Pokalbis su… Ilona Ežerinyte


Ar realybė gali būti pilka, nuobodi ir nuspėjama?  Jeigu atsakėte „taip“, vadinasi, dar neskaitėte 2016 m. leidyklos „Alma littera” surengto antrojo paauglių ir jaunimo literatūros nominantės Ilonos Ežerinytės knygos paaugliams „Sutikti eidą“, kurioje realybė susipina su fantastika ir verčia tikėti, kad pasaulyje slypi daugybė neatrastų paslapčių. Šiandien autorė mielai sutiko atsakyti į kelis mūsų klausimus, kurie leis geriau susipažinti ne tik su jos kūriniu, bet ir su ja pačia.

Pradėkime nuo paties įdomiausio ir „originaliausio” klausimo, kuris visad užduodamas rašytojams. Jis skamba labai paprastai: „Kaip Jums kilo mintis parašyti šią istoriją? Ar jos rašymo procese labai nutolote nuo pirminės originalios minties?“
Kažkada, prieš daug metų, vienoje stiklinėje kavinaitėje gėriau nuobodžiai kavą, laukiau draugo, o prie kito staliuko jau kuris laikas sėdėjo graži senyva moteris. Priešais ją – du puodeliai kavos. Tąkart aš sulaukiau savo lauktojo ir išėjau vis galvodama, ar sulaukė ji. Norėjau parašyti istoriją, kad sulaukė. Nors gyvenime tikriausiai ne.

ilona-sutikti-eidaTaigi, „Sutikti eidą” nėra visiškai išgalvota knyga – joje yra įterptas ir tikras nutikimas. Ar ši senyva moteris su dviem puodeliais kavos yra vienintelis tikras nutikimas, paimtas iš Jūsų gyvenimo, ar yra ir daugiau tikrų įvykių, kurie dailiai įsipynė į istoriją?
Man regis, bet kokios knygos (ne)realybė yra sudėliota iš mažų gyvenimo detalių.

Kokias knygos „Sutikti eidą” vietas buvo sunkiausia ir lengviausia parašyti? Kodėl?
Kiekvienas rašantysis turi savo rašymo metodą, gal kažkas rašo nuosekliai, jau iš anksto žinodamas visą siužetą, kitas gal rašo nuo pabaigos, „pina“ istoriją į viršų… Aš rašau taip, lyg spalvinčiau mandalą – parašai vieną gabaliuką, tada dar kažką iš vidurio, tada gabaliuką visai apie kitką, todėl negaliu pasakyti, kas sunkiausia ar lengviausia. Nieko sunkaus.

Kaip atrodo Jūsų rašymo diena? Kokios sąlygos būtinai turi būti, kad žodžiai lietųsi laisvai?
Ooo, „rašymo diena“ yra prabangus terminas. Geriausiu atveju galėtume kalbėti apie rašymo valandas 🙂 . Čia vėl viskas supainiota: kartais rašai ryte, kartais naktį, kartais vakare, kartais visai nerašai. Svarbu tik, kad tada, kai istorija tave pagauna ir vyniojasi, galėtum su ja pabūti.

Ar „Sutikti eidą” buvo ilgai brandinta istorija, ar ji gimė greitai?
Ji gimė greitai, bet ne visai išnešiota 🙂. Ankstukė, sakyčiau.

Jeigu žmogus būtų apibūdinamas knygų žanrais, koks būtų Jūsų gyvenimo ir charakterio žanras?
Pats įdomiausias klausimas 🙂. Kaip būtų paprasta, jei sutilptum į vieną žanrą, o dabar – iš ryto poema, per pietus esė, vakare tragedija 🙂. Ko gero, esu makama. O norėčiau būti tiesiog haiku 🙂.

Jeigu galėtumėte atsidurti bet kurioje knygoje ir išgyventi joje aprašytus įvykius, kokia tai būtų knyga ir kodėl būtent ta?
Nuo vaikystės svajojau sumažėti kaip Bertilis iš A.Lindgren „Nykštuko Nilso“ ir patyrinėti tą smulkųjį, paprasta akimi neužgriebiamą pasaulį. Mane visada žavėjo nykštukai. Gal dėl to didelė ir neužaugau.

Ar rašant „Sutikti eidą” buvo akimirkų, kai dingdavo noras rašyti ar istorija atsimušdavo lyg į sieną? Ką tokiais momentais darydavote?
Bet ką darant ilgesnį laiką būna įstrigimų. Rašant irgi. Tada darau kaip Hemingvėjus – atsiverčiu kelis puslapius atgal ir imu skaityti, taip įįįįsibėgėju ir pramušu sieną 🙂 . O jei ir tai nepadeda, einu virtis kavos, stebėti zylių, klausytis muzikos, glostyti kačių – gyvenime yra daug gražių dalykų besitęsiančių, net kai vienas koks įstringa.

Paminėjote, kad klausotės muzikos, kai nesiseka pajudėti iš mirties taško. Dauguma rašytojų (bent jau Amerikos) netingi ir savo istorijų gerbėjams pateikia pagrindinę dainą ar netgi visą muzikinį grojaraštį, kuris atspindi romane vyraujančią atmosferą bei įvykius. Ar Jūs pati turite dainą ar dainas, kurios puikiai „pagautų“ knygoje „Sutikti eidą“ vyraujančią atmosferą ir/ar siužetą?
Man regis, knygoje pakanka muzikinių nuorodų, kad norinčiam išgirsti Algės pasaulis suskambėtų.

Kaip sekėsi sukurti knygos pavadinimą? Ar jis nuo pat pradžių buvo „Sutikti eidą“, ar turėjote ir kitų pavadinimų?
Kažkaip atėjo toks pavadinimas, ir viskas. Jokio kito nesvarsčiau.

sutikti-eidaBe ko negalėtumėte išgyventi nė dienos?
Be nakties.

Kava ar arbata? 
Kava.

Pelėda ar vyturys?
Vyturys.

Filmas ar knyga?
Knyga IR filmas.

Katė ar šuo?
Visi.

Dėkojame autorei už atsakymus ir lauksime naujų jos kūrinių 🙂

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s