Pažabojant laukinę melodramą


Prakeiksmai yra melodramatiški – senoviniai, ypatingi, su paslaptingais simboliais ant pergamento, ir ypatingai, jeigu į tai įtraukiamos mumijos. O labiausiai melodramatiški yra tie, kurie iš tiesų veikia.

Taigi, kaip jūs galite turėti, sakykime, tikrą veikiantį prakeiksmą, tokį, kuris iš tiesų įsilieja į jūsų istoriją ir priverčia skaitytoją juo tikėti iki paties paskutinio knygos puslapio?

Kaip jūs galite sukurti tai, ką literatūros kritikai vadina “savanoriška netikėjimo įtampa“ (angl. willing suspension of disbelief), kai jūsų istorijos pagrindas yra kažkas, kas iš esmės yra neegzistuojantis, neįprastas ar netgi neįmanomas?

Melodrama, taip ketinu vadinti “prakeiksmą“ kaip  šios diskusijos trumpinį, gali būti įvairiausių tipų įvykiai, tiek nuostabūs, tiek siaubingi: meilė, mirtis, ar abudu. Tai gali būti paranormalus, egzotiškas, keistas, mažai tikėtinas, atsitiktinumas. Tai gali būti žvėriškas, išsigimęs ar magiškas veikėjas,  atsiskyręs nuo įprastų žmonių išgyvenimų ir sugebėjimų.

Melodarama yra bet kokių dalykų kraštutinumai,  tai, kas išprovokuoja stiprias emocijas ir sukelia besąlygiškus bendrus požiūrius. Kaip Džeikobas kovodamas su angelu (Biblijoje). Jūs negalite paleisti tokios nepaprastos medžiagos tol, kol su ja nesugyvensite, paversdami prakeiksmą dovana.

Nuimant prakeiksmą nuo prakeiksmo

Yra nesudėtingų būtų “pasodinti“ prakeiksmą viduryje tvirtą ir nerealų pagrindą turinčiuose daiktų ar paskelbti tai pačioje pradžioje. Yra kitų būdų, kaip nukreipti dėmesį, neva prakeiksmas jau yra įvykęs ir su juo yra susitaikyta prieš skaitytojui suteikiant surikti:

-Ei, palaukite. Kas čia vyksta?

Pradėsiu nuo istorijos pradžios pakrovimo – įmetant neįprastus dalykus pačioje pradžioje ir paverčiant juos istorijos pagrindine tikrove.

1.Parodykite, kad prakeiksmas veikia iškart. Padarykite tai, kad jūsų prakeiksmas iš tikrųjų yra veikiantis (ar, kad jūsų vampyras persekioja, kad jūsų burtininkas atlieka apeigas ar kažką panašaus) pačiame pirmame puslapyje tam, kad skaitytojai žinotų, kad šioje istorijoje viena iš taisyklių yra ta, kad prakeiksmas iš tikrųjų egzistuoja. Parodykite tai, o ne papasakokite.

2.Parodykite, kad prakeiksmas netolimoje praeityje buvo suveikęs. Kartais šis būdas yra netgi geresnis, ypatingai jeigu dirbate su premise, kuri bus visiškai nauja skaitytojui ir dėl šios priežasties jiems bus ją sunkiau suvokti ar priimti. Taip darant jūsų prakeiksmas pavirs ne galimybe, tačiau jau įvykusiu dalyku.

Mes žinome, kad nėra prasmės ginčytis su praeityje įvykusiai įvykiais: jie jau įvyko, pasibaigė. Tai yra psichologinis niuansas, mūsų pasiryžimas priimti tai, kas jau yra atsitikę praeityje daugiau nei  tai, kas vyksta dabartyje. Tai gali jums būti naudinga.

Prieš jam/ jai/ ar daiktui pasirodant veiksme, jūs galite paruošti dirvą supažindinant su prakeiksmu (ar neįprastu veikėju ar įvykiu).

Arba jūs galite sukurti praeityje įvykusi įvykį, kuris nepateikė jokio trokštamo paaiškinimo. Istorija parodo padarinius dabartyje, kurie kartu paaiškina ir praeitį atgaline data. Tikri ir nenuginčijami praeities įvykiai yra tarsi inkaras ir pateikia įtikinamus dabartyje esančius tyrinėjimus, netikėtus atradimus ir raidas.

Jūs taip pat galite pasinaudoti in medias res patarimu: pirmiausia prakeikimas Nr.2 grasina, tačiau vėliau atsitraukia leisdamas skaitytojui žinoti apie prakeiksmo Nr.1 egzistavimą (ar tai, kad trys paaugliai yra rasti. Jie yra paslaptingai išrūkyti iki mirties ar kita jūsų sugalvota neįtikinama mirties priežastis).

3.Sukurkite racionalų veikėją ir leiskite jam į prakeiksmą žvelgti rimtai. Neleiskite kam nors prakeiksmu abejoti, bent jau ne ilgą laiką. Mes, kaip skaitytojai, jau esame pripratę prie literatūros pasaulio taisyklių. Mes puikiai suprantame, kad istorijoje  glūdi slaptos durys į elfų šalį, kitos – į pasaulį su žudančiais pomidorais, kurie keliauja link Niujorko.  Šiais laikais niekam nesuteikia naudos rašant apie marionetę, kuri iki pat 183 puslapio reiškia įvairias pretenzija: “Tai neįmanoma: kita galva auga iš jos KO?“

Tokie veikėjai, kurie ginčija tai, ką skaitytojas jau seniai yra priėmęs kaip istorijos pagrindą, erzina. Tas paprastasis abejojantis Tomas (pastaba: veikėjas Biblijoje, kuris atsisakė tikėti, kad Jėzus prisikėlė iš numirusiųjų), kuris anksčiau tarnavo  literatūroje, dabar atrodo kaip tikras mulkis.

Vietoje to jūs turite visą būrį veikėjų, kurie arba yra abejingi prakeiksmui, arba susirūpinę/ puoselėja viltį dėl jo: viena arba kita. Kai skaitytojas supranta istorijos stuburą, visi veikėjai, kurie nusprendžia ignoruoti šį stuburą, yra be abejonės šiknai ( ir jūs tikriausiai panorėsite dėl šitos priežasties vėliau ignoruoti tą veikėją tekste). Parodykite, kad jūsų knygoje yra paprasti, racionalūs veikėjai, ne tik tie, kurie yra susipažinę su senovės pasaulio slaptomis žiniomis kaip, pavyzdžiui, daktaras Van Helsingas, priimkite viską rimtai.

4.Tegul jūsų prakeiksmas būna panardintas į kasdienių daiktų ir užsiėmimų voratinklį, kuris detaliai pateikiamas skaitytojui. Pateikiant parafrazuotus “Doctor Who“ įdėmius pastebėjimus, nustebsite, kaip paprastas tualetas gali pasirodyti grėsmingas bei baisus.

Realistinės detalės sukuria realistiškumą. Alfred Hitchcock tai žinojo ir pavertė paprastus dalykus tramplinu baisiems ir netikėtiniems įvykiams. Prisimenate  maudynių sceną filme “Psycho?“ Prisimenate paukščius, kurie kantriai laukia (ir vis didėjančiu skaičiumi) vaikų žaidimo aikštelėje laukdami, kada pasibaigs pamokos?

Dalykai jūsų istorijoje gali darytis vis keistesni ir keistesni rutuliojantis istorijai, tačiau jeigu nuo pat pradžių visą šį neįmanomumą pritvirtinsite prie kasdienybės (graži miesto profesionali pora: vyras truputį paniuręs, o žmona nėščia (knyga “Rosemary’s Baby“ pagal Ira Levin), skaitytojas lengvai tai priims.

Jeigu nusprendžiate istorijoje turėti aštuonias rankas turintį ambasadorių veikėją iš Wobby pasaulio, nepristatykite jo/jos skaitytojams atliekant kažką keisto ir nesuvokiamo. Pradėkite istoriją nuo to, kad jis/ ji keiksnoja taksi vairuotoją vidury miesto ar ieško kišenėse pasmulkinti dešimtinę. Arba tegul ateivis daro kažką paprasto ir nuobodaus kaip, pavyzdžiui, stebi saulėtekį ar groja fleita. Subalansuokite neįprastus dalykus su paprastais, kad skaitytojui būtų suteikiamas tvirtas kontaktas su istorija.

5. Vienu metu naudokite tik vieną prakeiksmą. Nesukurkite daugiau nei vieno pagrindinio prakeiksmo istorijai.

6. Nesumenkinkite prakeiksmo. Niekados nepaverskite jo juoko objektu, jeigu norite, kad jis būtų priimtas rimtai. Nepateikite viso to kaip kokio sapno ar išvis, kad visa tai nėra net prakeiksmas. Priversti šiuolaikinį skaitytoją tikėti yra lengva, tačiau tai gali būti taip pat lengvai ir prarandama. Nepulkite aiškinti savo prakeiksmo ar iš jo tyčiotis. Jūsų pabaisa gali dėvėti Mikimauzo Mikio laikrodį ant riešo, tačiau šis Mikio laikrodis turi būti bloga lemiantis, dėvimas dėl konkrečios ir rimtos priežastis, o ne todėl, kad pats tyčiojatės iš savo istorijos ir verčiate ja kvaila.

7. Ypatingai iš pradžių pats nekalbėkite apie prakeiksmą istorijos santraukoje. Atskleiskite šią informaciją apie prakeiksmą vykstant veiksmui, dialogams. Skaitytojas kartu su veikėjais mėgins suprasti, kas čia vyksta. Be to, veikėjai pavirsta tarsi tvirtu inkaru (jeigu nepaverčiate veikėjų netikinčiais kvailiais).

8. Neleiskite prakeiksmui išsipūsti per daug, kad istorija nepavirstų neįtikinama ar banali. Jeigu istorijoje turite magišką veikėją, neleiskite jam ar jai kas kelis puslapius burti, nes kitu atveju skaitytojui bus sunku susigaudyti su istorijos jam pateikiama dabartimi.

Ištrauka laisvai versta iš:
Plot – How To Build Short Stories And Novels That Don’t Sag, Gizzle, Or Trail Off In Scraps Of Frustrated Revision… by Ansen Dibell

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s