Dabar, rytoj arba niekada – Marianne Kavanagh (knyga)


Aš tavęs nepažįstu, bet visada tavęs ieškojau.
Nes mums lemta būti kartu.

Tesė ir Džordžas sutverti būti kartu – bent taip galvoja jų bendri draugai. Jiedu labai panašūs ir jiems svarbūs tie patys dalykai. Tačiau yra vienas „bet“ – jie nepažįsta vienas kito. Daugybę kartų jiedu buvo atsidūrę visai šalia, bet taip ir nesusipažino. Dabar Tesė bando mylėti kitą vaikiną, o Džordžas kuria šeimą su kita mergina. Pavargę svajoti, abu bando patikėti, kad yra laimingi su žmonėmis, kurie jų nesupranta, dirba darbus, kurie jiems ne prie širdies, ir gyvena nebejausdami gyvenimo skonio. Nebūdami tikri, kad gali tikėtis ko nors daugiau, jie susitaiko su tuo, ką turi.
O kas, jei Tesė ir Džordžas vis dėlto susitiktų? Ar nebūtų per vėlu? Ar jie atpažintų vienas kitame sielos draugą? Ir ar ryžtųsi palikti savo dabartinį gyvenimą, kad galėtų būti iš tikrųjų laimingi?


Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2015
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: For Once in my Life
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 13+
Žanras/ tipas: drama, romantinis
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: šių dienų pasaulis
Puslapių skaičius: 309
Pasakotojas: trečias asmuo (dvi perspektyvos)
Autoriaus (-ės) puslapis: www.mariannekavanagh.com


Marianne Kavanagh yra britų rašytoja, dirbusi ir dirbanti daugelyje žurnalų, laikraščių, interneto tinklalapių. Dažnai rašo paauglių ir pagalbos tėvams, auginantiems paauglius temomis. ,,Dabar, rytoj arba niekada“ yra jos debiutinė knyga, tačiau ne apie apie paauglius, o suaugusius žmones 🙂 Autorė yra parašiusi dar vieną knygą, kuri bent jau kol kas nėra išleista Lietuvoje.

Prisipažinsiu, ši knyga, paimta iš bibliotekos, mano lentynoje pragulėjo gana ilgai. Taip ilgai, kad biblioteka pradėjo primygtinai raginti grąžinti leidinį 😀 Pasiimant knygą kilęs susižavėjimas anotacija kažkur dingo ir vos negrąžinau knygos neįveikusi nė pirmos pastraipos. Bet… viršelis visai gražus, toks naujas, o dar tas mielas pianino klavišų motyvas… Taigi, perskaičiau šią knygą ir netgi pasivarginau parašyti apžvalgą. Ji tikrai to verta.

Žinote, kaip būna daugumoje meilės istorijų? Jį ir ją stebuklingai suveda likimas: gal atsitrenkia vienas į kitą sausakimšoje gatvėje, gal susitinka žvilgsniai ir įsiplieskia aistra vakarėlyje, o gal jis/ji atsikrausto į kaiminystę… ir nuo tada likimo vienas kitam skirtieji nebegali atsiplėšti vienas nuo kito. Tačiau drąsiai sakau, kad knyga ,,Dabar, rytoj arba niekada“ yra kitokia nei visos (nors, geriau pagalvojus, aš taip sakau apie daugelį perskaitytų knygų :)). Du pagrindiniai veikėjai, turintys bendrų pažįstamų, gyvenantys tame pačiame mieste, pasak draugų tobulai tinkantys vienas kitam sielos dvyniai tiesiog nuostabiai tinkamoje vietoje tinkamu laiku… nesusitinka. O progų likimas numatęs tikrai daug – jie netgi skrenda tuo pačiu lėktuvu į Paryžių. Taip ir norisi verkti iš apmaudo.

Taigi, kadangi sielos dvyniai likimui panorėjus vis nesusitinka, jie pradeda kurti šeimas su kitais mylimaisiais, galų gale netgi atsiduria skirtinguose žemynuose. Laikui bėgant šansų susitikti vis mažėja.

Ar jie kada nors susitiks? O kas bus, jeigu jie susitiks?

Kaip jau žinote, knyga parašyta trečiu asmeniu, tai labiau iš Džordžo, tai labiau iš Tesės pusės. Nors paprastai baidausi to trečiojo asmens, čia jo beveik nepastebėjau. Tikrai, istorija skaitėsi taip sklandžiai, tarsi autorė būtų pasirinkusi pirmą asmenį.

– Viskas buvo ne taip! – išraudusi, blykstelėdama akimis pakartojo Tesė. – Tiesiog nuo pat pradžių pajutau, kad mudu būsim kartu amžinai.
– Amžinai?
– Taip, – užtikrino Tesė.
– Tu sakai, tu žinai, – nusileido Elė.

Buvo nepaprastai keista skaityti tokias vietas, kur Tesė romantiškai kalba ne apie Džordžą (tą neabejotiną sielos dvynį), o apie kitą vaikiną. Skaitai ir galvoji, kad autorė atvirai juokiasi iš visos tos sielos draugų teorijos. Taip ir vaidenasi, kad ji knygos pabaigoje išrėš: ,, O ką, jūs, kvailučiai, galvojote, kad tie visai nepažįstami žmonės susitiks ir gyvens ilgai bei laimingai? Cha, ne! Išdūriau!“ Tokius vaizdinius kūrė mano fantazija 😀

…Senovės graikai susėsdavo ratu ir pasakodavo istorijas. Viena iš jų byloja, kad buvome apvalūs kaip burbulai, turėjome po keturias kojas, po keturias rankas ir po du veidus. Buvome trijų skirtingų lyčių. Plūduriavom kaip antys baloje. Bet paskui labai suįžūlėjom, pabandėm nekviesti veržtis į dangų. Tada Dzeusas nubaudė mus, perkirto perpus. Kūnus tampriai aptempė oda, kad neišvarvėtume. Taip atsirado kūno angos. Ir nuo tada klajojame, ieškodami savo antrosios pusės. Moterys ieško moterų, vyrai – vyrų. Vyriškoji puselė ieško moteriškosios. Pokštas.

Kad ir kaip bebūtų keista, ši knyga manęs beprotiškai ir absoliučiai nesužavėjo. Netgi radau keletą vietų, kurias, autorės vietoje, būčiau perteikusi kitaip… Tačiau tikrai nesigailiu ją perskaičiusi, nes laikas prabėgo labai maloniai. Galbūt šita apžvalga nėra tokia entuziastinga (OMG! Būtinai perskaitykite, nes kitaip ateis pasaulio pabaiga!) todėl, kad knyga nėra prisotinta šokiruojančių siužeto vingių. Šioje knygoje malonumas paskleistas tolygiai, tad tie, kurių širdis silpna, ir kurie saugo savo nervų sistemą (arba tiesiog ką tik perskaitė ką nors šokiruojančio ir dabar nori ramesnio skaitinio), gali drąsiai imti ir skaityti šią neįprastą meilės istoriją.


trys

panele smilga

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s