Rašykime apie mirtį


Šiandien pakalbėkime apie mirtį kūriniuose. Kaip žinote, o gal ne, priklauso nuo to, kaip dažnai skaitote straipsnius apie mirtį literatūroje, yra išskiriamos keli mirčių tipai kūrybiniame rašyme: fizinė ir psichologinė. Tikriausiai nereikia aiškinti, kas toji fizinė mirtis, tačiau psichologinę manyčiau jums reikėtų trumpai paaiškinti. Na, šioji mirtis yra susijusi su darbo pabaiga, kažko labai svarbaus praradimu ir kita.

Ganėtinai retai autoriai žudo savo veikėjus. Juk tai yra jų vaikai 😀 Tačiau yra autorių, kaip garsusis George R.R. Martin, kuris yra tapęs legenda dėl su jo knygomis ir juo pačiu sukurtų juokelių susijusių su mirtimi.

Tačiau, kad ir kaip mes pamiltume savo sukurtus veikėjus, reikia nepamiršti, kad mes kūriniuose atspindime realybę, o realybėje egzistuoja mirtis. Žinoma, žudyti savo veikėjų tik tam, kad įneštumėte į istoriją realumo pojūtį, nereikia ir tikrai nepatartina. Kodėl? Prisiminkite svarbią taisyklę: istorijoje viskas turi turėti tikslą. Tai netgi turi savo pavadinimą – Chekhov’s gun (Chekovo ginklas). Ką šis pavadinimas reiškia? Ogi jis teigia, jeigu pamini ginklą, tai kitame skyriuje turi jį iššauti.

Tas pats yra ir su mirtimi. Jeigu žudai veikėją, turi paaiškinti, kodėl tai darai ir ką ši mirtis gali padaryti istorijai, kaip paveikti veiksmą bei veikėjus.

Dažniausiai rasite patarimą/ įsakymą paversti būsimą negyvėlį kuo artimesniu pagrindinio personažo draugu ar artimu šeimos nariu. To priežastis ganėtinai paprasta. Kasdien pasaulyje miršta daugybė žmonių. Ar mes verkiame kruvinomis ašaromis? Ne, nes tų žmonių nepažįstame, jų mirtis neįtakoja mūsų gyvenimo. Taigi, jūs turite tą asmenį paversti pagrindinio veikėjo gerai pažįstamu objektu. Kuo artimesni ryšiai su tuo veikėju, tuo stipriau pagrindinį veikėją paveikia ši mirtis.

Mirtis istorijoje turi turėti priežastį. Jeigu kas nors miršta, tai turi paveikti istoriją. Naujas siužeto vingis? Nauja informacija? Blogiukas įgauna daugiau galios? Nesinaudokite Giltinės paslaugomis be tikslo.

Kitas dalykas, kurį turite atsiminti, yra tai, kad jeigu veikėjas verkia, nereiškia, kad verks ir skaitytojas. Čia tikriausiai galioja ta pati taisyklė su veikėjo svarbumu ir pažįstamumu. Stenkitės šį veikėją padaryti kuo patrauklesnį skaitytojui ir nepamirškite daryti viską, ką galite, kad nebūtų jokių didelių užuominų apie būsimą jo mirtį.

Kitas patarimas nesuteikti per daug detalių aprašant mirtį. Nesistenkite būti šabloniški aprašydami mirtį. Tai vienas iš dažniausių patarimų, kurį rasite skaitydami apie mirties scenas. Daugiausiai siūloma kreipti dėmesį į veikėjo reakciją į mirtį, nei kaip kraujas liejasi iš žaizdos ir kita.

Taip pat stenkitės parodyti mirtį užuot ją aprašę. Kitaip tariant prisiminkite Show, don’t tell taisyklę. Geriausius rezultatus su mirties scena pasieksite ją parodydami, o ne įkišdami į santrauką.

Kitas patarimas yra pasidomėti įvairias žudymo/mirties būdais, kad įneštumėte istorijai įdomumo. Šautuvas ir peilis veiksmingi dalykai, bet neretai ir nuobodūs. Jau nieko nenustebinsite šiais dalykais, tačiau nuodais, kurie yra gudriai kažkur įdėti… Visai kitas reikalas.

Taip pat aprašydami mirties scenas neprasilenkite su realybe. Neretai autoriai mėgina mirties scenoje sukurti melodramiškus dialogus su mirštančiuoju. Mirštantysis neretai tose scenose labai jau ilgai merdėja. Kartais kone visą savo gyvenimą spėja papasakoti 😀

Yra sukurti netgi tam tikri sąrašai, kurie padeda suvokti, ar mirtis tikrai veiksminga.

Teisingos priežastys nužudyti veikėją:

  • Tai leidžia istorijai judėti, ją pagilina;
  • Tai motyvuoja kitus veikėjus;
  • Tai išpildo pasmerktą veikėjo asmeninį tikslą;
  • Tai pabrėžia temą/ žanrą;
  • Tai sukuria realistiškumo pojūtį istorijoje;
  • Tai pašalina nereikalingus veikėjus iš teksto.

Blogos priežastys žudyti veikėją:

  • Tik tam, kad šokiruotum veikėją;
  • Liūdinti juos tik todėl, kad šie liūdėtų;
  • Atsikratyti nereikalingais veikėjais.

Kaip pastebėjote, paskutiniai punktai tokie patys 😀 Prie šito punkto netgi yra pateikiamas prierašas gerai pagalvoti, ar iš viso tas veikėjas buvo reikalingas istorijai, jeigu jis yra nereikalingas.

Keli promtai jums su mirtimi:

  1. Tavo geriausias draugas neseniai pateko į siaubingą avariją ir dabar jo gyvybė yra palaikoma dirbtiniu kvėpavimu. Tikriausiai visam likusiam jo ar jos gyvenimui. Tavo draugas paskyrė tave asmeniu, kuris turės išjungti aparatus. Aprašyk savo jausmus.
  2. Tavo močiutė neseniai mirė ir paliko tau 100 000 eurų. Ar tu juos išleisti pagerbti jos atminimą, ar nusipirksi ką nors sau? Pradėk rašyti istoriją nuo testamento skaitymo.
  3. Tau belaukiant traukinio, didžiulis, gobtuvą ant galvos užsimetęs vyras prieina paprašyti smulkių. Tu duodi jam eurą ir nueini į kitą platformos galą. Vyriškis seka tave ir netrukus išsitraukia ginklą ir nutaiko jį į tave. Pradėk rašyti nuo šios vietos.
  4. Tu išgirsti siaubingą žinią: tu sergi vėžiu. Aprašyk savo pirmą savaitę žinant šį faktą.

kitty

Advertisements

4 thoughts on “Rašykime apie mirtį

  1. Jei nagrinėti tai kalbos kultūros prasme, tai šie faktai identiški ir vienas kitam prieštarauja 😀

    “Teisingos priežastys nužudyti veikėją:
    •Tai pašalina nereikalingus veikėjus iš teksto.

    Blogos priežastys žudyti veikėją:
    •Atsikratyti nereikalingais veikėjais.”

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    1. Jei nagrinėti tai literatūriškai, šie faktai yra ir skirtingi 😀
      “Teisingos priežastys nužudyti veikėją:
      •Tai pašalina nereikalingus veikėjus iš teksto.”
      Galima sakyti, kad veikėjas atliko savo paskirtį istorijoje ir jo kelionė baigta – ačiū, viso gero.

      “Blogos priežastys žudyti veikėją:
      •Atsikratyti nereikalingais veikėjais.”
      Jei jis nereikalingas, vadinasi reikėtų apsvarstyti, ar jis iš viso turi būti knygoje, o ne įmesti vien dėl to, kad kažkada nužudytum.

      Patinka

  2. Viskas čia labai naudinga, o ateičiai siūlau parašyti apie tai kaip reiktų pabaigti meilės trikampį, nes jeigu buvo patarimai kaip jį sukurti, būtų pravartu žinoti ir kaip reikia parašyti ką veikėja galiausiai išsirenka ir knyga pasibaigia.

    Patinka

    1. O, gera mintis. Kaip tik šiuo metu vis suku galvą, kokias gi čia temas vis liesti. Plačiau pasidomėsiu apie tai ir pamėginsiu sujungti su savo skaitymo patirtimi 🙂

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s