Teutonų Belaisvis – Skomantas (knyga)


Jaunimui skirta apysaka iš XIII a. pradžios, pasakojanti apie žemaičių rikio Žybarto sūnaus Uvio nuotykius latvių žemėje.


skomantas-teutonu-belaisvisPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Originali kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 1993
Originalus pavadinimas: Teutonų belaisvis
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas:
Skomantas
Patartinas amžius: 12+
Žanras/ tipas: jaunimo literatūra, istorinė
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: XIII a.
Puslapių skaičius: 112
Pasakotojas:  trečias asmuo, pasakotojas keičiasi
Autoriaus (-ės) puslapis: nėra


Jeigu jums patinka nusikelti į praeitį ir norisi daugiau sužinoti būtent apie Lietuvos istoriją, tada jūsų žvilgsniai turėtų susmigti į Skomanto serijos leidžiamas knygas, nukeliančias savo skaitytojus į XIII a. Žemaitiją, kurioje veikėjai patiria įvairių nuotykių.

Jeigu dirstelėjote į pagrindinę informaciją, tikriausiai jūsų dėmesį patraukė keli dalykai. Vienas iš jų yra šios knygos leidimo data.  Tais metais aš pati gimiau. Truputį buvo keista į rankas paimti knygą, kuriai tiek pat metų kaip ir man 😀 O ją, tiesa, ėmiau į rankas ne kartą, kai viešėdavau pas senelius. Mano močiutė turi nemažą šios serijos dalį ir kiekvieną kartą teigdavo, kad šios knygos jai patiko yra tikrai įdomios. Šįkart nusprendžiau patikėti ir paėmiau paskaityti. Bet būkite kantrūs, tuoj papasakosiu apie knygą plačiau 😉

Be datos, jums turėtų į akis kristi tai, kad autoriaus knyga kaip ir neturi. Tiksliau, nei ant vienos serijai priklausančios apysakos nėra paminėtas rašytojas. Tai vienas iš įdomių šios serijos faktų. Garsūs Lietuvos rašytojai rašė pasislėpę po Skomanto slapyvardžiu. Viena iš jų yra Renata Šerelytė, kuri parašė “Jundos lemtis“. Deja, sužinoti, kas parašė kitas, nėra jau taip paprasta, ir man nepavyko surasti, kas parašė būtent pirmąją knygą. Jeigu žinote, brūkštelėkite komentarų skiltyje.

Kitas įdomus faktas yra tai, kad knygų serija yra ganėtinai ilga ir dar gerai žinoma ir šiomis dienomis. 2016 m. buvo perleista viena serijai priklausanti knyga, o paskutinė serijai priklausanti knyga “Į pasaulio kraštą ir atgal“ buvo išleista 2009 metais. Taip pat kelios pirmosios knygos yra išleistos ir į anglų kalbą! Bet čia dar ne viskas. Skomanto knygos papuola tai į rekomenduojamų, tai į privalomų knygų sąrašus 2-8 klasėms.

Neblogai.

O dabar pradėkime nagrinėti apysakos turinį, į kurį žvelgiau truputį kreivai, nes bijojau, kad nepabaigsiu šios istorijos skaityti, nors siužetas skambėjo ir įdomiai. Bet “Teutonų Belaisvį“ įveikiau ir džiaugiuosi, nes  knyga maloniai nustebino.

Pirmoji nelaisvės diena Uviui tęsėsi tarsi amžius. Atrodė jam, kad ir paskutinioji, iš tiesų prailgusi žiema, buvo trumpesnė už šitą, vientisa kankyne virtusią dieną.

Istorijos pradžioje susipažįstame su dvejais broliais: Daubaru ir Uviu. Pastarasis vaikas yra sugaunamas, įkalinamas ir paverčiamas vergu. Būtent Uvio gyvenimas ir yra aprašomas šioje dalyje. Dešimtmetis atsiduria Rygoje, toli nuo gimtosios Žemaitijos. Čia jis turi patarnauti žvakių gamintojo šeimoje, kur tampa namų dramos stebėtoju. Kercienė nori ištekinti savo vyriausią paauglę dukterį Beatą už kelis kartus vyresnio, bet turtingo vyro. Tačiau mergina nenori tekėti ir svajoja apie įstojimą į vienuolyną. Kaip išsispręs šioji drama, teks jums sužinoti patiems 🙂

Daubaras!
Jis pabėgo! Jis nebuvo nusmeigtas tos baisiosios ieties. Medeina jį išgelbėjo!
Prieš užmigdamas naktį, Uvis vylėsi, kad jį pažadins atsargus Daubaro delnų prisilietimas.

Istorija yra pasakoja sklandžiai, ganėtinai įdomiai ir nėra jokių siaubingų ir jaunam amžiui netinkamų aprašymų. Šią apysaką gali skaityti ir jaunos knygų žiurkytės 🙂 Skaitydami “Teutonų Belaisvį“ tikrai gali pasijausti trumpam atsidūręs praeityje, kurią nori išnaršyti ir daugiau sužinoti apie ją.  Nežinau, kiek tiksliai apysakoje atsispindi istoriniai faktai ir to laiko gyvenimas, tačiau perėjimas per kalbas, kas man dažniausiai yra istorinių knygų kirvis, ganėtinai aiškus ir suprantamas. Juk, reikia pripažinti, tautos tais laikais kalbėjo skirtingomis kalbomis ir būtų kvaila, jeigu veikėjai iškart vienas su kitu galėtų susikalbėti. Šioje apysakoje to nebuvo. Būdavo vis pabrėžiama kitokia veikėjų kalba ir Uvio negalėjimas jos suprasti arba, kad ją suprasdavo sunkiai.

Istorija šioje 112 puslapių ilgumo apysakoje taip pat apima ganėtinai ilgą Uvio gyvenimo laikotarpį. Apytiksliai apie 4 metai. Tai galėtų truputį išgąsdinti, kadangi atrodys, kad istorija šuoliuoja milžiniškais septynmyliais batais į priekį, tačiau taip nėra. Kadangi pats tekstas nėra greitas, t.y., sukuriamas skaitymo tempas sukuria įspūdį, kad viskas vyksta normaliu, realistišku greičiu. Istorijos autorius pristato svarbiausius Uvio gyvenime įvykusius momentus ir pamini kiek laiko jis gyvena tarnaudamas.

Po to, kai iškrito pirmasis sniegas, Uvio gyvenimas tapo sudėtingesnis. Iki to laiko jis buvo visiškai vienas šitame svetimųjų pasaulyje. Kai susigūždavo laiptinės kampe ir užsimerkęs stipriai suspausdavo delne motinos Medeinos įduotą titnagą, jis sugebėdavo pasijausti, tarsi vėl būtų Ventės pilyje.

Taip pat pradėjus skaityti knygą tampa labai įdomu sužinoti, kas nutiks Uviui, kai jį nutveria priešai. Ar jis išgyvens? Kas jam nutiks? Ar jis grįš namo? Tikriausiai į pastarąjį klausimą atsakys kitos serijai priklausančios knygos. Bet kai viena drama pasibaigia, atsiranda kita – gyvenimas Rygos mieste. Šioji Uvio gyvenimo dalis man šioje apysakoje buvo pati įdomiausia. Buvo smalsu sužinoti, kaip viskas išsispręs. Jeigu skaitysite knygą, tikriausiai ir jums šioji drama pasirodys įdomi, o kadangi autorius nėra pažįstamas, tai nežinia, kur link jo istorija gali pasisukti. Tada prasideda trečioji dalis, kuri pristato dar vieną trumpą Uvio gyvenimo momentą. Kaip galite suprasti, apysaką galima savotiškai padalinti į tris dalis. Pirmoje ir trečioje Uvis yra veikiantis veikėjas, o antroje vaikas yra daugiau stebėtojas.

“Teutonų Belaisvis“ apysakoje nėra labai daug ryškių personažų. Asmeniškai man vienintelė su charakteriu pasirodė ponia Kercienė. Ji istorijoje tikrai išsiskyrė iš kitų istorijos personažų. O kaip ji dar aprašoma… Vietomis tikrai sunku nešyptelėti. Tai tikriausiai būtų vienas iš istorijos trūkumų, kad veikėjai labai panašūs vienas į kitą ir nėra trimačiai/ išvystyti. Todėl skaitydami knygą galite pasijusti tarsi žvelgdami į pasaką ar kokį mitą. Jeigu jums patinka skaityti tokius kūrinius, tada nebus jokių bėdų įveikti šią apysaką.

Kercienė tarsi pilvotas Hanzos laivas į abi puses sklaidė susigrūdusius žmones, ir už jos plevėsuojančio sijono lengviau sekėsi tempti sunkoką krepšį.

Reziumė būtų paprasta: šioji istorija labai patiks tiems, kas domisi Lietuvos istorija ir mėgsta istorines knygas. Taip pat šioji istorija tikrai patiks vaikinams, kurie ieško knygų, kurių pagrindinis personažas būtų vaikinas, o ne mergina. Ir, kaip minėjau prieš tai, ji tiks bet kurio amžiaus skaitytojui. Taigi, dirstelėkite į savo knygų lentynas arba skuoskite į biblioteką pagriebti šią apysaką ir keliaukite atgal į praeitį 🙂

Visos serijai priklausančios knygos (sąrašas):

  1. Teutonų Belaisvis; 2. Pelkių Vilkė; 3. Atpildo Strėlė; 4. Plėšikų Pilis; 5. Užkeiktas Lobis; 6. Dievų Valia; 7. Mėlynojo Varno Paslaptis; 8. Ventės Kalvis; 9. Polocko Ranka; 10. Šarvai Naugardo Kunigaikščiui; 11. Jundos Lemtis (Pasakojimų laike ši knyga eina prieš Polocko ranką); 12. Mindaugo Sūnus; 13. Liepsnojantis Bokštas; 14. Šėtono Legatas; 15. Šiaulių (Saulės) Mūšis; 16. Du Kalavijai; 17. Ilga Kelionė Namo; 18. Akmens kalba; 19. Daubaras – notangų vitingas; 20. Į pasaulio kraštą ir atgal.

trys permatomaskitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s