Nekenčiam – Johanna Nilsson (knyga)


Pagaliau vienišė Jona turi draugę. Glorija – mokyklos naujokė, buvusi nepritapėlė, kuri pjaustėsi rankas, iš kurios tyčiojosi. Bet tai jau praeitis, dabar jiedvi turi viena kitą. Iki šv. Liucijos – šviesos šventės, kuri mokykloje virsta tamsa. Nuo tol viskas pasikeičia…
Patyčios kaip ridenama sniego gniūžtė nejučia virsta vis didėjančiu kamuoliu, kol įtraukia visą mokyklos bendruomenę. Jos persikelia į internetinę erdvę ir iš ten į tikrovę grįžta dar nuožmesne forma: jau nebesvarbu, iš ko tyčiotis, ko nekęsti. Puolamas gali būti bet kuris. Kas vakar buvo kietuolis, rytoj gali būti sutryptas, o pažemintasis per naktį gali virsti monstru.
Bet ar kerštas – tinkama galimybė apsiginti?
Jeigu atvirai, viskas labai sudėtinga. Kalbama apie grupės spaudimą, apie baimes ir troškimą, kad mus pamatytų ir pamėgtų. Ir dar ta valdžia – kuo daugiau jos gauni, tuo daugiau, regis, norisi.
Bet vieną dalyką ketinu parašyti prieš užvoždama nešiojamąjį kompiuterį. Ir tai bus raginimas:
užversk komentarų skiltis ir pokalbių svetaines gerumu.
Juk tam tau užteks drąsos?
Johanna Nilsson


Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalbanekenčiami
Išleidimo metai Lietuvoje: 2016
Originali kalba: švedų kalba
Originalus pavadinimas: Gilla hata horan
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: 
nėra
Patartinas amžius: 14+
Žanras/ tipas: jaunimo literatūra, drama
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: šių dienų pasaulis
Puslapių skaičius: 168
Pasakotojas: pirmasis asmuo (trys perspektyvos)
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.johannanilsson.com/ny/


Kartais nežinia, kaip vienas bjaurus žodis ar poelgis gali pavirsti kitam asmeniui tikru košmaru, ir kaip greitai tavo gyvenimas gali kardinaliai pasikeisti. Ir kartais ne į gerąją pusę.

Johanna Nilsson yra švedų rašytoja, kuri jau spėjo būti įvertinta savo kūryba ir turi prirašiusi nemažai knygų. Autorė be jokių pagražinimų savo knyga “Nekenčiam“ supažindina su visiems šiuo metu rūpima ir dažnai tarp jaunimo minima problema – patyčiomis. Tačiau pati autorė knygos pabaigoje užsimena, kad nors veiksmas ir vyksta Jakso mokykloje, kurią, beje, pati autorė ir lankė, nereiškia, kad patyčios nekaraliauja ir kitur, tarkime, darbovietėje.

“Nekenčiam“ priklauso “Beveik suaugę“ Lietuvoje esančiai paaugliams skirtai serijai, kuri, ne paslaptis, nepasakoja apie saulytes ir vienragius. Šią knygą į rankas ėmiau palyginus drąsiai ir su dideliu užsidegimu, nors ant viršelio lyg perspėjimas yra parašyta “Viena šiurkščiausių, bet šiuo metu aktualiausių paauglių literatūros knygų“. Spėkite, kuris žodis gali sukelti baimę ir nenorą imti knygą  rankas?

Taip, žodis “šiurkščiausių“ tikrai yra savotiškas perspėjimas apie šios knygos turinį ir patį istorijos pristatymo būdą. Lengvas šokas mane ištiko pradėjus skaityti pirmus knygos puslapius. Ne, juose nebuvo kalbama apie kokius nors siaubingus dalykus. Pati kalba mane privertė plačiau atmerkti akis.

Ta prasme, palyginti naujo. Tas draugas savo vietoj, bet mamai visai kvankt. Pavyzdžiui, užsikepė suplonėti (nori būti jam graži, antraip dar mes) ir prisigalvojo kvailiausių dietų, kurių ir aš atseit turiu laikytis, nes dviese lengviau ištverti.

Knygoje gausu slengo, ir kartais net pasirodo, kad jis yra šiurkštus ar vulgarus. Asmeniškai man, įpratusiai prie gražios kalbos, šios knygos skaitymas pačioje pradžioje buvo tikras iššūkis. Man vis buvo sunku įsivažiuoti su visu pasakojimu ir, vis paskaičiusi kelis puslapius, knygą užversdavau. Prie šios sunkios skaitymo įžangos prisidėjo ir tai, kad pačioje pradžioje tarsi nieko ir nevyksta. Jonė pasakoja apie savo šeimą, mokyklą, draugę. Pati pradžia buvo tarsi koks kopimas į labai statų kalną plieskiant saulei. Vis norėjosi knygą nugrūsti į lentynos gilumą ir pasiimti kažką įdomesnio.

Tačiau knygos anotacija žadėjo įdomius dalykus, o ir išnykus pirminiam šokui, po truputį man tapo įdomu skaityti šią knygą. Taip, nes pasiekus kalno viršūnę, buvo galima smagiai nuo jos leistis. Prasidėjo veiksmas ir jį buvo galima pradėti stebėti iš dviejų vienas kitą įskaudinusių ir patyčių objektais pavertusių paauglių perspektyvų: Robino ir Glorijos. Jų dėka jūs suvoksite, kad nereikia griebtis keršto ir mėginti įskaudinti skriaudėją. Kodėl? Ogi todėl, kad jūs net nežinote, kas vyksta jo gyvenime ir galvoje.

Štai kad ir Robinas. Iš esmės turi viską, ko reikia. Tobulas visais atžvilgiais.
Ir patys matot, kuo baigėsi.
Niekas nėra saugus. Žlugti gali bet kas. Arba iškilti. Kaip aš.

Jau vien tai, kad istorija pasakoja apie patyčias, nėra lengva ją skaityti, tačiau prie to prisideda dar ir skaudūs veikėjų išgyvenimai bei jų pačių asmenybės. Šioje knygoje veikėjai nėra tobuli ir visų mėgstami ir, kad tai būtų tik dar labiau pabrėžiama, veikėjai atrodo truputį pritraukti prie stereopinių personažų, pavyzdžiui, kad į kalikus yra neigiamai žiūrima. Tačiau nors tas mėginimas ir jaučiamas, jis nėra stiprus ir neerzina skaitant knygą. Kai kurie iš jūsų gal net nepajus to, nes vis dar būsite šokiruoti kalbos 😀

Knygos autorė neapsiribojo patyčių egzistavimu tik mokyklos ribose. Oi ne. Ji perkelia jas į skaitmeninį pasaulį ir kelis kartus leidžia jums patiems perskaityti daugybę komentarų apie personažus, iš kurių yra tyčiojamasi. Tai, kad paprasti dalykai perauga į tokius didžiulius mastus, kai neturėtų, yra gan stipriai akcentuojama ir jaučiamas pabrėžimas, ką tokios patyčios daro asmeniui.

Aš vis apžvalgoje miniu žodį “patyčios“, tačiau neįvardiju, kodėl kas iš ko tyčiojasi. Nenoriu tiksliai įvardinti aplinkybių, kad jums nedingtų įdomumas skaityti šią knygą, tačiau galiu pasakyti, kad yra stengiamasi kabintis prie pačių įvairiausių patyčių vertų dalykų.

-Taigi visi žmonės lygūs, – pakartojo ji. – Nesvarbu, kaip atrodai ir iš kur esi kilęs. Nesvarbu, kur gyveni ir kuo dirba tavo tėvai. Nesvarbu, turi daug pinigų ar mažai. Nesvarbu, kokie tavo pažymiai ar pomėgiai. Nesvarbu, koks tikėjimas, seksualinė pakraipa, lytis ir…

Pradžioje minėjau, kad knygos pradžios skaitymas priminė kopimą į kalną kepinant saulei, tačiau pasakojimas artėjant prie pabaigos buvo įdomus, greitas nusileidimas nuo jo ir… nukritimas nuo skardžio. Knyga man nutrūko pačioje įdomiausioje vietoje, ir  kelias ilgas akimirkas tiesiog spoksojau į knygos pabaigą, nesupratusi, kas ką tik įvyko. Knyga jau pasibaigė? Ar aš kažką praleidau, nes nejaučiu, kad ji turėjo jau baigtis. Kelis kartus vėliau net perskaičiau paskutinį skyrių iš naujo, vis ieškodama užuominų, kurios patenkintų mano smalsumą ir neatrodytų, kad knyga baigėsi per daug staigiai ir greitai. Radau, bet smalsumas nebuvo šimtu procentų patenkintas. Bet tikriausiai to autorė ir siekė 😀 Ji nutraukė veiksmą įdomioje vietoje tam, kad paliktų įspūdį ir priverstų tave galvoti, kaip veikėjai pasielgs ir kaip susiklostys jų gyvenimas.

ženkliukas daugybė perspektyvųTaigi, nors knygos pradžia nenorėjo su manimi draugauti ir stengėsi atgrasyti, tačiau ji pralaimėjo ir pasiduodama man suteikė įdomią istoriją, kuri ir pamokė, ir privertė susimąstyti. Todėl nenustebkite, ką dabar perskaitysite: dėl savo temos ir jos pateikimo, aš rekomenduoju ją bent jau pamėginti įveikti. Apie patyčias svarbu kalbėti, netylėti. Dar svarbiau yra suvokti, kodėl jos atsiranda iš viso ir kaip šios gali prisidėti prie žmogaus gyvenimo griovimo.


trys permatomaskitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s