NEBAIGTAS DIENORAŠTIS – VYTAUTAS RAČICKAS (KNYGA)


Pagrindinės knygos herojės Deivės Tauraitės lūpomis pasakojama paauglės gyvenimo istorija, pasibaigusi tragiška penkiolikmetės žūtimi.Šis kūrinys – tai lyg savotiškas bandymas aiškintis, kodėl jauni žmonės savanoriškai pasitraukia iš gyvenimo. Kas dėl to dažniausiai būna kaltas? Šeima? Mokykla? Draugai? Ar tiesiog beprotiškas mūsų gyvenimas?


Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2006
Originalus pavadinimas: Nebaigtas dienoraštis
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 14+
Žanras: realistinė literatūra, dienoraštis
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Puslapių skaičius: 180 p.
Pasakotojas: 1 asm. (mergina)
Autoriaus (-ės) puslapis: nėra


Šią knygą, galima sakyti, išsirinkau burtų keliu. Varčiau savo elektroninių knygų kolekciją ir tarp jų pastebėjau kelias su baltu viršeliu. Taigi, buvo neaišku nei kokai tai knyga, nei kas ją parašė. Visiškai atsitiktinai išsirinkau vieną iš jų ir nusprendžiau, kad imsiu ir paskaitysiu.  O ta knyga buvo Vytauto Račicko “Nebaigtas dienoraštis”.

Vytautas Račickas – tikrai Lietuvoje žinomas rašytojas. Jo knygos skaitytojams pažįstamos kaip linksmos, žaismingos ir verčiančios nusišypsoti. Tikriausiai, kad tuo “Nebaigtas dienoraštis” rašytojo bibliografijoje ir yra išskirtinis. Tai kūrinys, kurio pabaiga liūdna. Ne, ne liūdna. Dar “geriau”. Tai kūrinys, kurio pabaiga tragiška.

Prisipažinsiu, pirmus šios knygos puslapius skaičiau nusiteikusi priešiškai, nes knygą parašė lietuvis rašytojas. Turiu pasakyti, kad mano nusiteikimas buvo sutriuškintas be jokio pasigailėjimo. Knyga yra nepaprastai įtraukianti. Galbūt todėl, kad tai dienoraštis. Pastaruosius, manau, visi mėgsta paimti į rankas ir pavartyti, juk šios knygos žada, kad tuose puslapiuose bus išlieta daug emocijų, išgyvenimų… Bet kokiu atveju, ši knyga tikrai prikausto ir nepaleidžia skaitytojo dėmesio.

Keli pirmieji puslapiai – tai istorija kaip rašytojas gavo dienoraštį. Paskutiniai – kas atsitiko, ką sužinojo vyras, kai perskaitė jaunos merginos skaudžius išgyvenimus. Visa kita yra pagrindinės herojės Deivės Tauraitės dienoraštis. Dienoraštis su datomis ir… eilėraščiais. Deivės parašytais. Merginą galima pavadinti net poete, nes poeziją rašė Deivė kiekvieną dieną. Žinokit, man asmeniškai labai patiko tie eilėraščiai. Kai kuriuos  iš jų net išsisaugojau, kad visad turėčiau ir galėčiau kada noriu juos vėl ir vėl perskaityti. Štai keli iš mano mėgiamiausių:

Būk mano piniginė,
Kurioje laikau
Senus bilietus ir
Išblukusius prisiminimus.
O kad tavęs nepamesčiau,
Nešiosiuos vidinėj kišenėj.
Toje, kur prie širdies.

Aš pasibeldžiu į savo duris.
Klausau savo žingsnių
Prie aidinčių durų.
Ir alsavimą tylų girdžiu.
Atsisėdu ant slenksčio
Ir laukiu savęs
Išeinančios iš balto
Svajonių namo.
Išgirstu melodijų tylių:
Kažkas groja gitara
Apie tylų laukimą.

Išties labai sunku papasakoti apie šią knygą, neatskleidžiant svarbių detalių, kurias sužinojus vėliau bus neįdomu skaityti. Taigi, stengsiuosi neišsiplėsti.

Deivė – talentinga mergaitė. Ji yra puiki plaukikė, nuostabi poetė, mokslai jai taip pat neblogai sekasi. Mergina gyvena su akla mama, tėvo nėra net akyse mačiusi ir nieko apie jį nežino, o mamos klausti nenori, mat nujaučia, kad jai ši tema nėra pati maloniausia.

Viskas būtų lyg ir gerai… Tačiau Deivei nelabai sekasi meilėje… Kai beveik visos jos klasės merginos jau yra pabučiuotos, ji nėra turėjusi net normalaus vaikino. Užtat labai nudžiunga per klasiokės gimtadienio vakarėlį susipažinusi su Valentinu. Valentinas – tvarkingas vaikinas, gerai šokdina. Nenuostabu, jog Deivė jį įsimyli. Tačiau kodėl, kai jaunuoliai susitinka, jis nepaima Deivės už rankos? O dar tas keistas Valentino draugas, kuris visada merginą parveža iš po susimatymų namo…

“Jis buvo švariai nusiskutęs ir kvepėjo kaip kūdikėlis.
Nerealus bernas, pagalvojau ir pažiūrėjau į jo panages – baltos kaip balerinos. Galimas dalykas, jis darosi manikiūrą.
Bet visa tai – niekai. Mat labiausiai man patiko Valentino Algimanto balsas. Ne balsas, o gyva muzika.”


P.S. Toliau yra atskleidžiama knygos pabaiga. Jeigu nenorite jos sužinoti, praleiskite pastraipą.

Iš ties, niekam ne paslaptis, net iš pavadinimo galima suprasti, kad knyga baigiasi dienoraščio autorės savižudybe. Kas Deivę iki to privedė? Kodėl mergina pasirinko tokią tragišką gyvenimo baigtį? Visa tai sužinosite perskaitę “Nebaigtą dienoraštį”.

Knyga, nors ir su gan rimtomis problemomis, susiskaitė labai lengvai, o, kadangi kūrinio apimtis nėra labai jau didelė, dar ir greitai. Per kelias valandas “Nebaigtą dienoraštį” sukrimtau su pasigardžiavimu. Pasielgsiu nedorai, lietuvių kalbos mokytoja supyktų, bet patariu ją perskaityti, kai mokykloje greitai reikia atsiskaityti už perskaitytą knygą, o tokios dar neturi. Tai puiki išeitis tokiam atvejui. 😀

Man labai patiko pati “Nebaigto dienoraščio” idėja. Knygų paaugliams apie savižudybę šiais laikais nėra mažai, bet mintis parašyti dienoraštį be pabaigos… originalu.

Ši knyga pateisino visus mano lūkesčius, ko aš iš jos tikėjausi. Neįsivaizdavau jos kaip to kūrinio, kuris pakeistų mano gyvenimą, bet maniau, jog tai gali būti perliukas iš lietuvių autorių knygų paaugliams. Ir aš neklydau.

Nėra ką labai daug apie šį kūrinį rašyti. Na, žinoma, galėčiau atskleisti smulkmenas, bet tada jums nebūtų įdomu skaityti. Tai gan trumpa, bet įdomi, įtraukianti knyga. Manau, kad galiu  knygą “Nebaigtas dienoraštis” apibūdinti vienu žodžiu – kitokia. Tad ir rekomenduoju ją tokiems – kitokiems paaugliams, ieškantiems tikros ir gyvenimiškos literatūros.

keturi permatomas

jonexex logo

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s