Pažadink mane, kai viskas baigsis – Robyn Schneider (knyga)


„Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ (John Green) gerbėjams
Tai pasakojimas apie meilę iki mirties… Tik knygos herojams šie žodžiai įgyja tiesioginę ir lemtingą prasmę, nes jie gyvena ir myli nežinodami savo likimo.
Tai knyga apie paauglius, kurie išplėšti iš įprasto gyvenimo ir suvažiavę į uždarą sanatoriją. Joje bandoma padėti sergantiems vaistams atsparia tuberkuliozės forma. Gydo tik griežta dienotvarkė, vanduo, pasivaikščiojimai gryname ore ir pagal išgales sportas. Dar geras maistas. Iš sanatorijos tiktai du keliai – į gyvenimą (jei pavyksta pasveikti!) arba į mirtį.
Nors aplinkui tvyro gąsdinanti nežinomybė dėl ateities, pagrindiniai veikėjai Seidė ir Leinas džiaugiasi gyvenimu ir išnaudoja kiekvieną akimirką. Jų noras gyventi stipresnis už mirtį ir baimes. Seidė ir Leinas įsimyli vienas kitą ir patiria svaiginančius jausmus.
Ar šie negailestingo likimo nuskriausti jaunuoliai sulauks vaisto, išgelbėsiančio jų trapias gyvybes? Ir ar likimas leis jiems būti kartu?


pažadink mane kai viskas baigsisPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2016 (pirmas leidimas 2015)
Originalus pavadinimas: Extraordinary Means
Ankstesnės dalys: –
Serijos pavadinimas: –
Patartinas amžius: 14+
Žanras/ tipas: realistinė literatūra, romantika, paauglių literatūra, liga
Mitinės būtybės/padarai/ galios: –
Puslapių skaičius: 336
Pasakotojas: pirmas asmuo iš merginos ir vaikino perspektyvos
Autoriaus (-ės) puslapis: www.robynschneider.com


Ar pastebite, kaip keičiasi knygų tendencijos? Pakanka vienos tikrai labai sėkmingos istorijos, kad lentynas pasiektų panašaus turinio knygos. Kaip buvo su “Saulėlydžiu” ir vampyrų manija. Arba “Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos”, su kuria lyginama ir šiandien aptariama knyga “Pažadink mane, kai viskas baigsis”. Oho, net pavadinimas didelis; nors originaliai jis skambėtų “Ypatingos priemonės”, tačiau lietuviškas manau ganėtinai traukiantis akį, ir tai yra mintis iš knygos. Tiesa, aš greičiau palyginčiau šią knygą su “Aliaskos beieškant”, nei anksčiau minėtu to paties autoriaus kūriniu, ar veikiau jau abejų istorijų samplaika, nes čia rasite ir to, ir ano. Jei skaitėte tas dvi knygas, jums patiks ir ši.

autorėRobyn Schneider yra trisdešimtmetė rašytoja, aktorė ir youtube’rė. Ji baigė Kolumbijos universitetą, kur studijavo kūrybinį rašymą, ir Pensilvanijos universiteto medicinos mokyklą, kur įgijo medicininės etikos laipsnį. Autorė taip pat rašo prisidengusi Violet Haberdasher slapyvardžiu (Knightley Academy knygų serija). Šiuo metu ji gyvena Los Andžele, Kalifornijoje, bet taip pat ir internete – jei esate vlogerių gerbėjai, galite sekti jos vlogą Youtube, taip pat sekti Twitter’yje, Tumblr’e, Facebook’e ir Instagram’e.

originlusPamačius “Pažadink mane, kai viskas baigsis” pagalvojau o lia lia, gražus ir neįprastas viršelis (o pieštos iliustracijos man patinka retai), ypač, kad prieš tai labai gerai įsidėmėjau originalų, kuris buvo greit įstumtas “ne” kategoriją. Ne iliustracijai, ne gigantiškam pavadinimo dydžiui ir ne šriftų mišrainei! Ploju Jungtinės Karalystės iliustratoriams, nes jų sukurtas viršelis puikus, atspindintis knygos turinį ir tikrai traukiantis akį.

Ko gero visi, kaip ir aš, matome ten stilizuotus plaučius, kuriuos vaizduoja rudeniškos beržo šakos ir byrantys lapai. Tai labai simboliška, nes istorija pasakoja apie sanatoriją paaugliams, sergantiems vaistams atsparia atviros formos tuberkulioze. Gera idėja, kurią galima apibrėžti šia citata:

Mes buvome tie, kurie paprasčiausiai išnyko, kurie rudenį tiesiog nebesugrįžo. Kurie galbūt jau niekada nebesugrįš. Mat tuberkuliozė – tai ne vėžys, su kuriuo grumtis gali apsuptas artimųjų ir draugų, tikinčių, koks esi narsus. Niekas nelaikė mūsų už rankos, šalia mūsų visi sulaikydavo kvapą. Mus išsiųsdavo į tokius užkaborius kaip Lethemas, nes reikėjo apsaugoti visus kitus – nes šitaip geriau buvo jiems.

Istorija prasideda nuo Leino, kurio griežtai sutvarkytas pasaulis sugriūna diagnozavus tuberkuliozę ir staiga palikus įprastą pasaulį ir patekus į sanatoriją. Tai tam tikra mokykla vaikams, kurie serga ta pačia liga, tačiau šiltnamio sąlygomis – jokių namų darbų, jokių dvejetų, jokio streso, kad tik nepablogėtų sveikata.

Autorė puikiai išsirinko būdą izoliuoti būrį vaikų, kurie įprastomis aplinkybėmis ko gero niekada nebūtų suėję į vieną krūvą. Ir, kas keisčiausia, šioje sanatorijoje jie yra tie, prie kurių stalo visada patys norėjo sėdėti. Lyg elitas, į kurį sunku patekti. Būtent todėl Leinas susidomi Seide, kurią pasirodo jau buvo sutikęs anksčiau, ir jos draugais Niku, Marina ir Čarliu, kurie tarpusavyje visiškai nedera ir yra labai skirtingi, bet Lethemo sanatorijoje jie sulimpa lyg klijai. Tiesa, šalutiniai veikėjai, ypač Marina, yra prastai išvystyti, tiksliau informacija apie juos labai skurdi, kad susidaryti rimtesnę nuomonę ar labai pamėgti/nemėgti.

Leinas buvo suplanavęs visą savo gyvenimą, ilgai mokėsi ir sunkiai dirbo, kad įstotų į prestižinį universitetą, ir tuberkuliozė jam yra ne tik liga, kuri gali nužudyti, bet ir gyvenimą griaunantis uraganas, nes dūžta visos viltys ir planai dėl ateities. Seidė atvirkščiai – atrado Letheme vietą, kur gali tapti kitu žmogumi, nei buvo praeityje, ir dabar, po pusantrų metų šioje sanatorijoje, ji nelabai įsivaizduoja, kad galėtų grįžti namo į senąjį gyvenimą. O tai būtų labai sudėtinga, nes visi bijo tų, kurie gali atnešti mirtiną užkratą.

Bet Lethemas tarytum perkūrė mus iš naujo. Padarė originalesnius, įdomesnius, labiau krintančius į akis, nei būtume buvę bet kur kitur.

Kas sako, kad tai yra John Green populiariausių (ir ekranizuotų) knygų sintezė tikrai neklysta, nes sąsajų yra tikrai daug – vaikinas ir mergina serga mirtina liga (taip), vaikinas įsižiūri keistą merginą ne jo nosiai (taip), viską stengiamasi pateikti įpinant humorą (taip). Tik autorė pasistengė kiek perkurti veikėjus. Leinas mano akimis pasirodė senas ne pagal metus. Susitelkęs tik į mokslus, jokių pramogų, rimtas ir su šiokiu tokiu emocijų trūkumu, besistengiantis pritapti prie žmonių, kurie jo niekada anksčiau nedomino. Seidė lengvai depresiška mergina, apie kurią daugiau galima perskaityti tarp eilučių nei tiesiogiai.

Tačiau šioje knygoje galite tikėtis ne tik romantikos. Istorijoje nemažai kalbama apie tuberkulioze sergančius ligonius, kaip pasikeičia jų socialinis gyvenimas diagnozavus ligą, kaip kinta sveikata, kokia trapi tampa gyvybė, kaip reikia atrasti jėgų nepasiduoti psichologiškai ir neprarasti vilties, nors jos yra labai mažai. Veikėjai yra beviltiškoje situacijoje, tačiau susikuria naują pasaulį, kuriame gali gyventi net žinodami, kad gali mirti. Puiki knyga, ką čia bepridursi.

Ką galiu pasakyti, tai liūdna, bet graži istorija, kuri skaitosi labai lengvai ir greitai, ypač, jei esate tokio žanro mėgėjai. Tai yra knyga apie ligą, mirtį, meilę ir antras galimybes, ne tik išgyventi, bet ir pažvelgti į gyvenimą visiškai kitomis akimis. Galbūt tai, ko labai nori ir sieki yra ne taip jau svarbu? Galbūt tiesiog pražiopsai galimybes? Bet kokiu atveju tiesiog privalote perskaityti šią knygą.

keturi permatomasegliosha logo

Advertisements

One thought on “Pažadink mane, kai viskas baigsis – Robyn Schneider (knyga)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s