Reimė – Kate DiCamillo (knyga)


Ir tada Reimei toptelėjo: o jeigu kiekviena dulkelė yra planeta, o jeigu kiekvienoje iš tų planetų pilna žmonių, o jeigu visi tų visų planetų gyventojai turi sielas ir yra tokie pat kaip Reimė – mėgina pakrutinti kojų pirštus ir suprasti, kas vyksta, nors nelabai sėkmingai? Toji mintis baugino.
Reimei Klark dešimt metų ir pasaulis anaiptol ne toks, kaip jai norėtųsi. Vieną rytą tėtis palieka namus ir Reimė supranta, kad jau niekas nebebus kaip anksčiau. Ji turi žūtbūt sugalvoti genialų planą, priversiantį tėtį grįžti, net jei teks atlikti šimtą gerų darbų, išmokti sukti lazdelę ir tapti  „Centrinės Floridos padangų“ mažąja mis. Tačiau dažnai net ir genialiausi planai klostosi ne taip, kaip numatyta. Reimė įsivelia į ilgą nuotykių grandinę kartu su svajokle Luiziana ir stačioke Beverle, kurios irgi mano, kad pasaulis į vėžes sugrįžti gali tik jų pastangomis.


reimėPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2016
Originalus pavadinimas: Raymie Nightingale
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas:

Patartinas amžius: 9-11+
Žanras/ tipas: vaikų, jaunimo literatūra, realistinė literatūra
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: 1975
Puslapių skaičius: 200
Pasakotojas: trečias asmuo 
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.katedicamillostoriesconnectus.com/


autorėKate DiCamillo, dar kitaip vadinama 2014-2015 metų Nacionalinė jaunų žmonių literatūros ambasadorė, gyvena Mineapolyje (JAV) ir ištikimai parašo po du puslapius 5 dienas per savaitę. Autorės istorija panaši į svajonių išsipildymą: persikrausčiusi ir ilgėdamasi namų, įkvėpta šaltos žiemos ji parašė pirmą savo kūrinį Because of Winn-Dixie, kuri tapo bestseleriu, pelnė Newberio premiją, o 2005 metais virto į filmą. Lietuvoje turime tris šios autorės knygas: “Nepaprasta Edvardo Tuleino kelionė”, “Pasaka apie Desperą” ir viena naujausių rašytojos knygų – “Reimė”.

“Reimė” mane sudomino, kai pamačiau vienos mėgiamos knygų blogerės labai teigiamą atsiliepimą, kuris ryškiom raidėm sako, kad “ši knyga nuostabi”. Tiesiog privalėjau ją perskaityti, nors ji ir priklauso vaikų literatūrai, tačiau žinant leidyklą “Nieko rimto”, tai turi būti puiki vaikų literatūra, kuri tinka ne tik jauniesiems skaitytojams, yra nenuvalkiota ir su giliomis mintimis.
reimėSu šia knyga leidykla “Nieko rimto” tęsia lietuviškų viršelių tradiciją, ir šįkart knygą puošia Rūtos Dumalakaitės iliustracija, priešlapius taip pat. Man labai patiko mergaitiškos pastelinės spalvos ir nuo knygos turinio neatitrūkstantis paveikslėlis.
Istorija nukelia į 1975 metų vasarą, kuomet Reimės tėtis paliko šeimą. Mergaitė sukuria planą, kuris, jos manymu, padėtų sugrąžinti tėtį namo – ji dalyvaus “Centrinės Floridos padangų” konkurse, taps mažąja mis, apie ją parašys laikraštyje, o tėtis, pamatęs jos nuotrauką mes dantų higienistę, dėl kurios paliko Reimę ir jos mamą, ir grįš namo. Tam tik reikia išmokti sukti lazdelę (talentų konkursui). Štai šitaip ji sutinka kitas dvi mergaites ir leidžiasi į nuotykius.
– Ne, – atsakė Reimė. – Tėtis mus paliko.
– Ir ką?..
– Bandau jį susigrąžinti, – pasakė Reimė.
– Gerais darbais? – Paklausė Izabelė.

Visa istorija yra paprasta, bet tikrai neprasta. Ko gero visi esame matę filmų apie išsiskyrusių tėvų vaikus, kurie užsispiria pasiekti kažkokį tikslą, kuris padėtų susigrąžinti buvusį gyvenimą, tačiau juk niekas atgal nebegali grįžti? Reimė atkakliai daro viską, kad jos noras išsipildytų, tačiau susipažinus su mieląja našlaite Luiziana ir pramuštgalve Beverle pamato, kad kiti galbūt turi didesnių svajonių. Kad pasaulis platesnis. Kad esi ne tik tu.
Šita knyga man tikrai patiko tiek, kad perskaityčiau vienu ypu. Ji pamokanti, bet nemoralizuojanti, verčianti nusišypsoti ir susigraudinti. Autorė labai pasistengė kurdama veikėjus, priskirdama jiems įvairius vaidmenis, ydas ar keistenybes. Luizianos  močiutė ko gero buvo viena tų keistų veikėjų, kuri atrodo gerokai pamišusi, tačiau pamišėliškas elgesys turi visiškai logiškas priežastis. Pati Luiziana nepaprastai pozityvi ir naivi. Beverlė – atvirkščiai – ciniška, stačiokiška, dažnai pikta.

– Kelkis. Jei atsikelsi, gausi saldainių.

Kodėl istorinė knyga? Tikriausiai visos geriausios knygos vaikams yra istorinės, kur nėra informacinių technologijų, vasara yra tas stebuklingas laikas, kai kiaurą dieną būni lauke, kreti šunybes su draugais ir atrandi kažką nepaprasto. Kaip nutiko Reimei, kuri vis ieško kažko, ką atrodo tuoj tuoj pagaus už uodegos, bet tas supratimas dingsta greit, kaip ir užėjęs.
Mano nuomone, keisčiausia vieta buvo sielos dydžio paminėjimai, ko gero nesupratau simbolikos ar gilesnės minties, galbūt tai pavyks jums? Bet kokiu atveju tai yra labai graži, šviesi knyga, puikiai parašyta (turiu omeny neperkrautą stilių ir įdomiai pateikiamas detales). Joje nerasite romantikos, nes tai istorija apie draugystę. Nors tai nėra nuotykių knyga, joje nerasite daug veiksmo, tačiau skaitysite “Reimę” ir viduje darysis šilta, ir norėsis patirti tokią draugystę pačiam.

keturi permatomas

egliosha logo
Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s