Perpasakokime pasakas


“Fairy tale retelling” (liet. kažkas panašaus į pasakų perpasakojimas) yra ganėtinai populiarus žanras jaunimo literatūroje. Bent jau už Atlanto šio tipo knygų antplūdis labai jaučiamas. Garsiausios pasakos kaip, pavyzdžiui, “Gražuolė ir Pabaisa”, “Pelenė”, “Miegančioji Gražuolė” ir kitos yra prikeliamos naujam gyvenimui.

Kadangi mano bakalauro darbas buvo būtent iš pasakų perpasakojimo, nusprendžiau sukurti įrašą, kuriame jus truputį supažindinčiau su šiuo įdomu žanru ir atskleisčiau vieną įdomų faktą: kiekviena garsi pasaka turi daugybę savo versijų visame pasaulyje.

Savo bakalauro darbe ėmiau tik tris “Gražuolės ir Pabaisos” versijas. Jų žinokite yra ir daugiau, bet, juk rašau ne disertaciją, todėl teko save apsiriboti 😀 Taigi, faktas, kad pasaka turi daugybę versijų yra labai svarbus, jeigu ketinate kurti savo pasakos interpretacijos versiją. Kodėl tai svarbu? Ogi todėl, jog tai jums suteiks galimybę sukurti įdomesnį gerai žinomos pasakos istoriją.

Analizuodama romanus ir lygindama jas su pasakų versijomis, pastebėjau, jog įvykiai ir detalės yra paimtos iš visų trijų versijų (gal netgi ir dar daugiau jų būtų, jeigu tik jas būčiau įtraukusi) ir gražiai sudėliotos sukurdamos pažįstamos ir kartu naujos istorijos įspūdį.

Žinoma, pirmiausia jums reikia nuspręsti, kokią pasaką norite perpasakoti ir ar tik vieną pasaką. Kai kurie autoriai linkę sujungti į vieną vietą netgi kelias pasakas.

Kai jau išsirinkote pasaką ir esate prisiskaitę jos versijų, turite nuspręsti, kokius žanrus naudosite. Nepamirškite, kiekvienas žanras turi savas žaidimo taisykles. Pats pasakos perpasakojimo žanras pasiūlo tik dalykus, kuriuos turite įdėti į savo istoriją, tačiau nenurodo jums nei laikmečio, nei kur vyksta veiksmas. Nes, kaip žinote ar ne, pasakose retai būna nurodoma vieta, o laikas jose yra simbolinis ir neturėtų būti priimamas už gryną pinigą.

Vėliau jums reikia priimti kitą svarbų sprendimą. Jį gali būti priimti sunku arba lengva, priklausomai nuo to, kokį žanrą  nusprendėte panaudoti. O kokį gi pasirinkimą jums reikia priimti? Ogi tokį: ar jūsų istorija vyksta fantastiniame pasaulyje, ar realiame? Tai labai svarbus momentas. Nuo jo priklauso, kaip stipriai jums teks sukti galvą, kad tam tikri magiški elementai iš jūsų pasirinktos pasakos niekur nedingtų.

Kai nusprendžiate tai, atsiranda kitas klausimas: laikas ir atmosfera. Šie dalykai irgi svarbūs, nes nuo jų priklausys, kokie daiktai gali ir negali egzistuoti jūsų pasaulyje. Taip pat, kai žinote, kokia yra tame pasaulyje atmosfera, jūs galite atitinkamai naudoti ir tam tikrus žodžius.

Judam toliau. Kitas aspektas yra veikėjai. Pasakose veikėjai yra plokšti ir dažniausiai turi tik vieną savybę, sakykime, yra melagiu ar naiviu. Tuo tarpu romanuose veikėjai turi būti pilnai išpildyti, turėti hobius, nuomonę apie tam tikrus dalykus. O kur dar išvaizda. Dauguma pasakų nepateikia jokių detalių apie veikėjų išvaizdą. Čia dažniausiai autoriai pasinaudoja savo lakia vaizduote ir gali prikurti įvairių dalykų.

Ką pastebėjau, tai romanuose pagrindinės veikėjos yra stiprios, savarankiškos asmenybės, kurios yra nusivylusios gyvenimu, yra liūdnos ir “rūgščios”, kol tuo tarpu pasakose mes matome nuolankias ir linksmas veikėjas. Taigi, galima sakyti, kad autoriai mėgsta moteriškos lyties personažus truputį išversti į priešingą pusę ir suteikti joms daugiau kovotojos ir feministinių savybių.

Pats vaikinas, priklausomai kokia tai pasaka, visados dažniausiai bus aukštą poziciją visuomenėje užimantis personažas. Nebūtinai princas ar karalius, tačiau asmuo, kurio klausys ir netgi bijos. Tai vėl priklausytų nuo pasakos. 

Kitas dalykas, kuris jūsų nenustebins ir pagalvosite, kodėl tai akcentuoju, tačiau tai ganėtinai svarbus dalykas. Vaikinai būna vyresni už merginą. Vartote akis ir sakote: “Žinoma, kad jie yra.” Tačiau, jeigu istorija turi paranormalių ir fantastinių elementų, amžiaus skirtumas tarp veikėjų yra siaubingas didžiulis. Ne keli metai, o keli šimtmečiai.

Be to, vaikinas, vėl gi, priklausomai nuo pasakos, nebūtinai turi būti žmogus. Pavyzdžiui, analizuodama “Gražuolės ir pabaisos” pasakos perpasakojimus, pastebėjau, kad autorės linkusios pamodifikuoti vaikino rūšį: fėja, lokys, demonu paverstas žmogus. Taip pat yra pakoreguojami jų prakeiksmai, tačiau pagrindas lieka tas pats: diena – kitas padaras, naktį – žmogus,  nekalta mergelė turi įsimylėti ir t.t.

Ką noriu pasakyti, kad nereikia aklai sekti pasakos, kurią perpasakojate, tiesiog stenkitės žaisti su tomis svarbomis detalėmis. Jums reikia tik išsaugoti žinomos pasakos jausmą, tačiau ne kiekvieną smulkmeną.

Toliau judame prie piktadario. Ne visos pasakos jį turi, tačiau tai nereiškia, kad jūs jo negalite sukurti arba paaštrinti pasakoje minimą kliūtį personažams būti drauge.  Patarimas, stenkitės kurti dramą melodramą ne iš veikėjų cirko: tu man per gera, aš tavęs nenusipelniau ir atvirkščiai, tačiau pasitelkiant piktadarius ir aplinkybes. Patikėkite, tas scenarijus, kai veikėjai vienas kitą atstumia dėl nepaaiškinamų savo kaprizų, jau seniai yra įgrisę ir erzina skaitytojus.

Kitas svarbus dalykas perpasakojant pasakas yra jų atgabenimas į šiuolaikinės literatūros formatą. Pasakose veiksmas yra pasakojamas iš trečio asmens perspektyvos. Tuo tarpu šiuolaikinėje literatūroje mes mėgstame pirmojo veikėjo poziciją. Taigi, jums reiks išsirinkti istorijos pasakotoją. Bet nebūtinai turite pasirinkti tik vieną. Galite pasiimti du veikėjus ir iš jų perspektyvų parašyti mėgstamą pasaką.

Šiam kartui būtų tiek. Jeigu turite klausimų, komentarų skiltis apačioje yra jūsų paslaugoms 🙂

kitty

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s