Epistolinis romanas


Ar esate girdėję tokį keistą žodį epistolinis? Tikriausiai ne, nebent dalyvavote šio tipo rašinių konkursuose. Štai kaip šis terminas yra aiškinamas lietuviškuose puslapiuose:

Epistolinis – (plg. epistola) – laiškų formos, pvz., ~i a i   k ū r i n i a i: a) kūriniai (romanai, apysakos, apsakymai, poemos ir kita), parašyti laiškų forma; b) žymių žmonių (visuomenės veikėjų, mokslininkų, menininkų, rašytojų) laiškai, teikiantys biografinių ir istorinių žinių. (http://www.lietuviuzodynas.lt/)

Tačiau tai labai jau siauras šios sąvokos apibūdinimas. Jeigu pradėtumėte naršyti angliškuose puslapiuose, terminas “epistolinis“ išsiplėstų ir įtrauktų į paaiškinimą dar ir kitus dalykus, kaip, pavyzdžiui, dienoraščius, laikraščių straipsnių iškarpas ir kartais kitokius dokumentus (wikipedia).

Kodėl dabar jus supažindinu su tokiu keistu pavadinimu? Žinoma, tikrai ne todėl, kad man nėra kas veikti 😀 tačiau todėl, kad nusprendžiau jums pasiūlyti galimybę rašyti savo istorijas šiek tiek netradicišku būdu – epistoliniu formatu, o daugiausiai kreipsiu dėmesį šį kartą į dienoraščius, bet kadangi epistoliniai romanai apima ir laiškus, apie juos irgi užsiminsiu.

Tikriausiai nereikia aiškinti, kas yra dienoraštis. Visi savu laiku jį rašėme, vis dar teberašome arba gal jums teko jį vartyti ir skaityti. “Anos Frank dienoraštis“ yra vienas iš tikriausiai mums geriausiai žinomų ir girdėtų dienoraščių-romanų. Jeigu dar neskaitėte, paskaitykite.

Epistolinis rašymo pliusai:

  • smagus rašymas;
  • lengviau sukurti veikėjus kaip asmenybes;
  • jeigu tai laiškai, galima rašyti iš kelių veikėjų pusių. Žinoma, jeigu gudriai sugalvosite, tą patį galima daryti ir su dienoraščiu (seserys ar draugės dalinasi tuo pačiu dienoraščiu).

Epistolinio rašymo minusai:

  • sunku palaikyti dramatišką struktūrą, todėl romanai tik iš dalies būna epistoliniai;
  • palaikyti chronologišką įvykių seką;
  • rašyti tik laiškų ar dienoraščio formatu yra iššūkis;
  • rašant dienoraštį dažniausiai galima tik vieno veikėjo perspektyva.

Puslapis WIKIhow.com pateikia tokius paprastus žingsnius, kaip parašyti dienoraščio formato romaną:

1 žingsnis

Nuspręskite, kokia tema rašysite. Ar tai bus pasakojimas apie mergaitės ar berniuko gyvenimą? Apie vaiko ar paauglio? Suaugusio ar senjoro? O gal tai bus apie jus? Nuspręskite, kur jie gyvena, kokios jų personos, pavyzdžiui, vardai ir hobiai. Sugalvokite, kaip jiems patinka ir nepatinka, apie ką jie praleidžia daug laiko galvodami.

2 žingsnis

Sugalvokite kitus veikėjus. Šeimos narius ir draugus – pačius svarbiausius žmones jų gyvenimuose. Tai žmonės, kurie padarys jūsų istoriją labai įdomią. Nuspręskite, kokie žmonės sukasi aplink veikėją kaip, pavyzdžiui, tėvais ir draugai, giminės ir priešai.

3 žingsnis

Sukurkite bent jau paprastą siužetą. Jeigu norite, kad istorija būtų apie jų paprastą kasdienį gyvenimą, viskas puiku. Tačiau netrukus jums gali pritrūkti medžiagos ir istorija pasidarys nuobodi. Pradėkite galvoti taip: aplink ką sukasi jūsų veikėjų gyvenimai. Nesvarbu, ar tai gyvūnas, šeimos narys, pažymiai, draugystė ir t.t. Ir tada pamėginkite sugalvoti, kaip apie tai papasakoti istoriją. Pradėkite daugiau galvoti apie idėją ir tada užrašykite savo mintis tą pačią akimirką veikėjų gyvenime (prisiminkite, istorijoje jūs turite būti pastovus).

4 žingsnis

Sugalvokite pavadinimą ir kaip atrodytų viršelis. Tai gali būti piešinys arba nuotrauka. Tačiau nepamirškite, kad tai dienoraštis, todėl pasistenkite sukurti iliustraciją, kuri atspindėtų jūsų pagrindinio veikėjo gyvenseną ir asmenybę. Galbūt viršelis gali priminti kokio nors dienoraščio viršelį. Tada pradėkite iliustruoti savo knygą, jeigu jums to reikia.

5 žingsnis

Pradėkite rašyti! Nepamirškite įrašinėti dienų ir kiekvienai dienai/skyriui prirašyti bent po puslapį. Taip pat nuspręskite, kokį laiko periodą apims jūsų rašomas dienoraštis: metus, dešimtmetį ar tol, kol pasibaigs popierius. Nepamirškite formato. Jūsų knygoje negali būti skyrių, nes tai vis dėlto dienoraštis. Nepamirškite, kaip jie rašomi realybėje.

6 žingsnis.

Išleiskite knygą.

Atrodytų paprasta, argi ne? Bet reikia nepamiršti kelių dalykų, kurie galioja, nesvarbu, kokio žanro istoriją ketinate rašyti. Vienas iš patarimų yra prieš rašant dienoraščio formato romaną, perskaitykite kuo daugiau šio tipo knygų tam, kad susidarytumėte įspūdį, kaip jie atrodo ir kaip yra rašomi.

Jūsų pagrindinis veikėjas, kuris pasakoja istoriją, turi būti įdomus, kaip, žinoma, ir įvykiai. Ką jau ką, nuobodus gyvenimas ir dar nuobodesnis veikėjas yra tikrai ne tai, apie ką skaitytojas norėtų skaityti. Imdamas dienoraščio formato romaną, skaitytojas dažniausiai įsivaizduoja, kad įlįs į veikėjo galvą, stebės jo sudėtingą gyvenimą iš tokio kampo, kurio netgi istorija iš “aš“ perspektyvos negali suteikti. Juk reikia nepamiršti, kad į dienoraštį žmonės rašo savo mintis, slapčiausius troškimus… kitaip tariant, išlieja savo širdį.

Atsargiai elkitės su dialogais. Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp paprasto romano ir dienraščio tipo romanų yra dialogų naudojimas. Dienoraščiuose tiesioginės kalbos nėra daug arba visai nėra. Todėl, jeigu norite pasakyti, kad tas veikėjas sakė tą ar aną, naudokite tokius dalykus kaip “jis pasakė man, kad“ ir panašius dalykus. Kitaip tariant, raportuokite kitų veikėjų kalbą.

Nepamirškite konflikto. Jūsų dienoraštyje (ar laiškuose) turi būti problemų ir konfliktų, kokio nors mūšio, nes reikia dramos. Jeigu nebus dramos, istorija nebus įdomi.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad tiek jūsų laiškai, tiek dienos aprašymas dienoraštyje nebūtinai turi prasidėti tikslia data ar “Mielasis mano XXX“. Būkite kūrybingi ir pasitelkite žaismingumą.  Vietoje “Brangusis XXX“, galite pavartoti kažką kitą – “Migrenos savininke XXX“. Žinoma, tai priklausys nuo to, kokie yra santykiai tarp veikėjų. O su datomis… Nebūtina rašyti XXXX metai XX mėnesis XX diena. Galite rašyti “po kelių dienų“, “po savaitės“ ir kita. Neleiskite skaitytojams labai jau atsipūsti skaitant jūsų knygą ir priverskite juos protiškai padirbti.

Dienoraštyje ir susirašinėjime laiškais laiko tarpai yra labai svarbūs. Nepamirškite, kad laiko dėka yra kuriamas realistiškumo pojūtis. Dėl šios priežasties nepamirškite jo ir visados priminkite sau, kad tai jūsų veikėjas yra žmogus ir per kelias valandas pėščiomis nueiti iš Klaipėdos į Vilnių neįmanoma 😀

Jeigu jūsų romane laiškus ar dienoraštį rašo kelis veikėjai, nepamirškite jiems suteikti specifinę kalbą, kad būtų galima justi, kad čia tikrai rašo dvi skirtingos asmenybės. Didžiulė klaida yra, jeigu manote, kad jeigu jau pakeisite skaitytojo vardą, tai tekstą skaitytojas jau skaitys kitaip. Ne. Jeigu rašymo stilius tas pats, žodynas tas pats, pastebimi dalykai tie patys… na, tada tikrai nebus sukuriamas jausmas, kad čia yra du skirtingi veikėjai.

Naudoti puslapiai:

Kelios epistolinio (dienoraščio ir laiškų) tipo knygos Lietuvoje

drakulacdb_ana Dienorastis_z1V. Račicko Nebaigtas dienoraštiscdb_Dienorastis-is-bunkerio_z1cdb_Atskaluno-laiskai_p1leo ir emi kai pučia šiaurysleo ir emi septintoji bangameilės laiškai mirusiesiemslangas į begalybę

kitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s