Nedarykite šių klaidų. Rašymo patarimai

Sveiki visi, plunksnos draugai. Šiandiena pakalbėkime apie klaidas ir klaideles, kurias mes kartais galime padaryti net nemanydami, kad tai gali pasibaigti skausmingai. Pirmoji, kurią pati suvokiau galvodama apie filmus ir knygas,  yra ganėtinai labai svarbi. Kokia ji? Na…  Tai būtų veikėjo išvaizdos aprašymas. Autoriai pristato veikėjų išvaizdą vos tik šie pasirodo scenoje t.y. knygos pradžioje, tačiau vėliau paminėti jų akių ar plaukų spalvą, ūgį, kūno dydį ir kitą pamiršta ar vengia manydami, kad šių faktų neverta kartoti, kadangi skaitytojas jau žino šiuos dalykus. Deja, reikia juos priminti kartas nuo karto, kad veikėjo kūnas nepavirstų skaitytojui tik vardu. Mums reikia mintyse visad regėti veikėją t.y. jo veidą bei kūną, kad jis būtų tikras. Taigi, autoriai turi skaitytojams priminti  tiek pagrindinių, tiek antraeilių veikėjų išvaizdą.

Toliau reikia paminėti balsą. Ką pastebėjau, mes žiūrėdami serialus ir filmus žinome, kaip veikėjai kalba t.y. koks jų balsas: spigus, storas, gerklinis, prikimęs ir t.t. Skaitydami tekstą mums visad tai turi būti priminta žodžiais su papildoma informacija, pvz., kokia intonacija  tai yra sakoma( lėtai, garsiai, iškilmingai ir t.t.). Tai yra reikalinga, kad skaitydami  dialogus, mes galėtumėme girdėti ne savo, o veikėjų balsus.

Taigi, derėtų tada atsiminti ir eiseną. Kiekvienas žmogus skirtingai vaikšto: vieni dideliais žingsniais, kiti mažesniais, treti normaliais, tačiau lėtai ir t.t. Tai irgi derėtų vis priminti.

Ką dar vertėtų prisiminti? Ogi įpročius. Šiuos, norite ar ne, visad nuo pradžios iki galo turite minėti. Žinoma, ne kiekvieną pasitaikiusią akimirką. Tam tikrą įprotį, sakykime, plaukų sruogos sukimą aplink pirštą, trypčiojimą vietoje ir kitą surišti su tam tikra emocija ir kiekvieną kartą, kai veikėjas jaučia šią emociją, priminkite šį įprotį.

Dar įdomus dalykas, kurį norėčiau paminėti, yra spuogai ir kūno plaukai (kojų, pažastų. Pastebėjau, kad apie šiuos dalykus rašytojai retai kada kalba ar drįsta užsiminti, tačiau juk jie egzistuoja ir jų paminėjimas į istoriją įneša tikroviškumo. Ypatingai šis svarbus realistinėse jaunimo romanuose, kur didelis dėmesys yra skirtas realaus gyvenimo ir situacijų pateikimui.

Šį kartą būtų tiek pastebėjimų. Sėkmės kūryboje.