Prisirpusios senmergės išpažintis – Agnė Pačekajė (knyga)


Zosę Ilganosę gražia mergaite vadino tik bobutės bažnyčioje, bet niekam ne paslaptis, kad jos mato prastai. Gal todėl, užaugus Zosei, užaugo ir nepilnavertiškumo jausmas, o nesėkmės meilės sferoje tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Tačiau vieną dieną senmergė nusprendė – pakaks laukti, kol svajonių vyras susivoks, kad ji prisirpo santuokai, ir nuraškys didele gauruota letena. Atkišusi savo nosį lyg špagą, dėl to vienintelio ji kovos ypatingais būdais: nuo patyrusių burtininkų, paslaptingų kursų lankymo iki bandymo medžioti vyrus užsienyje, gyvybei pavojinguose vakarėliuose ar ant teatro scenos! Kad sudarytų teisingą senmergystės išvarymo strategiją, Zosė net kreipėsi į garsų psichologą, o šis nejučia tapo ir jos tragikomiškų nuotykių metraštininku.

Knyga apie Zosę Ilganosę – tai sveiko humoro, nežabotų nuotykių, linksmos moteriškos filosofijos ir netikėčiausių meilės istorijų kupinas romanas, vedantis per senmergės klystkelius į didžiausią jos svajonę – vestuves.

viršelisPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Prisirpusios senmergės išpažintis
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +16
Žanras: new adult, suaugusiųjų literatūra, romantika, humoras
Mitinės būtybės/padarai/ galios: magai
Puslapių skaičius: 240
Pasakotojas: trečias asmuo
Autoriaus puslapis: –


autorėAr pastebite, kad knygynų lentynose nugula vis daugiau ir daugiau lietuvių autorių knygų? Ir tai tikrai nėra depresuotos ar slegiančios knygos, kaip sako mūsų išankstinis nusistatymas pamačius viršelyje lietuvišką pavardę. Ir štai šis viršelis tikrai neturėtų gąsdinti (o ir ko čia išsigąst rožinio paveikslėlio?), o kaip tik kviesti paimti į rankas knygą ir ją perskaityti. Ar padovanoti mamai/vyresnei draugei/šiaip humorą mėgstančiam žmogui.

Agnė Pačekajė – buvusi Panelės žurnalo žurnalistė ir mados redaktorė, dabar dirbanti HAPPY365 žurnalo kūrybinėje grupėje. Tai ne pirmas žurnalistės ir autorės bandymas parašyti knygą – jos bagaže jau yra „Lieknėjimo biblija“ bei „Gražuolių klubas“. Ir Zosė Ilganosė tikrai nėra naujai užgimęs personažas, ne ne – tai Panelės puslapiuose gyvenusi ypata, kurią buvo pamėgę visi skaitytojai dėl su humoru aptariamų aktualijų ir problemų.

Pati naujausia Zosės problema pasakojama ir labai vaizdingai aptariama knygoje “Prisirpusios senmergės išpažintis” – pirmasis žilas plaukas, reiškiantis, kad reikia tučtuojau griebt jautį už kiaušinių (ragai nebepadės) ir ieškot vyro, nes vsio, mokslai baigti, stuktelėjo 28-neri, kas reiškia, kad ji jau šimtaprocentinė senmergė ir staigiai – čia ir dabar – reikia kažką daryti!

Ilganosė rasti vyrui išnaudoja visus įmanomus variantus – psichologą, apsirūkytojus, pirtininkus, būrėjas, neaiškaus plauko feisbukinius okultizmo patarėjus ir tas sąrašas atrodo galo nemato. Tačiau visa tai perteikiama su tokiu humoru, kad kvatojiesi iki ašarų! Vien ką reiškia iš krepšinio lanko sumeistrauta sapnų gaudyklė!

-Aš tai pirmos Komunijos proga duodama išpažintį prigalvojau nuodėmių, nes visi vaikai eilėje prie klausyklos užtrukdavo ilgiau, o man šoviniai baigėsi per anksti, bet, palyginti su tavimi, čia tikrai nieko tokio.
-O ką prikūrei?
-Kad padegiau kaimynų tvartą.

ieškau vyroNežinau, kaip su tokiais variantais, kaip naudojosi Zosė galima susirasti berną, bet mergina rimtai nusiteikusi ieškojo jo ten, kur šiaip sveikam žmogui galvon nešautų.

Kas man dar patiko šioje knygoje, tai šalutiniai veikėjai. Geriausia Zosės draugė – diplomuota barakuda. Taip taip, baigusi barakudų universitetą (nors krisk aukštielnikas 😀 ). Geriausias draugas ir dažnas bendražygis kitos pakraipos vaikinas, kuris irgi su savo keistumais ir nuotykiais, žinoma. Buvęs vaikinas Leo ko gero pasirodė pats sudėtingiausias personažas, nes toks apipintas mitais ir istorijom, o iš tiesų jis gilesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ir visos knygos metu buvo keliamas klausimas, ar Zosė susieis vėl su tuo vėjo pamušalu, ar ne. Šioj vietoj sakyčiau susukamas ištisas kriminalas, beieškant to paslaptingojo Leo, pametusio Palangoj savo telefoną.

Knygos atomazga man nebuvo labai stipriai netikėta, nors jau kai atrodė, va, viskas (gal net kiek nuviliančiai viskas), Zosė vėl ima ir apverčia viską aukštyn kojom, ir vėl juokiesi už pilvo susiėmus.

Ši knyga mane labai nustebino ir sužavėjo! Pasiėmiau aš ją iš bibliotekos draugės prašoma ir pasiėmiau šiaip paskaitinėt – pratestuot kaip sakoma. Ir kaip sėdau, taip sėdau 😀 Juokiausi balsu. Tai toks pasakojimas, kuris, atrodo, niekur baisiai neveda, lyg tai būtų bet kurios eilinės merginos gyvenimo krizė, bet viskas susideda į tai, kaip vyksta pasakojimas, vietom siekiant paaštrinti situaciją neprivengiama ir riebiai nusikeikt, kas sukelia dar vieną nevaldomo juoko pliūpsnį. Verdiktas – perskaičiau aš, draugė, tada dar kažkam tolyn knyga nutekėjo (labai tikiuosi, kad greit sugrįš atgal, nes reikia grąžint į biblioteką 😀 ). “Prisirpusios senmergės išpažintį” tikrai pirksiu sau ir skaitysiu dar ne kartą. Ir dar sesėms duosiu. Ir šiaip dar kažkam parekomenduosiu. Jei papuls ji į rankas jums, būtinai paskaitykit.

penki

egliosha logo

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s