Susipažinkime truputį artimiau su Prologu


Kas yra prologas? Internete suvedę šį žodį galite rasti tokius paaiškinimus:

  • Prologas – įžanginė kūrinio dalis prieš užuomazgą, įžanga (zodynas.lt).
  • Prologas (gr. prologospro – prieš ir logos – žodis) – siužetinio (epinio arba draminio) grožinės literatūros kūrinio įžanginė dalis, kuri supažindina su faktais, įvykiais, buvusiais prieš užsimezgant kūrinio veiksmui (wikipedia).

Tikriausiai ne kartą esate sutikę knygose prologus. Jie nuo pagrindinės istorijos dažniausiai gali būti atitrūkę: laiku, perspektyva ir/arba vietove. Jie yra naudojami sudominti skaitytoją, ir yra pačių įvairiausių priežasčių, kodėl juos galima įterpti į savo istoriją. Tikriausiai šioje vietoje taip pat būtina pabrėžti, kad nėra būtina prologuose skaitytojus supažindinti su pagrindiniu istorijos pasakotoju, nes, kaip minėjau, čia gali skirtis vieta, laikas bei perspektyva (t.y. kitas veikėjas ar ne veikėjas, o pats autorius, pristato veiksmą). Bet reikia nepamiršti, kad prologe paminėti faktai ar įvykiai turi būti susiję su istorija.

Tačiau dauguma žmonių yra linkę sakyti, kad jų reikėtų vengti, nes ne profesionalaus autoriaus rankose prologas gali pavirsti visos istorijos žudiku, kadangi parašyti tikrai įdomų prologą nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. O kur dar tai, kad dauguma skaitytojų jų netgi negali “suvirškinti“?

Bet, jeigu jau nusprendžiate įterpti prologą į savo istoriją, turite būtinai atkreipti dėmesį į šiuos tris perspėjančius dalykus:

  1. prologas niekados neturi būti nereikšmingas, tuščias ar gluminantis
  2. jis niekados neturėtų būti parašytas neveikiamąją rūšimi
  3. jis negali būti užuomina apie cliffhanger, kuris įvyks vėliau istorijoje

Kitaip tariant, prologas turėtų būti dramatiškas ir verčiantis norėti nerti į istoriją.

Bet taip pat galite sau užduoti ir kelis klausimus, kurie padės apsispręsti, ar jums iš viso reikia prologo:

  • Ar man tikrai reikia prologo?
  • Ką prologas suteikia?
  • Ir galiausiai. Ar prologas gerai atlieka savo darbą?

Taip pat galima pridėti ir kitus klausimus:

  • Ar galiu vietoje žodžio “prologas“ parašyti “pirmas skyrius“? Jeigu atsakymas teigiamas, prologas jums nereikalingas.
  • Ar jums būtina pateikti kažkokią informaciją, kad tolimesnis veiksmas būtų suvokiamas skaitytojui? Jeigu atsakymas teigiamas, tada galite sukurti prologą. Apačioje rasite truputį daugiau informacijos apie tai.

Taip pat yra patarimų, kad geriau vengti įrašyti žodį “prologas“. Vietoje jo galite pasinaudoti kitais dalykais. Kokiais?

Pirmasis būtų vietoje žodžio “prologas“ parašyti datą, vietą ar nuorodą į laiką.

  • Kaunas, 2015
  • Prieš šešis metus
  • 1895

Antrasis pasiūlymas susijęs su vizualia medžiaga. Iš tikrųjų tai ganėtinai retai sutinkamas dalykas, bent jau Lietuvoje knygos, kuriose tokie dalykai yra, tikrai nėra dažnos. Šios vizualios medžiagos gali priminti iškarpą iš laikraščio, ištrauką iš dienoraščio, kažkokio pokalbio transkripcijas ir pan. Visa tai gali suteikti jums nuorodą į laiką, datą ir kartu pateikti skaitytojui reikalingą informaciją.

Kitas būdas būtų padaryti tekstą pasvirą, pakeisti jo spalvą, paryškinti, parašyti kitu šriftu, kad skaitytojas suvoktų, kad šioji teksto dalis yra ypatinga. Tačiau atsiminkite, kad daug pasvirojo teksto negali būti, nes jis erzina akis ir skaitytojui greitai pabosta jį skaityti. Be to, patys prologai neturi būti ilgi. Jeigu dirstelėsite į šiuolaikinę literatūrą, pamatysite, kad prologai yra trumpi, kažkur nuo vieno iki kokių 6 puslapių. Tikrai ne daugiau. Todėl juos rašydami labai neįsijauskite.

Yra išskiriami keturi pagrindiniai prologai, kurie turi skirtingas funkcijas: “ateities protagonistas“, “praeiteis protagonistas“, kitas pasakotojas (POV), ir suteikia kažkokias žinias (background).

“Ateities protagonisto“  prologas parodo, kaip po kurio laiko po pagrindinių siužeto dalių gyvena veikėjas ar veikėjai. Prologas yra parašytas tuo pačiu naratyvu kaip ir visas romanas.

“Praeities protagonisto“ prologas yra naudojamas norint pristatyti akimirką veikėjo gyvenimą, kurią skaitytojas turi būtinai žinoti tam, kad galėtų suvokti veikėją. Pavyzdys galėtų būti, kaip gimė Betmenas. Pristatoma, kad vaikystėje Briuso tėvai buvo nužudyti, o šis įvykis jį stipriai paveikė.

Kitas pasakotojas pateikia įvykius iš kitos perspektyvos, ar įvykį, kuris yra aktualus istorijai, tačiau yra nežinomas pagrindiniam veikėjui. Šiame prologe veiksmas gali vykti tuo pačiu laiku kaip ir visas romanas arba įvykis galėjo nutikti prieš daugybę metų.

Kažkokios žinios (background) yra dažniausiai pateikiamos mokslinės fantastikos ir fantastikos žanruose tam, kad skaitytojas būtų supažindinamas su pasauliu, kuriame vyksta veiksmas. Tai tarsi įvadas į istoriją. Jeigu žvelgiant meniškiau, tai pamatų liejimas.

 

Naudota medžiaga: 

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s