5 praversiantys patarimai, norint gražiai išversti literatūros kūrinį


Tikriausiai, daugeliui iš jūsų yra tekę bandyti versti kūrinį – gal knygą, o gal “Wattpad” istoriją. Iš pradžių, tikiu, atrodė lengva, tačiau įsibėgėjus supratote, kad kartais versti net sunkiau nei rašyti, tiesa? Na, bent aš į šį klausimą, ranką prie širdies pridėjus, atsakyčiau teigiamai.

Taigi, ką daryti, kad vertimas ne pablogintų, o pagražintų originalą? Štai 5 patarimai, atsakantys į šį klausimą.

1. Klausykitės autoriaus.

Jei verčiate iš populiarios kalbos, pavyzdžiui, anglų, didelė tikimybė, jog internete sklando vaizdo ar garso įrašai, kuriuose autorius skaito jūsų verčiamą kūrinį. Jei tokia medžiaga egzistuoja, būtinai ja pasinaudokite. Intonacija leis suprasti, ką rašytojas, kurdamas knygą, turėjo mintyje, kokios emocijos turi būti perduodamos skaitytojui. Tai padės pasirinkti tinkamesnį vertimą. Be to, domėkitės kūrinio atsiradimo istorija, skaitykite interviu su autoriumi.

2. Neredaguokite, kur to nereikia.

Redaktorius visuomet turi savęs paklausti “Ar tekstas tai leidžia daryti?”. Reikia klausyti ne tik autoriaus, bet atsižvelgti ir į tekstą. Pavyzdžiui, kokia taip detaliai atpasakojamo momento reikšmė? Kokios jo pašalinimo ar pridėjimo pasekmės? Jei ši detalė bus įterpta arba išimta, ar darbas praras kažką svarbaus? Šie klausimai turėtų nuolat suktis jūsų galvoje.

3. Neadaptuokite kūrinio savo kultūrai

Pasitaiko atvejų, kuomet autorius ar vertėjas sako, jog bandė savo kūrinį padaryti universalų tam, kad verčiama istorija atitiktų bet kokio krašto specifiką. Viskas atrodytų gerai, tačiau netrunkame pastebėti, kad, taip padarius, šiuo požiūriu kažkas tampa prarasta. Vertėja Susan Bernofsky yra pasakiusi: “Kuo labiau veikėjas tarptautinis, tuo labiau jis nuobodus.” Universalų kūrinį lengvai galima prilyginti plastikiniam maistui.

4. Sakykite “ne” pažodiniam vertimui.

Edvinas Frankas padėjo tašką šioje temoje, ir visi su juo sutiko – vertime svarbiausia ne sintaksė ir semantika, tačiau stilius. “Galite tobulai išversti sintaksę ir semantiką, tačiau knygos neturėsite”- svarbu ne tai, kad tekstas žodis žodin atitiktų originalą, tačiau tai, kad būtų atskleistas pasakojimas, visi jo ypatumai bei subtilybės. Tai auksinė taisyklė, kurią vertėjams derėtų turėti galvoje.

5. Vertėją priimkite kaip autorių.

Edvinas Frankas skatina neužmiršti, kad pasakojimo vertimas yra galutinis vertėjo darbas. Tai turi suprasti tiek skaitytojai, tiek pats vertėjas. Kartais, norint tinkamai išversti kelias sunkesnes eilutes, internete žodžių junginių reikšmės tenka ieškoti kelias valandas. Vertėjo darbas yra sunkus, nederėtų jo nuvertinti.

Remtasi: 5 Tips for Editing Literary Works in Translation

jonexex logo

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s