Kuriam tobulą bučinio sceną


“Būčinys gali sugadinti žmogaus gyvenimą.” – Oscar Wilde

Jeigu esate romantikas, tai tikriausiai viena iš laukiamiausių vietų knygoje yra būtent bučinių scenos, ypatingai pirmojo bučinio. Juk tada iš tikrųjų visi jausmai yra perkeliami į naują lygmenį ir įvykiai nušviečiami nauja šviesa. Tačiau į ką reikėtų atkreipti dėmesį šias scenas kuriant.

Annie Evett siūlo būtinai atkreipti į kelis dalykus. Pirmasis iš jų būtų esmė. Prieš rašydami bučinio sceną, pamąstykite, ką norite, kad jūsų skaitytojas jaustų, kaip viską matytų ir galėtų susitapatinti su veikėjais. Bučinys gali būti pavogtas, užtikrintas, reikalaujantis, kupinas aistros.

Kitas aspektas būtų tai, kad turi tai paversti neužmirštama akimirka. Vieta, kurioje vyksta veiksmas, yra svarbi. Rašydami šią sceną nepagailėkite detalių, kad skaitytojas lengvai galėtų įsivaizduoti veikėjus supančią aplinką. Nepamirškite pasinaudoti visomis penkiomis juslėmis: skonis, kvapas, rega, klausa bei prisilietimas. Pasitelkdami aplinkos aprašymą, kaip veikėjo emocijų įkūnijimą, sustiprinsite bučinio sceną. Tačiau taip pat priduriama, kad šią sceną darykite paprastą, trumpą ir artimą. Suteikite progą skaitytojams kai kurias detales interpretuoti patiems.

Bet čia būkite atsargūs. Kai kurios pasirenkamos vietos ar orai yra pavirtę erzinančiais šablonais. Stenkitės bučinių scenų nepristatytų lyjant lietui lauke. Tai, kad du įsimylėjėliai bėga prie vienas kito pliaupiant lietui yra pabodęs ir net įkyrus reikalas.

Taip pat autorė pabrėžia, kad romantika kone visados vyksta lėtai, kol staiga ji pražysta kažkur netoli istorijos pabaigos. Panaudokite tai bučinio scenoje, kai veikėjai vienas kitą išvysta naujoje šviesoje.

Sherrinda Ketchersid dar priduria, ką daryti, kai veikėjų lūpos pagaliau susitinka. Jeigu bučinys įvyko arti knygos pradžios, tada jums reikėtų įterpti kokį nors konfliktą. Pavyzdžiui, kažkas gali įeiti į kambarį ir nutraukti bučinį, o tas kažkas gali būti gal koks nors griežtas merginos tėvas? Tačiau čia reikėtų iškart atkreipti jūsų dėmesį, kad šiuo dalyku nereikia piktnaudžiauti, nes tai ganėtinai dažnai naudojamas tiek knygų, tiek filmų, tiek serialų detalė, kuria tikrai nieko nesužavėsite ir neužkerėsite.

O gal bučinio kažkuri pusė nenorėjo ir buvo priverstinai pabučiuota? Šitą irgi galite panaudoti tam, kad būtų sukurta įtampa ir konfliktas.

Rašydami bučinio sceną būtinai kreipkite dėmesį į kūno kalbą. Žinoma, lengva yra autoriui pasirinkti pasakymo būdą: “jis buvo nervingas”, negu tai pateikti kūno kalba. Tačiau tokiose scenose skaitytojas nori viską regėti, o ne viską žinoti.

Kitas dalykas yra žinojimas, kaip iš viso vyksta bučinys. Keistas dalykas, tačiau tai vienas iš pačių svarbiausių tam, kad jūsų bučinio scena būtų tikrai įtikinama. Daug kas iš tikrųjų priklausys nuo taip, kaip patys pažįstate savo veikėjus. ir kelintas tai yra jų bučinys. Keista, tačiau jaunimo knygose pirmieji veikėjų bučiniai yra atliekami meistriškai, kaip kokių profesionalų bučiuotojų. Šioje vietoje galite pažaisti kaip, pavyzdžiui, jie susidaužė kaktomis, lūpoms nepavyko darniai šokti ir kita.

Kai vyksta bučinio veiksmas, atkreipkite dėmesį, kaip juda lūpos, kokios tos lūpos, tai, kad yra toks dalykas kaip dantys, vėliau liežuvis, kuris gali bučinyje būti veikėjas, ar ne. Taip pat galvos padėtis, rankų judėjimas po kito asmens kūną. Taip pat nenuvertinkite kojų, kurios gali būti atstūmimo arba suartinimo įrankiu.


Kelios scenos paimtos iš knygų:

raudonoji karalienė

Švelnus vėjelis užpūtė plaukų sruogą man ant veido, bet Mavenas nubraukė ją ir prisitraukė mane artyn su tokiu įkarščiu, kad net išsigandau.
Ak.
Jo bučinys buvo visai nepanašus į brolio. Mavenas bučiavo karštligiškai, su laukine aistra, nustebindamas save ne mažiau nei mane. Jis suprato, kad skęstu žaibo greitumu – kaip akmuo upėje. Ir norėjo skęsti kartu su manimi.


 

cdb_Slemas_z1

Jis žengteli artyn ir laisvąja ranka suima man smakrą. Aš priblokšta savo elgesio – kad šitai leidžiu. Valandėlę jis žiūri man į veidą, o pačiai širdis lipa pro gerklę. Įtariu, jog nori mane pabučiuoti.
Atlaikydama jo žvilgsnį stengiuosi sutramdyti kvėpavimą. Paleidęs smakrą, jis uždeda delną ant pakaušio ir lengvai prilenkia mano galvą prie savęs. Jo lūpos kelias akimirkas švelniai liečia man kaktą, tada jis nuleidžia ranką ir žengteli atbulas.
– Tu tokia graži, – taria.


tierman sutemos

Ir štai dabar jis mane bučiavo ne bauginančiai, ne priešiškai, bet šiltai, geidulingai. Daržinėje, šieno pastogėje, vidury nakties. Po tokios scenos piršte piršosi klausimas: „Kas čia, po perkūnais, vyksta?“
Jis atsitraukė ir švytinčiomis akimis pažvelgė į apstulbusį mano veidą. Pilkšvai rusvi jo plaukai užkrito ant kaktos, skruostai užkaito. Tą akimirką, užmiršus isteriją ir neurozes, teko pripažinti, jog jis karštesnis, nei galėjau įsivaizduoti, o aš buvau šalta kaip akmuo. Spoksojau į jį, girdėjau patankėjusį kvėpavimą, mačiau raudoniu nusidažiusias lūpas. Atsargiai, tarsi suteikdamas man galimybę pasipriešinti, jisai pabučiavo perdrėkstą skruostą, ir aš pajutau dilgčiojimą. Aš tebežiopsojau netekusi žado, perverta žeminančio suvokimo, jog nepaisant nieko, vis tiek jo geidžiau taip, kaip dar negeidžiau nė vieno vyro per visą iiilgą gyvenimą. Ranka pažarstęs mano plaukus jis suėmė mano galvą ir vėl pasilenkė:
– Pabučiuok mane, – paprašė žvelgdamas j lūpas. – Pabučiuok mane.
Į mano gyslas sugrįžo gyvybė, užkilo nuo pėdų iki krūtinės ir pasiekė veidą. Jis vėl nuleido galvą, stipriai prispaudė lūpas prie manųjų, ir aš lėtai, vis dar negalėdama tuo patikėti, atsiliepiau į jo bučinį.

Naudoji puslapiai:

kitty

 

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s