Lūžis – Dani Atkins (knyga)


Reičelės gyvenimas tobulas: gražuolis vaikinas, puikūs draugai, šviesios studijų universitete perspektyvos. Ko gi dar reikia? Bet kai kas nutinka, ir jos tobulas pasaulis akimirksniu išlaksto į šipulius.

Per tragišką avariją Reičelei pavyko išsigelbėti.

Praėjo penkeri metai: Reičelė turi nuostabų sužadėtinį, mylinčią šeimą ir draugus, dirba svajonių darbą. Tik kodėl ji negali atsikratyti minčių apie visiškai kitokį gyvenimą?


lūžisPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2015
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: Fractured
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 14+
Žanras/ tipas: jaunimo literatūra, drama, psichologinis, mistinis
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: šių dienų pasaulis
Puslapių skaičius: 334
Pasakotojas: pirmasis asmuo
Autoriaus (-ės) puslapis: nėra


,,Lūžis“ yra debiutinė britų rašytojos Dani Atkins knyga. Ji, kaip ir nemažai kitų šiuolaikinių knygų, skaitytojų ratą atrado virtualioje erdvėje. Nuo to laiko D. Atkins spėjo parašyti dar tris knygas ir ateityje tikimasi iš šios autorės dar daugiau originalaus siužeto istorijų.

,,Pagauliai sukonstruotas romano siužetas skaitytoją įtraukia nuo pirmų eilučių. Jos didenybė Intriga šiame kūrinyje yra pagrindinė varomoji jėga.“- bernardinai.lt

Ech… Tai nuo ko čia pradėti? Na, turbūt nuo to, kad jau senokai nebuvau skaičiusi knygos, kurios pirmi dvidešimt puslapių priverstų apsiašaroti (turbūt paskutinė pačioje pradžioje pravirkdžiusi knyga buvo Colleen Hoover “Confess“). Jau pats pirmas skyrius pažėrė krūvą triuškinančių emocijų ir turėjau per jėgą atsiplėšti nuo naujo bibliotekos leidinio, kad neperplėščiau jo pusiau.

Panelės Smilos emocijos ,,Lūžio“ pradžioje:
,,Ką??? Kodėl??? Už ką??? Ne!!!!!“

Nesakau, kad ir jums knygos pradžia sukels tokį šoką, nes aš, kaip gal pastebėsite iš kai kurių mano apžvalgų, esu gana emocionali knygų atžvilgiu. Po tokios pradžios natūraliai kilo klausimas: o kas gi tada dėsis toliau? Apie ką tada bus knyga?

Pradžia ne tik labai nuliūdino, bet ir sukėlė begalinį smalsumą ir laukimą KAŽKO. Kažko ypatingo…

Panelės Smilos mintys apie besirutuliojančius įvykius skaitant knygą toliau:
,,Kas, po perkūnais čia dedasi?!?“

Sunku, oi kaip sunku detaliau pasakoti nieko neišduodant… Apskritai, pradžioje niekas neaišku ir nesuprantama. Begalę kartų verčiau puslapius atgal ir skaičiau iš naujo, dažniausiai atsiversdavau patį pirmąjį puslapį, bandydama iškapstyti nors kokią užuominą. Kilo pačių įvairiausių idėjų: gal knyga brokuota ir praleisti kokie menki 500 puslapėlių? Gal tik AŠ čia nieko nesuprantu? Netgi pradėjau braižyti įvykių ir faktų diagramą 😀

Pirmasis mano gyvenimas baigėsi dvidešimt antrą valandą trisdešimt septynios minutės, lietingą gruodžio naktį, tuščioje gatvėje šalia senos bažnyčios.
Antrasis mano gyvenimas prasidėjo maždaug po dešimties valandų, kai akinamoje ligoninės šviesoje nubudau su didele žaizda galvoje ir gyvenimu, iš kurio ničnieko neprisiminiau. Mane supo šeima ir draugai, ir dėl to tarsi turėjau pasijusti geriau. Bet nepasijutau, nes vienas iš jų jau kurį laiką buvo miręs.

Kaip jau turbūt supratote, ši istorija bus pilna mistikos ir mįslių… Tačiau kad ir kaip ten bebūtų, skaitant toliau po truputį viskas stoja į vietas. Na, ne tiek, kiek stoja į vietas, bet tiesiog pradedi susigaudyti, kas vyksta, ir sugebi sekti veiksmą. Netgi kurti savas teorijas.

Nors istorija prisotinta liūdnumo ir melancholijos, nes pagrindinė veikėja visai pasimetusi savo gyvenime, bet rašymo stilius tikrai nėra slegiantis. Tarkim, kad ir ši scena, kur blogai pasijutusią Reičelę į viešbutį pasisiūlo palydėti jos buvęs vaikinas, turintis pavydžią ir ne itin malonią merginą:

Ketinau prieštarauti, spirtis, kad tai visai nebūtina, kad kur kas paprasčiau man būtų tiesiog pasigauti taksi, bet paskui pamačiau Ketės veido išraišką – buvo akivaizdu, kad ji negalėjo patikėti tuo, kas vyko, jautėsi pažeminta ir ne juokais niršo. Žinau, nelabai gražu, bet tai padėjo man apsispręsti. Turėjau jai atkeršyti už epizodą tualete. Todėl tik pasiėmiau rankinuką, nusišypsojau visiems, susirinkusiems prie stalo, ir tariau:…

ženkliukas įtraukianti knygaToliau skaitytojas gana sėkmingai užliūliuojamas vis gerėjančio ir aiškėjančio pagrindinės veikėjos gyvenimo, bet PABAIGA… negalėčiau pasakyti, kad pabaiga mane šokiravo – autorė tą su kaupu atliko pirmoje knygos dalyje, tačiau įvykių eiga paskutiniuose puslapiuose tikrai privertė susimąstyti… Labai susimąstyti, pergalvoti visą knygos prasmę ir ką autorė norėjo pasakyti šiuo savo kūriniu.

Man knyga labai patiko, tad be jokių išvedžiojimų tiesiog rekomenduoju ją perskaityti ir kitiems romantikos, psichologijos ir mistikos gerbėjams.

keturi permatomas
panele smilga

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s