Mano didelis mažas aš – Laura Varslauskaitė (knyga)


Benediktas – Dauno sindromu sergantis penkiolikmetis, gyvenantis kartu su mama ir katinu Ponu Ūsu. Jam svarbiausios trys spalvos: geltona – puiki nuotaika, žalia – vidutiniška nuotaika, raudona – Benediktas piktas. Jo gyvenime netrūksta suvaržymų, nes jis KITOKS. Vieną mokyklinio karnavalo vakarą Benediktas iškeliauja namo vienas. Netikėtai jis sutinka asmeninių problemų kamuojamą Oskarą. Taip prasideda nuotykių ir atradimų kupina judviejų kelionė, kurios metu gimsta draugystė, suartinanti du, rodos, visiškai skirtingus vaikinų gyvenimus.


Pagrindinė informacijamano-didelis-mazas-as

Kalba: lietuvių kalba
Originali kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje:
 2016
Originalus pavadinimas: Mano didelis mažas aš
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: 
nėra
Patartinas amžius: 10+
Žanras/ tipas: jaunimo literatūra, probleminė proza
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: dabartis
Puslapių skaičius: 144
Pasakotojas:  vaikinas (pirmas asmuo)
Autoriaus (-ės) puslapis: 


laura-varslauskaiteJie gyvena šiame pasaulyje. Jie vaikšto tarp mūsų. Jie tokie pat, jeigu ne viena ypatinga chromosoma prisišliejusi prie kitų, pavertusi šiuo asmenis ne tik ypatingais, kitokiais, tačiau ir keistuoliais. Bet ar Dauno sindromu sergantys asmenys tikrai taip skiriasi nuo mūsų?

Rašytoja Laura Varslauskaitė gimė 1986 m. Panevėžyje ir yra baigusi, kaip dažniausiai ir reikia tikėtis iš rašytojų, tuometinį Vilniaus pedagoginio instituto lietuvių kalbos studijas. Kaip pati teigia, žodžius ant popieriaus lapo jau pradėjo raityti sėdėdama mokyklos suole. Panaršius internete, galima rasti pačių įvairių Lauros Varslauskaitės kūrybos ir aptikti jos pirmą knygą “Liftas“, kuri yra publikuota elektroniniu formatu. “Mano didelis mažas aš“ yra antroji rašytojos knygas ir šioji yra skirta jaunimui. Ji buvo išleista laimėjus antrąjį “Alma litteros“ paskelbtą jaunimo literatūros konkursą.

“Mano didelis mažas aš“ pasakoja apie penkiolikmetį Benediktą, kuris būtų kaip visi kiti paaugliai, jeigu nesirgtu Dauno sindromu. Taigi, jau tai žinodami galite suvokti, kad autorė nusprendė liesti tikrai nesmagią, tačiau vis dėlto svarbią temą/problemą mūsų laikų (o tikriausiai visų laikų) visuomenėje.

<…> – ji man paglosto plaukus, pakšteli į kairį skruostą, tačiau nuo šio jos švelnumo aš susiraukiu, lyg būčiau suvalgęs citriną. Noriu šaukti jai, kad nebesu mažas vaikas, aš didelis DIDELIS žmogus, tačiau tuos žodžius tyliai nuryju tarsi karčią paracetamolio tabletę užslinkus gripui.

Drįsčiau teigti, kad šią knygą tarsi galima padalinti į dvi dalis: pirma dalis būtų pradžia, kuri yra tarsi ilga, lėta įžanga apimanti momentą nuo Benedikto gimimo iki to momento, kai jam yra sukakę penkiolika metų, o antra dalis tai trumpa, tačiau reikšminga naktis vaikino gyvenime, kurioje, palyginus su visa knyga, yra daugiausiai veiksmo ir vyksta patys svarbiausi dalykai.

Turiu prisipažinti, kad žinodama, kad knygoje bus kalbama apie Dauno sindromu sergantį vaikiną, aš turėjau tam tikrų minčių, apie ką man teks skaityti atsivertus knygą, bet laikiau špygas, kad autorė stengsis vengti visuomenėje esančių stereotipų ir kitų dalykų, kurie išnyra mintyse išgirdus žodžius “Dauno sindromas“. Kadangi pati savo aplinkoje nepažįstų nei vieno tokio asmens, man buvo įdomu sužinoti, kaip yra iš tikrųjų. Juk norime to ar ne, stereotipai ne visados yra tiesa.

Kaip bebūtų keista, visi tie stereotipai ir dalykai, kuriuos tik galėjau įsivaizduoti, ir buvo pateikti. Neatskleidus daug kūrinio detalių, galiu pasakyti, kad pirmoji dalis nepateikia daug staigmenų ir daugmaž pristato Dauno sindromu sergančio asmens gyvenimą taip, kaip ir galima jį įsivaizduoti, jeigu bent truputį žinote, žinoma, kas per sindromas tai yra.

Taip pat pradžia, dėl to, kad ji apima ganėtinai didelį laiko tarpą, naudoja daugiausiai pasakojimo (santraukų) strategiją, kartais nuo karto įterpiant rodymą (personažas kažka daro, yra dialogai). Taigi, tiems, kuriems patinka veiksmas, kaip pavyzdžiui man, jausis truputį mieguisti, bet neužmiegantys, o tiems, kuriems patinka kaip tik pasakojimas, galės kaifuoti.

Labiausiai pykdo žmonių tylėjimas. Kai kada jie elgiasi taip, lyg manęs nebūtų. Lyg aš būčiau ana ta žalsva siena, kurios fone nublanksta trikojė taburetė. Aš žmogus. Ne taburetė. Ne siena. Ne šikšnosparnis. O labai gaila.

Antroje dalyje mes jau turime daugiau veiksmo ir tekstą apimamas laikas yra žymiai trumpesnis – apytiksliai mažiau nei para. Dabar jūs, skaitytojai, plačiai atmerksite akis ir, žinodami viską apie Benediktą, galėsite dalyvauti įvykių sūkuryje. Šioje dalyje autorė paliečia dar vieną problemą, kuri labai aktuali šių dienų Lietuvai. Paliksiu paslaptyje, kokią būtent temą autorė klibina, tačiau pasinaudodama Benedikto personažu ji mėgina paryškinti, kad priežastys, kodėl mes taip nusprendžiame pasielgti, yra ganėtinai kvailos. Taip, knygos pabaiga yra pozityvi ir įkvepianti, gal net per daug optimistiška.

Mano gyvenime elementarūs dalykai  jau seniai yra įgavę begalę naujų prasmių, ir pašaliniams žmonėms, ypač tokio jauno amžiaus, aš dažniausiai būnu “daunas“, “idiotas“, “atsilikęs“, “durnelis“. Retesnėmis progomis būnu išvadinamas “storu“, “klišu“, “kreivu“, o itin retomis, tikriausiai tik per šventas Kalėdas bei Velykas – “dunduku“.

Kalbant apie teksto stilių, tai turiu pasakyti, kad jis lengvas, nėra problemų skaityti tekstą ir knyga skaitosi palyginus greitai, o tai didžiulis pliusas, kai pagalvoti, kokią temą autorė nusprendė paliesti. Tikriausiai perskaitę knygos anotaciją nurašėte knygą prie neįveikiamų knygų, tačiau patikėkite, ją lengvą įveikti ir tai padariau per vakarą 😀 Nors neslėpsiu, galvojau, kad užtruksiu ją skaitydama ganėtinai ilgai ir gal netgi teks save raginti ją įveikti (su kokiu rimbu :D).

To daryti nereikėjo 😉 Tikiuosi, vieną jūsų būgštavimą išsklaidžiau.

-Tai bijojai, kad jie tave užpuls? -jis permeta mįslingąjį  paketą į kitą ranką.
-Ne, – aš garsiai nuryju seiles, žiūrėdamas jau nebe į jį, o į nudrengtus nuo sunkios kelionės batus. – Bijojau, kad jie iš manęs juoksis, nes aš kitoks.

Pačioje istorijoje nerasite tradiciško amerikiečių romanuose (kurių mes turime labai daug) siužeto šablonų, kuriose yra kuriama įtampa, paslaptys, kurios išryškėja paskutiniuose puslapiuose. “Mano didelis mažas aš“ yra rami istorija, kelionė nuo taškas A prie taško B be jokių vingiuotų posūkių. Bet tai nereiškia, kad ji nesugebės išprovokuoti jūsų emocijų. Ilga knygos įžanga puikiai supažindino su Benediktu, jo pasauliu, mąstymu ir kitų žmonių elgesiu su juo tam, kad antroji dalis jus stipriai paveiktų ir pamokytų. Mums, Dauno sindromu nesergantiems žmonėms, kai kurie kasdieniai dalykai nekelia jokių sunkumų ir pavojų, tuo tarpu Benediktui jie gali būti tikras iššūkis ir mirtinai pavojingi. Taigi, kai prasideda antroji dalis, jūs, norite to ar ne, jaučiatės atsakingi už Benediktą ir pradedate pergyventi dėl jo gerovės ir saugumo.

Dar vienas įdomus dalykas, kurį, deja, pradėjau stebėti tik nuo knygos vidurio, tai dydžių paminėjimai istorijoje.  Prieš paimdama skaityti knygą ilgai mėginau suvokti, kodėl knyga vadinasi “Mano didelis mažas aš“.  Kodėl yra geltona, raudona ir žalia ant viršelio, lengvai paaiškėja skaitant knygą, bet pavadinimas… Todėl tas klausimas vis slypėjo mano minčių užkaboriuose, kai skaičiau tekstą, ir žodžiai “didelis“ ir “mažas“ vis lįsdavo, kol tekste pradėdavau kreipti dėmesį į būdvardžius, kurie pabrėžia dydį. Jų yra nemažai. Koks tikslus procentas nepasakysiu, bet jie tikrai yra dažnai naudojami. 

Kitas, gal ne toks svarbus dalykas, tačiau negalėjau nepastebėti, tai vienos iš veikėjų vardas Monika. Ne paslaptis, mano pačios vardas Monika, todėl buvo labai keista skaityti tas vietas, kur minimas šios veikėjos vardas. Taigi, Monikos, kurios skaitys šią knygą, pasiruoškite 😀

Bendras įvertinimas? Istorijoje minimus dalykus iš dalies galima numatyti, todėl savotiškai tekste nebelieka netikėtumo momento. Tai būtų minusas, jeigu jums patinka siurprizai. Bet knygos pliusas yra liečiama tema bei  lengvas ir įdomus tekstas.  Perskaitę šią knygą į Dauno sindromu sergančius žmones žiūrėsite truputį kitomis akimis, todėl, jeigu tik turite galimybę pagriebti knygą į rankas, tai būtinai padarykite ir susipažinkite su Benediktu.

kitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s