Paskutinis orkas – Silvana De Mari (knyga)


Rankstrailis labai myli savo mamą, tėtį, sesę ir broliuką ir padarytų viską, kad jie būtų sotūs ir laimingi. Iš pradžių tenka slapta medžioti, kad išmaitintų šeimą, nors tai ir draudžiama. Vėliau, trūkstant pinigų tėčio vaistams, jaunuolis išsiruošia tapti pėstininku – taip galės ne tik siųsti pinigų namo, bet ir ginti žmones nuo žiaurių ir nekenčiamų orkų. Nors jį auklėjo būti taikiam, Rankstrailis supranta, kad gyvenime dažnai tenka kovoti. Tačiau išmokti atskirti blogį nuo gėrio ir atsilaikyti prieš neteisybę kartais gali būti sunku.
Žmonių pasauliui gresia pavojus: pavojingos orkų gaujos puldinėja kaimus ir miestelius. Iš šių pabaisų gailesčio nėra ko laukti, telieka bėgti.
Rankstrailio tėvai irgi kadaise spruko nuo orkų, palikę namus. Sau jis pasižada: užaugęs taps kariu ir gins visus nekaltuosius – kol paskutinis orkas žemėje prašys jo pasigailėti.
Tačiau karys turi klausyti valdovo įsakymų. Rankstrailiui liepta palikti orkus ir vytis elfą su drakonu, kurie neva kalti dėl visų pasaulio negandų. Tačiau ar jie iš tiesų tokie blogi, kaip žmonės pasakoja? Ar juos persekioti teisinga?


paskutinis orkasPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2016 (pirmas leidimas 2005)
Originalus pavadinimas: L’ultimo orco
Ankstesnės dalys: Paskutinis elfas
Serijos pavadinimas: Paskutinis elfas
Patartinas amžius: +10
Žanras/ tipas: jaunimo literatūra, vaikų literatūra, fantastika, nuotykiai
Mitinės būtybės/padarai/ galios: drakonai, elfai, orkai
Puslapių skaičius: 264
Pasakotojas: trečiasis asmuo
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.silvanademari.com


silvanaSilvana De Mari yra italų rašytoja vaikams, kuri anglakalbių pasaulyje geriau žinoma kaip “Paskutinio drakono” autorė, kuri Lietuvoje yra išleista “Paskutinio elfo” pavadinimu. Ir tai vienintelė autorės knyga, išversta į anglų kalbą, kas labai nustebino. Beieškodama informacijos apie šią knygų seriją dargi nustebau sužinojusi, kad ji nėra tokia sena, kaip tikėjausi. “Paskutinis elfas” buvo trečioji jos knyga, skirta vaikams, o po jos gimusi istorija “Paskutinis orkas” pelnė lygiai tiek pat nemažai apdovanojimų ir didelio kritikų dėmesio, kaip ir prieš tai buvusi.

“Paskutinio orko” pasakojimas – knygos „Paskutinis elfas“ tęsinys, tačiau jį galima skaityti ir atskirai – čia veikia kiti herojai ir pristatomas visai kitas požiūris į įvykius. Tiesa, originaliai ši knyga yra stora, virš 700 puslapių, tad, atkreipiant dėmesį į jaunimo auditoriją ir jos skaitymo įpročius, Lietuvoje ji buvo perskelta į tris dalis, kurių viršelis yra bendras, skiriasi tik spalvomis. Man tai labai patinka, visi viršeliai, net pridėjus “Paskutinį elfą” neleidžia susipainioti, kad tai viena istorija.

Kaip jau rašyta aukščiau šis tęsinys gali būti skaitomas ir atskirai nuo pirmos dalies, nors ją perskaičius kai kas būtų aiškiau, bet nėra taip, kad skaitytum, ir galvotum – kas čia vyksta??? Pirmos knygos perskaičiau gal pusę, kai kas atsiskleidė, ko nežinojau, bet tik dar labiau pakilo ūpas ją pabaigti.

Pagrindinė siužeto linija “Paskutiniame orke” sukasi apie Rankstrailį ir jo gyvenimą. Gal kažkam ši knyga nepatiks dėl to, kad jau pačiame pirmame skyriuje autorė išduoda, kas gali nutikti visos istorijos pabaigoje. Tačiau ji atskleidžia ne per daug ir taip duoda toną pasakojimui – vyras, neaišku kokio amžiaus, bet užimantis aukštas pareigas kariuomenėje žvelgia į pasaulį, kuriame gyvena. Visiškai sklandžiai po kelių pastraipų pasakojimas peršoka į jo vaikystę, kai jis pirmą kartą suprato norintis būti kariu.

Vertėtų paminėti, kad tas pasaulis, kuriame vyksta veiksmas, yra nualintas skurdo, negandų, neva užneštų piktųjų elfų, negana to jį puldinėja negailestingieji orkai, o diduomenė slepiasi už saugių sienų ir gyvena sočiai, kol visi likusieji skursta ir badauja.

Rankstrailis gimė šeimoje, kuri buvo priversta bėgti iš orkų nusiaubtų namų ir prisiglausti rojumi vaikui atrodžiusioje Varilėje. Žinoma gyveno šeima skurdžiai, o ir Rankstrailis buvo keistas vaikas, nekalbėjęs iki šešerių metų, tačiau svajojęs užaugęs būti gerbiamu ir šlovinamu kariu. Ir turėjęs gebėjimų, kurių neturėjo joks kitas – gebėjo matyti ir girdėti tai, ko nesugeba kiti. Sunkaus gyvenimo spaudžiamas ir norėdamas nuo bado apginti šeimą, jis dar visai vaikas pradeda brakonieriauti ir išmaitina ne tik namiškius, bet ir aplinkinius.

paskutinis-orkasReikėtų ko gero atskirai paminėti tai, kad autorė, kaip psichoterapeutė, puikiai padirbėjo kurdama šį pagrindinį veikėją, kuriam davė tiek gerų, tiek blogų savybių, tačiau jos kažkaip susibalansavo į bendrą puodą įmetus gailestingumo (o gailestis tokiame žiauriame pasaulyje yra didžiulė silpnybė). Rankstrailis priverstas susidurti su įvairiomis moralinėmis dilemomis jau nuo pat mažų dienų. Pavyzdžiui: vogti yra blogai, tačiau jei nebus maisto, mirs sesuo ir mama. Valgyti kitus gyvus sutvėrimus yra blogai, tačiau tai yra gyvenimo ratas – jei niekas nevalgys varlių, vieną dieną tiesiog nebeturėsi, kur pastatyti kojos ant jos neužlipęs. Pasakojimo metu sukuriama nemažai situacijų, kurios priverčia susimastyti, nes viskas turi dvi puses, ir Rankstrailis tai supranta ko gero labiau už kitus. Man jis pasirodė tikras klasikinis veikėjas, kurio moralė ir įsitikinimai jam gyvenime suteiks daugiau nei pinigų turėjimas.

– Gerai paklausykite, panele, ir visam laikui įsidėmėkite, ką pasakysiu. Kiekvienas yra atsakingas už savo veiksmus, ir tik už savuosius. Tą dieną, kai įsmeigsite kardą žmogui į gerklę, ir tik tada, jūs būsite atsakinga už jo mirtį.

Kaip jau sakiau, visa knyga yra pasakojimas apie taip, kaip iš berniuko Rankstrailis tapo vyru, o tame gyvenimo kelyje jis sutiko daug žmonių, išmoko bloguose dalykuose įžvelgti gėrio ir užaugo toks, kokiu jo motina būtų didžiavusis, netgi kai kelią pastodavo pagundos ar užvaldydavo pyktis. Jei sudarinėčiau mokykloje privalomų/rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašą, šią tikrai į jį įtraukčiau.

Kalbant apie  minusus, galiu paminėti, kad kažkas galėtų prikibti prie monologu pasakojamos istorijos, dialogų čia bus nedaug, bet galop jie bus ir šmaikštūs. Tai lyg autobiografinė knyga, pasakojanti apie vieno žmogaus visokeriopą augimą to pasaulio politikos, žmonių luominio suskaldymo ir netgi kariuomenės hierarchijos ir diskriminacijos fone.

Galiausiai galiu pasakyti, kad tai prieštarų pilna knyga jaunimui, ypač tinkama vaikinams, nes joje rasite smurto, karo, strategijos, ištikimybės šeimai, draugams ir bendražygiams, pasiaukojimo dėl artimo, patyčių, valdžios kvailumo ir žiaurumo ir galiausiai fantastikos. Skaičiau šią istoriją ir labai vaizdžiai galėjau įsivaizduoti, kaip žmonės gyveno  viduramžiais, kaip skurdas veikė žmonių mąstymą ir veiksmus. Tai puiki knyga, parašyta psichoterapeutės, kuri priverčia susimastyti apie gyvenimo tiesas ir paklydimus.

keturi permatomas

egliosha logo

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s