Druska jūrai – Rūta Šepetys (knyga)


…1945 metų žiema. Keturi jauni žmonės: du vokiečiai, lietuvė, lenkė. Keturios paslaptys.
Jų  keliai susikerta bėgant su tūkstančiais kitų nuo puolančios sovietų kariuomenės.
Jų tikslas – pakliūti į „Wilhelm Gustloff“, laivą, turintį juos išgelbėti nuo okupantų.

1945 m. pradžioje puolant sovietų kariuomenei vokiečių karinės pajėgos chaotiškai traukiasi į Vokietiją. O kartu su jais nuo smurto bėga gyventojai iš Rytprūsių ir Baltijos šalių. Praradę gimtuosius namus, netekę artimų ir mylimų žmonių, baimės ir nevilties kaustomi pabėgėliai skuba į Gotenhafeno ir Pilau uostus, kur laukia evakuacijai parengti laivai. Tačiau vietos juose užteks ne visiems. Paliktieji pasmerkti neišvengiamai lemčiai. Tačiau ir Baltijos jūroje tyko pražūtis nuo rusų povandeninio laivo torpedų.
Šioje tragiškoje kelionėje susipina keturių jaunų žmonių istorijos. Pabėgėlių sraute likimas  suveda lietuvę Joaną, lenkę Emiliją, Florianą iš Rytų Prūsijos ir vokietį jūreivį Alfredą. Karas jų širdyse paliko negyjančius randus, juos nuodija ir giliai slepiamos skaudžios paslaptys.
Karo girnose negailestingai sumalti tūkstančių paprastų žmonių, ypač vaikų, likimai, daugiausiai gyvybių laivybos istorijoje pasiglemžusi katastrofa ir net pražuvęs Gintaro kambarys – visa tai R. Sepetys meistriškai įaudė į sukrečiantį ir realistinį istorinio romano audinį.


Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2016
Pirmasis originalus leidimas: 2016
Originali kalba: anglų
Originalus pavadinimas: Salt to the Sea
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 13+
Žanras/ tipas: istorinis romanas, jaunimo literatūra
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: 1945 metai
Puslapių skaičius: 320
Pasakotojas: 1 asm. (keturios perspektyvos)
Autoriaus (-ės) puslapis: http://rutasepetys.com/


Rūta Šepetys – gerai žinoma rašytoja, visame pasaulyje Susijęs vaizdaspripažinimą pelniusi savo debiutiniu kūriniu “Tarp pilkų debesų“, pagal kurį dabar net kuriamas filmas. Rūta gimė lietuvio ir amerikietės šeimoje, augo JAV, Mičigane. Jos knygos išleistos daugiau nei penkiasdešimtyje šalių, trisdešimt šešiomis kalbomis. Autorės kūriniai žinomi kaip universalūs – tinkantys ir paaugliams, ir suaugusiesiems. Rūta Šepetys yra gavusi daugybę apdovanojimų, tarp kurių ir Ordino “Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių. “Druska jūrai“, išleista 2016 metais susilaukė milžiniško pasisekimo tarp viso pasaulio skaitytojų – ši knyga buvo išrinkta 2016 metų goodreads logo jaunimo grožinės literatūros kategorijoje geriausia iš geriausių.

Kuriant šią knygą, rašytojai teko įdėti nemažai pastangų – aplankė ne vieną šalį, susitiko su ne viena dešimtimi pašnekovų, vienaip ar kitaip susijusių su gūdžiomis paslaptimis, įpinamomis į “Druska jūrai“ siužetą. Idėją aprašyti „Wilhelm Gustloff“ tragediją autorei pamėtėjo tėvo pusseserė Erika Demski su savo vyru Theo Mayeriu. Antrojo pasaulinio karo metu E. Demski per Rytprūsius pabėgo iš Lietuvos ir gavo leidimą plaukti “Wilhelmu Gustloffu“. Jai pasisekė ir tąkart likimas lėmė, jog atsitiktinumo dėka moteris išplaukė ne šiuo, o kitu laivu. Būtent ji Rūtai papasakojo nepaprastą savo pabėgimo istoriją ir įkvėpė trečiosios knygos atsiradimą.

Buvau girdėjusi daugybę gerų atsiliepimų apie pirmas dvi R. Šepetys knygas, tačiau nei vienos iš jų pasiimti į rankas iki šiol neteko. Būtent todėl bibliotekoje išvydusi “Druska jūrai“, nusprendžiau atsigriebti ir perskaityti nors vieną šios autorės kūrinį. Nuo pat akimirkos, kai šią knygą parsinešiau namo, nekantravau atversti pirmąjį jos puslapį, tačiau vis pritrūkdavo laiko ar panosėje atsirasdavo kokia kita gera knyga. Galiausiai susiėmiau bei nusprendžiau, jog sėsiu ir “Druska jūrai“ perskaitysiu. Net nenumaniau, kaip šis kūrinys sujauks mano mintis.

Neatsakiusi į klausimą pakartojo savąjį:
-Kuo tu vardu?
Žaizda degė, buvo silpna ir sukosi galva. Vardas. Kaip šešiolikto amžiaus dailininko, kurį motina dievino. Ne. Nesakysiu jai. Jokių šnekų.
Seselė atsiduso.
– Lazdą turėsi sukąsti. Tau labai skaudės.
Užsimerkiau.
Florianas, norėjau pasakyti. Aš vardu Florianas.
Ir netrukus būsiu negyvas.

Istorija sukasi apie keturis kardinaliai skirtingus veikėjus, tačiau juos visus sieja bendras bruožas – kiekvieną iš vidaus degina saugomos paslaptys. Joana yra jauna iš Biržų kilusi seselė, priversta palikti savo tėvynę Lietuvą. Vienintelis tikslas, dabar ją ginantis į priekį, – grįžti pas savo šeimą. Ši asmenybė labai rūpestinga ir gailestinga, nedvejodama pasiaukojanti kitų labui. Nors apsimeta ledine, po karo metu užsiaugintais šarvais slepiasi Vaizdo rezultatas pagal užklausą „salt to the sea“didžiulė gera širdis. Florianas – jaunas prūsas. Atsižvelgiant į jo amžių, vaikinas turėtų tarnauti Vokietijai, tačiau dėl aplinkiniams neaiškių priežasčių to nedaro. Skaitant knygą, labai patiko stebėti šio veikėjo evoliuciją – iš pradžių jis su niekuo nebendravo, buvo užsidaręs ir piktas, tačiau kuo toliau, tuo labiau minkštėjo, kol virto beveik geraširdžiu. 😀 Manau, Floriano veikėjas tikrai svarbus šiai istorijai, nes jis labai įdomus, paslaptingas ir gan keisto būdo. Jo gyvenimo istorija taip pat ne iš paprastųjų. O štai penkiolikametės lenkės Emilijos personažas suteikia knygai stiprų tragišką prieskonį. Iš pažiūros paprastai mergaitei teko daug iškentėti ir ne kartą susidurti akis į akį su žiauriais įvykiais ir net mirtimi. Emilija yra tas veikėjas, kurio skaitytojui nuoširdžiai gaila. Skaitant skyrius iš jos perspektyvos ne kartą nuverkiau posmelį. Kuo ši mergaitė žavi ir užkrečia – tai neblėstančiu tikėjimu, viltimi ir ryžtu. Ketvirtoji perspektyva yra septyniolikmečio vokiečio Alfredo. Jis tarnauja savo tėvynei bei dievina fiurerį. Vaikinas visą laiką mintyse rašo laiškus namuose paliktai mylimajai Henerolei. Vos perskaičius pirmus skyrius galima suprasti, jog Alfredas yra tingi, tuščiagarbė ir pasipūtėliška persona. Visgi istorijai jis suteikia savotiško žavesio, mat jo požiūris į karo įvykius nė trupučiu nepanašėja į likusių pagrindinių veikėjų.

Be šių keturių veikėjų yra ir kitų – mažas paklydėlis berniukas, Batų Poetas, milžinė Eva… Tai vos keli iš ganėtinai nemažo kiekio gerai išvystytų ir savitą charakterį turinčių veikėjų. Visos knygos metu žavėjo tai, kaip autorė supynė visiškai skirtingų asmenybių kelius. Visi veikėjai buvo kažkuo išskirtiniai, o tai yra labai didelis pliusas. Jei pateiktumėte citatą iš knygos, išsyk galėčiau pasakyti, kas tai ištarė ar pagalvojo. Ir ne todėl, kad būčiau atmintinai išmokusi visą kūrinį, o todėl, jog beskaitant istoriją R. Šepetys suteikė galimybę prisiliesti prie kiekvieno žmogaus išgyvenimų, jausmų, požiūrio į gyvenimą.

– Toji mergiotė. Ji be dokumentų.
Dokumentai…
Jis teisus. Emilija neturi tapatybės kortelės. Visai pamiršau. Vokietijos valdžia reikalavo, kad visi civiliai būtų prisiregistravę ir visur nešiotųsi dokumentą. <…> Dokumentą turėjome rodyti kiekvienam valdininkui ar kareiviui, jeigu lieptų. Nuo dokumentų priklausė mūsų likimas.
Pažvelgiau į ją, įsitaisiusią tarp ryšulių. Ji šypsodama man pamojo.
Emilija be dokumentų.
Nėra dokumentų – nėra ateities.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „salt to the sea“Ši knyga sugebėjo pačiupti į savo gniaužtus nuo pat pirmų eilučių. Galbūt pakerėjo stiprios emocijos, o gal pritraukė gerai išvystyti veikėjai, tačiau negalėjau nuo jos atsiplėšti. Man labai patiko rašymo stilius. Skaitant šią knygą kartkartėmis atrodė, jog pabaigus kiekvieną sakinį, į smilkinį atsimuša po kulką – tokie jie emocingi bei išpildyti buvo. Šis kūrinys patiks visiems – ir paaugliams, ir vyresnio amžiaus žmonėms (net mano išranki literatūrai močiutė su pasimėgavimu šią istoriją sukrimto 😀 ). Vaizdingi aprašymai lengvai nukels jus į Antrojo pasaulinio karo laikotarpį, o veikėjų mintys privers įvykius išgyventi įlindus į jų kailį. “Druska jūrai“ yra knyga, kuri ilgam įsirėš į atmintį.

Apibendrinant galiu teigti, jog ši knyga manęs tikrai neapvylė. Esu tikra, kad perskaitysiu ir kitus du šios autorės kūrinius. Manau, istoriniu požiūriu tai labai svarbi knyga, kadangi čia atskleidžiamas tikrasis to laiko žmonių gyvenimas, jų emocijos bei mintys. Dažnai pamirštame, kiek kančių mūsų proseneliams teko išgyventi, kad dabar egzistuotume, o ši knyga tikrai, švelniai tariant, tai primins ir privers gerokai susimąstyti. “Druska jūrai“ rekomenduoju perskaityti ne tik istorijos mėgėjams, bet ir visiems žmonėms, norintiems stiprios bei geros knygos.

 

penki

jonexex logo

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s