Rašytojai, susipažinkite su “foreshadowing“


Foreshadowing arba  spėjimas į priekį (angl. guessing ahead) yra literatūroje sutinkama technika, kurią naudodamas autorius po kūrinį išmėto įvairias užuominas apie vėliau įvyksiančius įvykius. Foreshadowing yra ganėtinai dramatiška technika, kadangi prieš tai paminėtas dalykas istorijos pabaigoje yra primenamas su nemenku sprogimu. Šioji technika yra naudojama siekiant išvengti skaitytojų nusivylimo kūriniu bei sužadinti jų smalsumą.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu nusprendėte naudoti foreshadowing?

Rašydami nepamirškite Chekhovo taisyklės. Anton Chekhov buvo 19 amžiaus trumpų istorijų rašytojas ir scenaristas. Kartą jis paskelbė, jog jeigu pristatai ginklą istorijos pradžioje, vėliau būtinai iš jo turi būti iššauta. Kitu atveju nėra jokios priežasties jo minėti.

Taip pat gerai suvokite, kam iš viso yra skirta foreshadowing technika. Kaip jau buvo minėta, ji yra skirta sudominti ir nenuvilti skaitytojo. Taip pat tai padeda kurti istorijoje paslaptis ir įtampą. Taigi, nereikia stebėtis, kad daugybė autorių mėgsta naudoti foreshadowing.

Foreshadowing santrauka:
Suteikia informacijos trupinius
Suteikia užuominas apie būsimus įvykius
Padeda istorijai judėti link netikėto atradimo
Paerzina skaitytoją
Suklaidina skaitytoją, tačiau vėliau viskas yra pateisinama
Padeda vystyti siužetą

Gerai pagalvokite, ar toje vietoje tikrai reikia panaudoti foreshadowing. Tikrai ne visi įvykiai jūsų istorijoje turi būti supinti su foreshadowing, kadangi patys nenorėdami galite per daug atskleisti ir, užuot nustebinę ir pribloškę skaitytoją, jūs jam iš viso nesukelsite jokių emocijų, kadangi jau seniai buvo aišku, jog būtent taip, o ne kitaip atsitiks. Įsidėmėkite tai, jog foreshadowing turi būti daugiau naudojamas tik pagrindiniams, didelę svarbą turintiems įvykiams jūsų romane, o ne viskam iš eilės.

Taigi, nebijokite bent kelis kartus akcentuoti tam tikrus dalykus, kad skaitytojas tikrai suprastų, kad tas ar anas įvykis, daiktas ar posakis yra tikrai svarbus. Auksinė taisyklė būtų viską daryti bent tris kartus, tačiau kartais pakanka ir dviejų. Tai tikrai patrauks skaitytojų dėmesį, tačiau iškart neišduos, kad tai yra labai svarbus dalykas.

Pačiam autoriui suvokti, ar jo panaudotas foreshadowing tikrai veikia ar neveikia, ganėtinai sunku. Todėl nebijokite paprašyti draugų ir kitų rašytojų pagalbos. Duokite jiems perskaityti savo rankraštį ir leisti jiems pasakyti, ar nesusimovėte mėgindami mėtyti užuominas apie būsimus įvykius.

Jeigu redaguodami kūrinį pridedate kokių nors scenų, būtinai įsitikinkite, kad tai nepakenkia jūsų užuominoms apie būsimus įvykius.

Vieniems rašytojams foreshadowing išeina savaime, kitiems – ne. Ką šiuo atveju daryti? Tokiems žmonėms yra patariama pasirašyti siužeto planą ant popieriaus lapo, tam, kad žinotumėte, kas jūsų istorijoje vyksta. Tada yra lengviau rašant mėtyti užuominas apie būsimus įvykius istorijoje, kadangi jūs žinote, kokie jie bus.

Foreshadowing taip pat gali būti apjungiamas su foreboding. Pirmiausia, tikriausia, jums savaime kyla klausimas, kas tai per daiktas. Foreboding skaitytojams sukelia jausmą, kad tuoj įvyks kažkas blogo ir negero.

Naudota informacija:

kitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s