Ką turėtumėte žinoti apie… Nicola Yoon


Gimtoji šalis: Jamaika
Dabartinė gyvenamoji vieta: Los Andželas
Istorijų juodraščius rašo: rašikliu ant popieriaus
Ką daro su pasibaigusiais rašikliais? Kaupia
Viena mėgstamiausių citatų: ,,Leiskite man gyventi, mylėti ir išreikšti tai gerais sakiniais“ /Silvia Plath/
Kas iliustravo ,,Viskas, viskas“? Nicolos Yoon vyras David Yoon
Rašomas žanras: Young Adult
Rašytojai, padarę didžiausią įtaką kūrybai: Toni Morrison, Anne Beatty, Alice Munro, F. Scott Fitzgerald, J.D. Salinger

Norėčiau paklausti apie knygas ar istorijas, kurias parašėte prieš sukuriant tą, kuri buvo išleista. Kiek Jūs parašėte knygų iki ,,Viskas, viskas“?
Tiesą sakant, esu parašiusi vieną knygą, prie kurios vieną dieną greičiausiai grįšiu. Aš tiesiog dar nesu pasiruošusi jos apskritai kam nors rodyti. Ji pakankamai siaubinga. Bet man vis dar patinka keletas idėjų joje, tad galbūt kada nors… Tikiuosi.

Taigi, kokias istorijas Jūs daugiausiai norėtumėte matyti jaunimo literatūroje per ateinančius kelis metus?
Aš priklausau judėjimui ,,Mums reikia įvairių knygų“ (We Need Diverse Books), tad vienas mano asmeninių prioritetų yra kurti istorijas su įvairesniais veikėjais, visų rūšių veikėjais. Manau, kad yra dviejų tipų knygos su kitokiais veikėjais: probleminės ir neprobleminės knygos.
Manau, kad probleminės knygos yra labai svarbios ir gelbėja gyvybes, tarkim, jei tu kovoji su rasės ar seksualinėmis problemomis, ir perskaityta knyga tau padeda, tai ji išgelbėja tavo gyvenimą.
Bet aš jaučiu, kad neprobleminės knygos, kurios apie tai nekalba taip atvirai, yra taip pat labai svarbios. Mes turime matyti pasaulį tokį, koks jis yra, nes mes gyvename įvariame pasaulyje. Juk ne visi prabunda jaudindamiesi dėl kokios nors problemos ar dėl likusio pasaulio jiems prisegtos etiketės. Manau, kad Haris Poteris galėtų būti juodaodis, meksikietis ar gėjus, bet tai istorijos smarkiai nepakeistų. Toks mano didysis tikslas, kalbant apie knygas apskritai.

Kaip sugalvojot romano idėją? Kiek laiko prireikė jam parašyti?
,,Viskas, viskas“ pradėjau rašyti, kai mano dukrelė buvo vos keturių mėnesių amžiaus. Buvau šviežiai iškepta mama ir jaudinausi tiesiog dėl visko! Jaudinausi, kad ji peršals, prisivalgys purvo ar nukris ir susitrenks galvą. Mano globėjiški motiniški instinktai buvo įjungti aukščiausia pavara. Ir aš pradėjau galvoti: ,,O kas, jei būtų tokia mergaitė, kuriai reikia nuolatinės apsaugos, ne tik kūdikystėje, bet visą gyvenimą? Kaip tai pakeistų jos santykius su mama? Kas nutiktų, kai mergaitė paaugtų ir norėtų megzti santykius su kitais žmonėmis?“ Knygą parašiau per du su puse metų.

Ar ieškojote daug informacijos apie Madės (pagrindinė knygos veikėja) ligą ir su ja susijusius medicininius aspektus?
Taip, ieškojau daug informacijos, bet ši knyga nėra medicininė. Per daug nesidomėjau, kad tiksliai sužinočiau, ką ji gali ir ko negali liesti, ir kitus praktinius dalykus. Iš tikrųjų ši knyga yra apie gyvenimą, o ne sirgimą, tad labai nesileidau į medicinines detales. Tai istorija apie tai, ką reiškia gyventi, o ne gyvuoti.

Protagonistai, ypač Madė, dažnai būna įstrigę gyvenimo ir pusiau gyvenimo ,,burbule“. Kodėl Jūs manote, kad šiandienos skaitytojai turėtų atkreiptų dėmesį būtent į šią temą?
Šiandienos technologiniame amžiuje mes esame linkę patirti daugiau netiesioginių įspūdžių. Turiu omeny, kad šiuolaikinės technologijos kartais stoja skersai kelio tikram gyvenimui, autentiškiems įspūdžiams. Dažnai pastebiu žmones aktyviai fotografuojant ką nors gražaus. Jie padaro nuotrauką (dažniausiai telefonu) ir didžiąją laiko dalį praleidžia žiūrėdami į ekraną, kaip pavyko nuotrauka, o ne mėgaudamiesi tikra scena. Patikėkit manimi, aš irgi esu kalta taip elgdamasi, bet manau, kad tai savotiškas tik pusiau gyvenimas šiame pasaulyje.

Ar Jūs visada įsivaizdavote, kad Madės piešiniai, susirašinėjimų dialogai ir kiti įvairaus formato elementai bus Jūsų knygoje?
Aš neįsivaizdavau visų elementų, kai pradėjau rašyti knygą, bet tai įvyko pakankamai greitai. Vieną rytą tiesiog atėjo mintis, kad Madė pieštų pasaulį, norėdama geriau jį suprasti. Pirmasis piešinys, kurį man nupiešė vyras buvo Havajų nacionalinė žuvis – Humuhumunukunukuapua. Po to visi elementai tiesiog susidėliojo į vietas.

Humuhumunukunukuapua

Knygoje Jūs paminėjote daug Madės knygų mini apžvalgų. Ar taip Jūs pasinaudojote proga pateikti jauniesiems skaitytojams knygų sąrašą?
Žinote, tos knygos mane paveikė gana stipriai, kai buvau jaunesnė, bet jos buvo labiau skirtos konkrečiai Madei, nes tai jos būdas rasti ryšį su pasauliu. Viskas, ką ji žino apie pasaulį – išmokta iš knygų. Vaikystėje buvau didelė knygų mėgėja (ir vis dar esu), jos buvo mėgstamiausios mano knygos. Taip pat svarbu ir veikėjai, su kuriais Madė susitapatino, kad galėtų būti pasaulio dalimi.

Madei nepatiko ,,Musių valdovas“, ar tai reiškia, kad ir Jums ši knyga nepatiko?
Pirmą kartą ją perskaičius, man ji tikrai visiškai nepatiko. Visai, visai nepatiko. Dabar mano nuomonė pasikeitė, greičiausiai tada paprasčiausiai buvau per jauna ją skaityti. Dabar ši knyga man patinka.

Nicola Yoon knygos (viena jau Lietuvoje)

viskas, viskas

Klausimai ir atsakymai paimti iš:

  1. Chat With Everything, Everything Author Nicola Yoon
  2. Nicola Yoon Spills “Everything, Everything” About Her YA Debut
  3. MEET NICOLA YOON, WHOSE BOOK IS GONNA BE YOUR ‘EVERYTHING EVERYTHING’ SOON ENOUGH 

panele smilga

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s