Užkerėtas dvaras – Sarah J. Maas (knyga)


Feirė – ypatinga mergina. Šeimai praradus visą turtą, ji tapo medžiotoja, kad galėtų pasirūpinti raišu tėvu ir dviem seserimis. Tačiau vienas šūvis pakeitė jos likimą. Nušovusi stebuklingą padarą, ji buvo įkalinta užkerėtame dvare.

Nugabenta į pavojingą, tik iš pasakų žinomą šalį, Feirė sužino, kad ją pagrobė ne žvėris, o Tamlinas, laumių Didysis Valdovas. Iš pradžių jam priešiški jausmai pamažu virsta aistros ugnimi, bet kyla grėsmė laumių šaliai. Feirei teks kovoti, kad išsklaidytų senovės prakeiksmą, kitaip Tamliną praras amžiams.


Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalbauzkeretas-dvaras
Originali kalba:
 anglų kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2016
Pirmasis knygos leidimas originalo kalba: 2015
Originalus pavadinimas: A Court of Thorns and Roses
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: A Court of Thorns and Roses
Patartinas amžius: +14
Žanras/ tipas: paauglių literatūra, fantastika, paranormalus, high fantasy, romantika, pasakų perpasakojimas
Mitiniai padarai: laumės, kiti magiški sutvėrimai
Pasaulis: fantastinis pasaulis
Puslapių skaičius: 448
Pasakotojas: mergina (pirmas asmuo)
Autoriaus puslapis: http://sarahjmaas.com/


Pagaliau Lietuvoje sulaukėme Sarah J. Maas knygų! Sunku net patikėti tuo, bet tai realybė ir didis džiaugsmas stiprios fantazijos mėgėjams. Tie, kurie domisi Amerikoje leidžiamomis knygomis, tikriausiai yra girdėję apie kitą populiarią šios autorės knygų seriją – “Throne of Glass”. Ji yra pavergusi ne vieno skaitytojo širdį savo paslaptimis, nuotykiais ir stipriais jausmais, o kur dar planai ekranizuoti šią seriją ir perkelti ją į mažuosius ekranus? Dabar autorė nusprendė savo skaitytojams pasiūlyti dar vieną ne ką prastesnę istoriją, kuri yra pristatoma kaip gražuolės ir pabaisos pasakos perpasakojimas įpinant į ją fėjas bei svilinančius jausmus.

Šiuo metu autorė gyvena su savo vyru ir ištikimu šunimi Pensilvaninoje. Ji yra baigusi 2008 Magna Cum Laude Hamiltono koledžą, kuriame įgijo kūrybinio rašymo diplomą. Autorė prisipažįsta, kad tiek jos “Throne of Glass”, tiek šioji naujoji serija buvo įkvėpta muzikos, kurią ji mėgsta labai klausytis. Tačiau visų nuopelnų ji muzikai neskiria. Nemažai prie jos kūrybos prisideda ir jos kelionės.

Prisipažįstu, pasaka apie gražuolę ir pabaisą yra mano mėgstamiausių pasakų. Ji tapo tik dar mėgstamesnė, kai pasiknisau po jos simboliką ir tą galimą žinutę, kurią ji slepia. Anksčiau merginos buvo verčiamos tekėti už nepažįstamų vyrų ir šie joms atrodė tikros pabaisos. Šioji pasaka mokina žvelgti giliau ir, kad toji pabaiga gal nėra pabaisa.

-Atrodai… gražiau negu pirma.
Čia komplimentas? Dievaži, Liusienas drąsinamai linktelėjo Tamlinui.
-Ir tavo plaukai… švarūs.
Galbūt iš nežmoniško alkio man ėmė vaidentis šitie nevykę meilikavimai.

Jau esu kelias knygas, kurios mėgina panaudoti šią pasaką, perskaičiusi, tačiau jos nepaliko man didelio įspūdžio taip, kaip pati pasaka. Todėl su nekantrumu laukiau šios knygos laikydama špygas, kad gal šioji privers mane aikčioti ir įsimylėti šiuos knygos puslapius. Juk vien tai, kad šioji autorė turi parako tiek veiksmo, tiek jausmų frontuose – DIDELIS pliusas.

Pripažįstu, istorija tikrai įdomi. Autorė naudojo pasakų motyvus, juos iškreipė ir iš to sukūrė istoriją. Kaip pati prisipažįsta, nors ir “Gražuolės ir Pabaisos” pasaka dominuoja pirmoje serijos knygoje, galima rasti detalių ir iš kitų pasakų ir netgi mitologijos.

Dažniausiai pasakose rasite tris išbandymus ir autorė nusprendė juos įterpti į savo istoriją. Neslėpsiu, kai pirmą kartą knygą skaičiau (o ją skaičiau tikrai jau ne vieną kartą ir tai daug ką pasako) mane labiausiai suerzino knygos pabaigoje tie trys atsiradę išbandymai. Kažkodėl man susidarė įspūdis, kad knyga dirbtinai yra ištęsiama, bet vėliau nuomonę pakeičiau ir tie mirtini ir kvapą gniaužantys išmėginimai pavirto viena mėgstamiausia knygos vieta. Labiausiai atmintyje išliko būtent paskutinis, trečiasis, išmėginimas. Tada jau prasidėjo… VISKAS. Tą vietą nežinau jau kiek kartų esu perskaičiusi ir kiekvieną kartą ji sužadina man tas pačia stiprias stiprias emocijas.

Tačiau dabar grįžkime į pradžią. Istoriją pasakoja apie jauniausią šeimoje merginą, Feirę, kurios dvi vyresnės seserys tradiciškai yra lepunėlės, o tėvas yra luošys. Šeima nėra pasiturinti ir tik Feirės dėka šiaip ne taip turi ant stalo ką pakramsnoti. Bet vieną dieną ji nužudo vilką, kuris pasirodo, kad buvo iš laumių pasaulio. Šio žuvusio asmens draugas atvyko už tai atkeršyti, tačiau merginos nuostabai ji gali rinktis: mirti ar keliauti su juo į laumių žemes ir ten gyventi, kol numirs. Mergina nusprendžia keliauti ir jai tenka kuo greičiau perprasti naują pasaulį ir savo pagrobėją, kuris yra svarbus žmogus ir dėvi užburtą kaukę, jeigu tik nori neatsidurti šešios pėdos po žeme.

Netrukus mergina po truputį sužino vis daugiau apie pasaulį ir jame vyraujančią ligą, kuri iškraipo ir naikina magiją. Su žiniomis gimsta ir įvairūs jausmai…

-Dar prašė, kad nebūčiau švelnus, – riaumojo, o mėnesienoje žvilgėjo dantys. Jis prikišo lūpas prie ausies. – Bet su tavimi būčiau švelnus.
Suvirpėjau ir užsimerkiau. Jo žodžių persmelktas, visas kūnas įsitempė.
-Būčiau vertęs visą laiką dejuoti ir kartoti mano vardą. Ir būčiau užtrukęs labai labai ilgai, Feire, – vardą ištarė lyg glamonę, o karštas kvapas kuteno ausį.

Istorijoje netrūksta veiksmo ir kraują kaitinačių vietų. Juk pats faktas, kad merginai yra 19 metų puikiai nusako, kad čia bus istorija ne apie vienaragius ir vaivorykštes. Čia jau vyksta rimti dalykėliai. Tai man siaubingai patiko. Į istoriją tai įnešė tamsumo, aštrumo, rimtumo ir… net nežinau, kaip įvardinti. Tiesiog tai buvo ne ta istorija, kuri būtų saldi, šviesi ir paprasta. Šioji istorija nežaidžia ir tai mane žavėjo. Norintiems aštresnių pojūčių skaitytojams šioji knyga tarsi būtinybė.

O kur dar keisti laumių ritualai, jausmų reiškimo būdai… Kaip autorė prisipažįsta, ji nesinaudojo tik tam tikros kultūros laumų (tiksliau pagal originalą būtų fėjos) versiją; ji apjungė kelias pridėdama jai patinkančių bruožų. Taigi, turime ypatinga laumių kultūros, santykių, pomėgių ir galių mišinį. Reikia dar būtinai paminėti tai, kad autorė nusprendė pasinaudoti ir tamsiąją fėjų prigimtimi, suteikė šiems dagiau nei 400 puslapių tik įdomumo ir nenuspėjamumo. Žinoma, pačias svarbiausias detales buvo galima nuspėti vien dėl to, kad mes žinome, kad autorė savaip papasakoja mums garsią pasaką, bet visos kitos detalės… Jų nenuspėsi.

Abejoju, ar pati taip elgčiausi. Man būtų svarbiausia saugoti savo šeimą – rinkčiausi tuos, kas garantuotų daugiausiai saugumo. Ligi šiol nemaniau, kad tai – silpnybė.

Be to, autorė nusprendė įmesti kelis kabliukus, kurie mane dabar verčia laukti sekančios dalies. Kol pirmoje dalyje nėra kuriamas joks meilės trikampis, atrodo, kad antroje jis gali atsirasti. Tas trečiasis asmuo man patiko istorijoje ir mielai norėčiau apie jį sužinoti daugiau.  Bet žinant autorės kūrybos bruožus, stipriai abejoju ar tikrai ten bus trikampis. Ten, manyčiau, bus kažkas stipresnio.

Dabar noriu paminėti kitą dalyką. Šis kai kuriems skaitytojams būtų minusas. Autorė negaili žodžių. Kol kiti stengiasi įtampą sukurti iš vieno žodžio, šioji moteris mėgsta aprašymus, kurie pagilina istoriją. Tiems, kam nepatinka skaityti jų – minusas, kol kitiems tai gali būti tikra pasaka. Vien pats pirmas skyrius, kuris pasakoja apie medžioklę, kuri viską pakeis, buvo ganėtinai detaliai ir tikroviškai aprašyta. Asmeniškai man, vietomis tikrai patiko detalumas, bet kai kuriose man norėjosi, kad viskas vyktų greičiau, o papildomų dalykų aprašymas viską stabdė. Patys skaitydami pastebėsite, kad tiesiog degsite iš nekantrumo, kada gi Feirė vėl bendraus su Tamplinu. Visą kitą jums tiesiog nerūpės 😀

Mane pavergė pagrindinė veikėja. Ji stipri kovotoja, savamokslė ir nepasiduoda. Nors ir buvo istorijoje vietų, kai ji laukė išgelbėtųjų, knygos pabaigoje ji pati yra gelbėtoja. Net sunku man pasakyti, kaip kartais pavargstu nuo veikėjų, kurios yra vargšelės nabagėlės, kurioms reikia princo ant balto žirgo. Netgi pati šios knygos veikėja nemano, kad tokie egzistuoja. Ji netiki geru ir laimingu gyvenimu. Visa tai, išskyrus faktą, kad ji šaudo iš lanko, ganėtinai stipriai išskiria iš kitų veikėjų rato.

O kaip mūsų vaikinas Tamlinas? Jis ganėtinai tradicinis vaikinas istorijose: šaltas, paslaptingas, protingas ir, žinoma, kovotojas. Bet juk jo ir pareigos yra tokios. Nors ir atrodo, kad jis nėra koks nors naujas ir ypatingas veikėjas vaikinų tarpe, vis dėlto jis sugebėjo išsiskirti, priversti mane jį pamilti ir dėl jo sirgti. Gal net svajoti, kad jis būtų realus 😀

Bendrai: knyga man patiko ir patariu ją perskaityti tiems, kam patinka tamsios pasakos ir laumės (fėjos) bei stipri  fantastika su nuostabiais veikėjais. Labai patarčiau šią istoriją išmėginti Geležies fėjūnų serijos gerbėjams. Nemanau, kad nusivilsite. O visiems kitiems… na, šią knygą paglostyti ir toliau įnirtingai ieškoti savo mėgstamos knygos žodžių pasaulyje.

Kitos serijai priklausančios knygos (2016)

uzkeretas-dvaras


penki

kitty

Advertisements

10 thoughts on “Užkerėtas dvaras – Sarah J. Maas (knyga)

  1. Vis dar tempiu skaitymą (dažniausiai skaitau po pusvalanduką vakare ir rytais laukdama autobuso stotelėje) nes negaliu įsivaizduot kiek reikės laukt antros dalies 😥 tikiuosi knygą nenuvils, nes kol kas žiauriai patinka 🙂

    Patinka

  2. Labai patiko, net pirmą kartą nusprendžiau pasiimti į rankas anglišką knygą ir perskaityti, nes antros dalies iki vasaros niekaip nesulauksiu… 😀 tai dabar laikosi knyga prie mėgstamiausių… 🙂 Nors su pirma dalimi turėjau nesutarimų, antroji viską pataisė net su kaupu! o autorės kita knygų serija panaši į šią? Ar šiaip gal turit kokių knygų pasiūlymų, kad būtų panašios? 😀 Ačiū. 🙂

    Patinka

    1. Kita serija… aš su ja susipykau, nes ten mergina vaikinus kaip kojines keičia. Kiek skaičiau komentarus apie tolimesnes serijos dalis, tai Rowen labai panašus į Rysą. Asmeniškai, tai Užkerėtą dvarą aš laikau lygiu su Žarija pelenuose ir Arcana Chronicles 😀

      Patinka

  3. Kažką girdėjau, kad keičia labai. 😀 Bet jau vien, kad knyga apie žudikus, tai labai sudomino. 🙂 Kur galima rašyti leidykloms dėl norimų išversti knygų? Žariją pelenuose aš vis laikau ant klaustuko, nes pastrigus kažkokiam 50 puslapyje ir niekaip nesugebu pabaigti. :(( Kita serija reikės pasidomėti. 🙂 Oj, labai būtų smagu jei sukurtumėt skiltį kur aptartumėt knygas, kurios pagal pasaką idėjos paiimtos. 😀 Lietuvoj, pastebėjau vis daugiau tokių išverčia. 😀

    Patinka

    1. Pagal pasakas yra nemažai istorijų sukurtų, tačiau nėra daug labai gerų. Dauguma jų labai paprastos ir niekuo neišsiskiria :/ Arcana chronicles man patinka. Ten taro kortos yra žmonės, vyksta mirtinas žaidimas, žavūs personažai… Skaitau ir skaitau tą seriją ir dabar mėginsiu ją turėti jau popieriniame formate 🙂 Paprastai galima rašyti pagrindiniais informaciniais paštais arba rašyti per fb.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s