Atuano kapai – Ursula K. Le Guin (knyga)


Fantasy žanro šedevras, lyginamas su garsiausia fantasy klasika, „Žiedų valdovu“,„Narnijos kronikomis“. Magiškas Žemjūrės pasaulis užburs ir jaunesnį, ir vyresnį skaitytoją, fantasy gerbėją, ir tą, kuris fantastikos paprastai neskaito.

„Atuano Kapai“ – antroji Žemjūrės“ ciklo knyga. Ji nukelia mus į Kargų Kraštus, kur viskas kitaip nei Archipelage, į vieną iš keturių jų salų – Atuaną. Čia įsikūrusi didžiausia ir slapčiausia Bevardžių šventykla. Vienatinė, vis atgimstančioji Šventikė sergsti slaptą požeminį Labirintą ir jame paslėptus lobius. Tamsieji požemiai – jos valdos, jos namai.

Šventikei mirus, tenka ieškoti kūdikio – mergaitės, gimusios Šventikės mirties dieną. Ji ir esanti naujoji, atgimusioji šventikė. Taip buvo surasta Tenara. Atimta iš tėvų ir atvežta į Atuano Kapus, kur visa jos esatis, netgi vardas, buvo atiduota suvalgyti jos šeimininkams, galingiems ir kerštingiems Bevardžiams. Nuo tos dienos ji tapo šventyklos šeimininke ir Bevardžių tarnaite. Tik ji viena gali kelti koją į klaidų požeminį Labirintą, tačiau jai užginta pasišviesti kelią Rūsyje Po Kapais…

Bet kartą į požemius įsibrovė vagis ir įžiebė žiburį ten, kur niekada negali būti jokios šviesos… Ko jam čia prireikė?

„Žemjūrės magijai nėra lygių, Žemjūrės pamokos išlieka tokios galingos, išmintingos ir būtinos, apie kokias tik gali svajoti.“
Neil Gaiman


Pagrindinė informacijazemjure_atuano-kapai

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2016 (pirmas leidimas- 2002)
Pirmasis originalus leidimas: 1970
Originali kalba: anglų
Originalus pavadinimas: The Thombs of Atuan
Leidykla (Lietuvoje):  Alma littera
Vertė: Anita Kapočiūtė
Ankstesnės dalys: Žemjūrės burtininkas
Serijos pavadinimas: Žemjūrė
Patartinas amžius: 13+
Žanras/ tipas: fantastika
Mitinės būtybės/padarai/galios: burtininkai, bevardžiai
Veiksmo laikas: magiškas pasaulis Žemjūrė
Puslapių skaičius: 200
Pasakotojas: trečias asmuo (mergina)
Autoriaus (-ės) puslapis: http://ursulakleguin.com/


P.S. Tai yra antra dalis cikle. Jeigu nesate skaitę pirmos dalies, šiame įraše galite rasti spoilerių.

Jeigu esate fantastai, „Žemjūrės“ ciklui priklausančios knygos turi būti ne tik jums girdėtos, tačiau ir jūsų akių pamylėtos. Štai sulaukėme ir antrosios dalies išleidimo (ir kartu perleidimo).  Ar esate pasiruošę palikti namus ir pamiršti savo nuobodžią kasdienybę, nes atsivertę „Atuano kapai“ knygą atsidusite kitame pasaulyje ir būsite įsiurbti autorės fantazijos ir jos sukurtų veikėjų gyvenimų sūkurį.

Pirmoje dalyje „Žemjūrės burtininkas“ mes istoriją stebėjome per Gedo perspektyvą. Šįkart pagrindine istorijos veikėja tampa Ahra, kurios vardas reiškia „toji, kurią išsiurbė“. Kaip autorė paaiškina knygos pabaigoje esančiame „Autorės žodis“ skyriuje, rašydama antrą dalį ji nežinojo nė vienos šiuolaikinės moters – pagrindinės herojinės fantastikos veikėjos, o tos kurios buvo, autorei priminė moteris, įvilktas į vyrų drabužius. Taigi, rašytoja stengėsi sukurti istorijoje tokią situaciją, kurioje veikėja suabejoja pačios galios prigimtimi ir verte.

Tačiau, skaitant „Autorės žodis“ skyrių, įdomiausia yra sužinoti, kad rašytoja net neplanavo rašyti sekančių knygų apie Žemjūrę. Tačiau tie nekalti pirmoje dalyje paminėjimai apie kitas Žemjūrės vietas, iškilę klausimai apie jas paragino rašytoją sukurti sekančias dalis.

-Tegul Bevardžiai priima šią jiems skirtą mergaitę, kuri tikrai yra ta, gimusioji amžiais neturėti vardo. Tepriima jie jos gyvybę ir visus jos gyvenimo metus iki pat jos mirties, kurie irgi priklauso jiems. Tegul jie įvertina ją ir prisipažįsta tinkama. Tegul ją suvalgo!

Taigi, antroje „Žemjūrės“ ciklo dalyje dėmesys yra skiriamas merginai. Kaip ir pirmoji knyga, taip ir antroji pradeda pasakoti merginos gyvenimą kone nuo jos gimimo. Šįkart pats veikėjos gimimas turi ypatinga reikšmę, nes taip nutinka, kad jos pasibeldimas į pasaulį sutapo su Aukščiausios Šventikės mirtimi. Mergina yra paimama iš namų ir mokoma pašvęsti savo gyvenimą Bevarždžių ar Tamsiųjų Jėgų garbininimui. Tačiau mergina auga, viskuo domisi ir, kai pasirodo Paukštvanagis, ji pradeda abejoti savo gyvenimu ir jo tikslu.

Man patiko Ahra, dar žinoma kaip Tenra (čia jos tikrasis vardas). Tai buvo įdomi mergaitė, kurios gyvenimas buvo jai padiktuotas, ir jai tenka tiesiog neklausinėjant imti ir jį priimti. Taigi, buvo įdomu stebėti, kaip mažai mergaitei yra suteikiamos galios, kaip ji yra savotiškai paikinama, nes ji yra svarbi persona ir su ja reikia atitinkamai elgtis, o kai ji įžengia į paauglės laikotarpį, elgesys su ja dar labiau pasikeičia, ir tos, kurios merginai aiškino, ką derėtų daryti, dabar šokinėja aplink ją.  O tada atsiranda vyras, kuris teigia esantis burtininkas, ir jam įsakinėja, grasina mirtimi… Savotiškai keista, erzinanti, liūdna ir linksma situacija.

-Žinot vardus – mano darbas. Mano menas. Suprask, norėdamas užkalbėti kokį nors daiktą, privalai išsiaiškinti tikrąjį to daikto vardą. Mūsų kraštuose visi sergsti savo tikruosius vardus; visą gyvenimą juos slepiame nuo visų, išskyrus keletą pačių artimiausiųjų, kuriais visiškai pasitikime, nes varde slypi didžiulė galia ir didžiulis pavojus.

Knygos pradžia palyginus yra lėta ir daugiau dėmesio yra skiriama supažindinti skaitytoją su Atuano kapais, istorija bei mažosios Ahra gyvenimu. Tas pats buvo daroma ir pirmoje ciklo dalyje. Kai jau skaitytojas orientuojasi erdvėje ir pažįsta veikėjus, į sceną išeina jau pažįstamas personažas – Paukštvanagis. Tada knyga tarsi pagreitėja, įgauna daugiau įtampos, nežinios ir pavojaus jausmo. Savotiškai galima sakyti, kad knyga padalinta į kelias dalis: pirmoji yra supažindinimas su nauja vieta, o antroji – veiksmas. Iš pradžių manęs nei trupučio neerzino lėta, informaciją pateikianti pradžia, tačiau netrukus norėjosi daugiau veiksmo, kažko, kas neverstų galvoti apie mane supantį pasaulį. Taigi, ne kartą tiesiog teko padėti knygą, nes jaučiausi mieguista. Bet kai atsirado Paukštvanagis… tapo sunku atsiplėšti nuo istorijos. Taigi, pradedant skaityti knygą kai kurie iš jūsų galite apsišarvuoti kantrybe.

Kaip ir pirmoji, taip ir antroji dalis pasižymi pasakojimu naudojant trečią asmenį ir mėginimu sukurti įspūdį, kad skaitai kokią sakmę, legendą ar mitą, tačiau man kažkodėl susidarė įspūdis, kad pirmoje tai buvo jaučiama stipriau nei antroje. Taigi, pasiruoškite pasakojimui, kuris yra vaizdingai papasakotas. Tai man labai patiko. Vertimas į lietuvių kalbą pasižymėjo labai išraiškingu ir turtingu žodynu. Skaitai ir vienas malonumas, jeigu tau patinka spalvinga kalba.

Taip pat tikriausiai reikia akcentuoti, kad nors antra dalis vyksta tame pačiame pasaulyje kaip ir pirmoji, o antroje pasirodo pirmosios pagrindinis personažas, nebūtina būti perskaičius pirmą dalį, kad suprastumėte antrą. Tai yra smagus šios serijos (kol kas) bruožas. Jeigu jūsų nedomina Gedo gyvenimas, galite skaityti apie Ahrą.

Tik dabar ji pradėjo pažinti laisvės sunkybę. Laisvė – sunki ir keista sielai tenkanti našta. Ją vilkti anaiptol nelengva. Laisvė – ne dovana, o sąmoningas pasirinkimas, kuris niekad nebūna paprastas. Kelias veda aukštyn, į šviesą, bet šitaip apsikrovęs keleivis gali niekad nepasiekti jo galo.

Kai užverčiau knygą, mėginau nuspręsti, kuri dalis man labiausiai patiko. Deja, sunku apsispręsti, kadangi abi buvo nepaprastos ir kupinos fantazijos. Tikrai nenuostabu, kad „Žemjūrės“ serija yra tapusi fantastikos klasika ir turi ne tik daugybę gerbėjų, bet ir įvairių ekranizacijų, pavyzdžiui, anime ir TV serialas, kurio DVD turiu nusipirkusi :D. Taigi, kol kas laukiu laikydama špygas, kad būtų perleista ir trečioji dalis (jeigu nebus, teks eiti medžioti į biblioteką) bei išverstos kitos tris dalys, kurių nėra lietuvių kalba. Gal, kai būsiu visas jas perskaičiusi, bus lengviau nuspręsti, kuri yra pati geriausia cikle.

Taigi, reziumė paprasta. Jeigu esate fantastikos gerbėjai, jums privalu paskaityti  „Žemjūrės“ seriją. Žinoma, ji gali pasirodyti ne visiems įveikiama, nes vis dėlto istorijos pateikimo forma truputį skiriasi nuo šiuolaikinės literatūros pasakojimo stiliaus; vieniems „Žemjūrės“ serijos pasakojimo stilius gali būti tarsi šviežias oro gūsis, kitiems – misija neįmanoma. Tačiau bet kuriuo atveju, tas, kas nukeliaus į Žemjūrę, nenorės iš jos išvykti 😉

Kitos serijos dalys lietuvių kalba:

žemjūrės burtininkaszemjure_atuano-kapaitolimiausias_krantas

keturi permatomas

kitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s