Istorijų struktūros


Kartais neužtenka žinoti apie dialogus, veikėjus, pagrindines taisykles ir kitas smulkmenas, jeigu siekiate parašyti įtraukiančią ir įdomią istoriją. Tam, kad konfliktas ir istorijos siužetas būtų vystomas bei įdomus skaitytojui, turite nuspręsti, kaip jūs viską pateiksite t.y. kokią pasirinksite istorijos struktūrą. Nemažai įvairių vardą užsitarnavusių žmonių siūlo pačių įvairiausių struktūrų schemas atsižvelgiant į jų laikotarpyje vyravusią literatūrą.

Tikriausiai viena žinomiausių istorijos struktūrų būtų Freytago piramidė, kuri naudojama dramos kūriniams. Be abejonės šį trikampį esate ne kartą regėję mokyklos suole. Nors jis daugiau yra pritaikytas, kaip buvo minėta, dramos kūriniams, daugybė žmonių yra pamodifikavę piramidę ir pritaikę naujiems literatūros žanrams.

freytag pyramidė lt

Vienas iš pakoreguotų Freytago piramidžių būtų fichtean curve, kurioje yra pabrėžiama, kad įtampa kyla link aukščiausios įtampos taško netolygiai t.y. veikėjai susiduria su problemomis, jas išsprendžia, paaiškėja nauja informacija, istorijoje atsiranda tam tikras štilis, kai niekas nevyksta ir pan.

fichtean curve

In Media Res (lotyniškai reiškia į įvykių vidurį) – dar viena moderni pakoreguota Freytago piramidės versija. Kaip matote grafike, veiksmas prasideda ne nuo pradžios, o nuo veiksmo vidurio t.y. skaitytojas įmetamas tiesiai į istorijos įvykių sūkurį be jokių įžangų. Rutuliuojantis siužetui skaitytojui yra po truputį pateikiama reikalinga informacija pasitelkiant įvairius metodus: dialogai tarp veikėjų, žvilgsnis į praeitį ir kita.

in media res

Herojaus kelionės dar kitaip vadinamos monomyth schema yra naudojama tiek naratologijoje, tiek mitų analizėse. Herojaus kelionės terminas buvo pristatytas Joseph Campbell knygoje “Herojus su tūkstančiu veidų“ (knyga yra išversta ir Lietuvoje).  Siužeto struktūra supažindina skaitytoją su veikėju, kuris išsiruošia į tam tikrą nuotykį, kurio metu jis patiria įvairius nuotykius ir iššūkius, kurie leidžia veikėjui augti ir tobulėti. Galiausiai istorija baigiasi tuo, jog personažas sugrįžta atgal namo, tačiau jis yra jau ne bet toks, koks išėjo.

herojaus kelionės lt

Kol visos prieš tai paminėtos schemos chronologine tvarka pristato skaitytojams istorijoje vykstančius įvykius, apačioje esanti schema pristato kitą tvarką – ne chronologiškai pasakojamą istoriją. Tokiose istorijose įvykiai yra pristatomi maišyta tvarka, siekiant manipuliuoti žmogaus prisiminimų efektu.

NE CHRONOLOGIŠKAS PASAKOJIMAS

Kishōtenketsu (起承転結?) struktūra yra randama ir naudojam analizuojant Kinijos, Korėjos ir Japonijos klasikinius kūrinius. Kaip matote iš pavaizduotų schemų, pirmos dvi ir paskutinė dalys nesiskiria nuo mums gerai žinomų siužeto struktūros dalių. Naujausia tikriausiai būtų tik tvistas, tas netikėtas vingis, kuris staiga pasuka visą siužetą kita linkme.

Kishōtenketsu lt

Paskutinė struktūra yra dažniausiai įvardijama kaip W struktūra dėl to, kad ji primena W raidę. Manyčiau, jog schema yra ganėtinai aiški ir išsami, tačiau reikėtų akcentuoti, jog dramos teorija išskiria du siužetų tipus: siužetas, kurį įtakoja sprendimai, bei siužetas, kurį įtakoja veiksmas. Schemos atrodo taip.

Incidentas –> sprendimas–> antrasis veiksmas –> sprendimas–> trečiasis veiksmas –> sprendimas–> konflikto veiksmas–> sprendimas–> paskutiniai veiksmai/pabaiga

Sprendimas  –> veiksmas–> antrasis sprendimas –> veiksmas–> 3 sprendimas–> veiksmas –> konflikto sprendimas –> veiksmas –> paskutinis sprendimas/pabaiga

w struktūra lt

Štai, kelios struktūros jūsų dėmesiui. Nemanykite, kad tai visos egzistuojančios schemos. Toli gražu. Mokslininkai yra prikūrę jų tikrai nemažai, tačiau jos būtų vienos geriausiai ir daugiausiai žinomos bei aptarinėjamos.

Naudota medžiaga:

kitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s