Assassin’s Creed. Renesansas – Oliver Bovden (knyga)


Išduotas valdančių Italijos šeimų jaunuolis ryžtasi epiniam keršto žygiui. Jis išmoks asasinų meno, kad atkurtų šeimos garbę ir sunaikintų skriaudėjus. Ecijus susiduria su didžiaisiais žmonijos protais Leonardu da Vinčiu ir Nikolu Makiaveliu nujausdamas, kad jo išlikimas priklauso tik nuo įgytų įgūdžių. Keršytojas pamažu įsitraukia į amžius trunkantį asasinų karą su tamplierių ordinu dėl „Rojaus obuolio“ relikvijos, leidžiančios valdyti žmonių protus. Sąjungininkams jis taps permainų šaukliu, kovojančiu už laisvę ir teisingumą. Priešams taps grėsme, pasišovusia nuversti Italijos žmones smaugiančius tironus. Taip prasideda epinis pasakojimas apie valdžią, sąmokslus ir kerštą.


renesansasPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2016 (orig. 2006)
Originalus pavadinimas: Assassin’s Creed: Renaissance
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas:
Assassin’s Creed
Patartinas amžius: 16+
Žanras/ tipas: New adult, nuotykiai, istorinė, fantastika, trileris 
Mitinės būtybės/padarai/galios:
Veiksmo laikas: 1476-1503
Puslapių skaičius: 528
Pasakotojas: trečias asmuo 
Autoriaus (-ės) puslapis: –


autoriusOliver Bowden yra pseudonimas, po kuriuo slepiasi anglas Anton Gill, profesionalaus rašytojo duoną kremtantis nuo 1984 metų, per 27 pastaruosius metus išleidęs 35 knygas. Pseudonimu jis pasivadino norėdamas nuslėpti savo asmenybę, tačiau ji buvo atskleista. Jis yra pripažintas novelistas ir renesanso istorikas, šiuo metu gyvenantis Paryžiuje. Oliver Bowden yra žinomas dėl knygomis virtusio “Assassin’s Creed” konsolinio žaidimo (tikruoju vardu jis taip pat yra parašęs nuotykinių istorinių knygų). Kaip pats sako, jis yra užkietėjęs žaidėjas ir veikėjo išpildymui rašant knygą įkvėpimo rėmėsi būtent žaisdamas minėtą žaidimą.

Kas nežino garsiojo Assassin’s Creed žaidimo? Aš tikrai esu girdėjusi, o dar artinasi ir filmas, tad išvydusi prie knygų anonsų “Assassin’s Creed. Renesansas” viršelį net nutirpau iš laimės. Teko palaukti labai netrumpai, tačiau štai – ji mano rankose, užverstas paskutinis puslapis, o aš… gal kiek nusivylusi, nes tikėjausi ne to. Gal todėl, kad veiksmas vyksta net 27 metus. Ko gero esu per daug išlepinta greito veiksmo. Tačiau reikia turėti omeny, kad tai yra istorinė knyga,  nukelianti į XV amžiaus Italiją, niekas nevyksta greitai, nes keliauti reikia ilgai ir nuobodžiai (su automobilių juk nenulėksi), kaip ir mokytis kautis ar strateguoti.
Niekada nežaidžiau Assassin’s Creed kompiuterinio žaidimo, bet iškart galima atpažinti jame naudojamą braižą – už kiekvieną įvykdytą misiją herojus gauna kažkokį artefaktą, patobulina ginkluotę ir pan. Bet gal pradžiai trumpai apie siužeto liniją.
Ecijus septyniolikmetis jaunuolis, gyvenantis XV amžiaus Italijoje, kurioje klesti katalikybė, viską valdo pinigai ir, žinoma, valdžios troškimas. Tačiau nerūpestingas ir paikų ir nelabai nekaltų nuotykių pilnas gyvenimas baigiasi, kai Ecijaus šeimą išduoda ir išdrasko ir tik jis gali atkeršyti už neteisybę. Bet  viskas daug rimčiau, o vaikino tėvas slėpė paslaptį, kuri nulems tolesnį Ecijaus gyvenimą.
Knyga sakyčiau skirta tikrai mėgstantiems istorinius romanus, nes čia rasite iš istorijos pamokų pažįstamų asmenybių, nemažai neteisybės, žudynių, netgi nešvankių įžeidinėjimų, kuriais tikriausiai mėtėsi to meto žmonės.
assassins-creedŠioje istorijoje minimi tamplieriai, tačiau čia jie ne bažnyčios išskaldytas ir neteisybę patyręs ordinas, o visiškai kitaip vaizduojama organizacija, kuri nori valdyti pasaulį ir to siekia bet kokiomis priemonėmis. Būtų įdomu, jei kas nors suskaičiuotų, kiek šitoje knygoje mirė žmonių – autorius ko gero galėtų varžytis su pačiu G.R.R. Martin’u. Ir nieko nuostabaus, nes Assassin’s creed reiškia asasinų credo, o asasinas juk yra žudikas, taigi ko jau tikrai nepritrūks, tai nužudymų, kraujo, sužeidimų ir kovos scenų.
Ecijus pagal jaunimo literatūros knygos standartus sakyčiau labai vienakryptė asmenybė, kurios gyvenimo tikslas keliauti per pasaulį ir žudyti žmones iš sąrašiuko. Žinoma, autorius jam stengiasi įpūsti žmoniškumo ir gailesčio (jei taip galima pavadinti) žudomiems asmenims, kad veikėjas neatrodytų kaip Terminatorius. Jam netgi sukuriama šiokia tokia meilės linija, silpnoka, bet pliusiukas sąraše:
  • Priežastis kerštui +
  • Neišsenkantis priešų sąrašas +
  • Apmokymai kautis +
  • Bonusas už nužudytą priešą +
  • Rūpestis dėl artimųjų +
  • Po naują mokytoją ar sąjungininką kiekvienam mieste +
  • Po merginą kiekvienam mieste +
  • Nelaiminga meilė +
Žinoma, Ecijus nėra bukas žudikas, jam autorius suteikė nemažai išminties, dėl kurios jam pavyksta taip ilgai išgyventi, turint omeny, kad dažnai žudyti jis eina vienas ir stoja ne prieš vieną priešininką. Vienas bruožas vis dėlto bendras tarp šios istorijos ir jaunimo literatūros – pagrindinis veikėjas sugriauna nusistovėjusią tvarką ir keičia pasaulį.
– Gal reikėtų suskaldyti dar kelias makaules?
– O gal reikėtų kol kas vengti konfliktų?
– Bijai?
– Ne, taip tiesiog praktiškiau. Žinau, kad pakilęs kraujospūdis, bet kiekvienas kautumėmės prieš šimtą žmonių.
assassins-creed1Jei trumpai reikėtų apibūdinti šią knygą, tai sakyčiau, kad tai istorinis romanas su  smulkiais steampunk elementais (prie daugelio išradimų ranką pridėjo garsusis Leonardas DaVičis), o pabaigoje nei iš šio nei iš to, lyg iš giedro dangaus numetama dar ir fantastinio žanro bomba. Nežinau, ar ir žaidime taip yra, tačiau šita vieta labai nustebino, net neįtikėtinas pasirodė toks siužeto posūkis, nors jau prieš tai buvo po truputį parodoma, kad fantastikos nebus išvengta. Bet ten buvo pernelyg netikra, kad būtų įtikinama. Tačiau tai turėtų patraukti skaityti ir tęsinį, nes Ecijaus ir kitų asasinų laukia nauja užduotis.
– Bianka! O, mano mieloji! Dėkoju dievui, kad tau viskas gerai!
Nuo šiukšlių pakėlė didžiulį kardą ir jį ištiesęs suriaumojo:
– Aha! Tu saugi! Niekada tavimi neabejojau! Bianka! Susipažink su… Koks ten tavo vardas?
– Auditorė. Ecijus.
Šiaip sakyčiau tai labai jau vyriška knyga, nes mažai kas be kovos scenų ir žudymų aprašoma išsamiau, laikas bėga labai greit, pavyzdžiui, rašo, kad kol kažkam pasiruošė, praėjo trys mėnesiai. Todėl pačios istorijos ir laikas labai greit bėga, paskutinis šuolis į ateitį mažiausiai dešimtmetį truko (man atrodo ir dar ilgiau). Įdomus ir keistas pasakojimo būdas su tais tokiais neužpildytais istorijos tarpais, kurių metu atrodo lyg būtų tuščia neužpildyta spraga.
Labai norėjau, kad man patiktų “Assassin’s creed”, deja, teko prisiversti ją perskaityti iki galo, nes pabodo tas toks katės ir pelės žaidimas, kai veikėjai vienas kitą persekioja ir kėsinasi nužudyti, bet vis nepavyksta. Kaip kažkas gerai pasakė, ši knyga nepretenduoja būti puikia literatūra, tai žaidimu paremta veiksmo pilna istorija su labai keista pabaiga. Kad ir ką manyčiau apie “Renesansą”, ji parašyta visai neblogai, kalba sklandi, kovos scenos puikiai išpildytos, o jau įžeidimų išmoningumas neįtikėtinas. Jei patiko žaidimas, ko gero patiks ir ši knyga. Perspėju, tai 8 knygų serija, kuri nukels vis į naujesnius laikus, tad bus ką veikti, norint perskaityti jas visas.
trys permatomas
egliosha logo
Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s