būti ir regėti jos skraidres, girdėti jos žodžius. Bet reziumė tokia, kad pasiekti sėkmę jai pavyko todėl, kad daug klydo, kliuvo ir pan.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s