Maža smulkmena – didelis įspūdis


Dauguma knygų nežaidžia su smulkmenomis, detalėmis, kurios būtų tik puošmena istorijoje. Autoriai vengia pridėti jas dėl pačių įvairiausių priežasčių: jos neaktualios, nevertingos, prikuria papildomo teksto (o jeigu yra spaudos ženklų limitas, tai neparanku), nukreipia dėmesį. Tačiau ką aš turiu omenyje sakydama pavartodama šį žodį SMULKMENA?

Didžiausia tikimybė rasti tokius dalykus yra kūriniuose, kurie priklauso serijoms (3 ar daugiau knygų), kur persipina laikas ir kultūros, bei tose knygose, kuriose svarbus ne veiksmas, o istorijos gilumas, gražumas. Tos smulkmenos gali būti pačios įvairiausios: gėlių kalba, horoskopas, kaspinų kultūra, spalvų kultūra, papročiai, ženklai ir simboliai, skaičiai, audiniai, medžiai, chiromantija ir t.t. Tai yra smulkmenos, kurios istorijai suteikia savito žavesio ir nukreipia skaitytojo dėmesį daugiau ne į  veiksmą, bet į veikėjų jausmus.

Vanessa Diffenbaugh knyga “Gėlių kalba” yra sukurta pasitelkiant gėlių kalbos kultūrą. Alyson Noel knygų serija “Nemirtingieji” taip pat naudojasi šiuo dalyku siekdama sukurti įtaigesnį ir neįprastesnį kūrinį. Pati gėlių kalba atsirado XVII amžiaus pabaigoje Turkijoje, kai kiekvienai gėlei buvo suteikta tam tikra reikšmė ir žinutė. Šiuo dalyku labai susižavėjo Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Turkijoje žmona ledi Mary Wortley Montagu.  Netrukus šis dalykas paplito ir dabar žmonės atsargiai dovanoja gėles žmonėms.

Kita smulkmena yra kaspinai. Ar žinojote, kad kaip ir gėlės, skirtingos spalvos kaspinas reiškia skirtingus dalykus, ir kad žmonės jų pagalba reikšdavo savo jausmus ar nuosavybę?

Spalvos taip pat turi savo reikšmę ir kiekvienoje kultūroje jos yra skirtingos. Šitas faktas dažnai būna minimas. Pavyzdžiui, raudona vakarų kultūroje reiškia energiją, veiksmą, pavojų, meilę, aistrą. Tuo tarpu Kinijoje ši spalva naudojama verstuvėse, reiškią gerą sėkmę ir šventimą. Indijoje raudona yra skaistumo, vaisingumo, meilės ir grožio spalva, o pietų Afrikoje – gedulo. Taigi, jeigu turite laiko ir noro, galite žaisti spalvomis, bet turite būtinai atkreipti dėmesį į savo veikėjų tautybes ir kur vyksta veiksmas būtent dėl to, kad spalvos skirtingose pasaulio vietose turi skirtingas reikšmes.

Kitos smulkmenos yra simbolizmas. Kalbėkite per simbolius. Paprastas skaitytojas retai susimąstys, kodėl jūs pabrėžėte kokį nors vorą ar voratinklį kampe, tačiau kitas skaitytojas pradės domėtis ir netrukus suvoks, kad istorija yra žymiai gilesnė, nei manė prieš tai, nes kažkur paslapčia jūs sukūrėte jai gilumą.

Kita smulkmena: sapnininkas. Priklausomai nuo to, kokioje realybėje vyksta jūsų istorija ir koks yra siužetas, jūs galite pasitelkti ir sapnininko teikiamus simbolių aiškinimus.

Pasakos irgi yra galinga smulkmena, kuri iškart sugeba iššaukti skaitytojo nostalgiją savo vaikystei. Be to, įvairių pasakų personažų minėjimas knygoje sukuria ir papildomas reikšmes istorijai, skaitytojas pradeda atidžiau skaityti ir galvoti, kodėl būtent toji, o ne kita pasaka yra paminėta.

Gestų kalba irgi įdomus dalykas, kurio dar nespėta nuvalkioti. Gal todėl, kad kalbantieji nelabai linkę jos mokytis? Tačiau būtent gestų kalba gali suteikti skaitytojui įdomumo ir netgi atnešti istorijai realististiškumo, nes yra liečiamas ganėtinai mums paslaptingas kurčiųjų ir nebylių pasaulis.

Beje, tikriausiai reikėtų ties šia vieta akcentuoti, kad gestų kalba gali būti ir slapta jūsų veikėjų kalba. Jūsų personažai susikuria savo ženklų kalbą, kad galėtų bendrauti kitų akivaizdoje, kai reikia perduoti kokią nors slaptą žinutę.

Mitologija irgi yra svarbi smulkmena. Dažnai galima aptikti knygose, filmuose bei serialuose kokias nors užuominas apie vieną ar kitą mitologinį personažą, siužetą ar pabaisą. Būtent jais taipogi galite kalbėti savo kūrinyje. Žinoma, rašytojui kyla klausimas, ar jam naudoti jau visiems įgrisusius, tačiau paaiškinimo nereikalaujančius mitus, personažus ir pabaisas, ar gilintis į mitologiją ir traukti naujus, dar nespėjusius visiems įgristi faktus iš senovės.

Be to, čia yra ir dar vienas kabliukas: jums reikia ganėtinai neblogai gaudytis mitologijoje, pavyzdžiui, jeigu sumanysite naudoti kokias nors ištraukas, sakykime iš Biblijos. Be to, tai irgi ganėtinai įdomi smulkmena, kurią galite įtraukti į savo istoriją.

cdb_Aliaskos-beieskant_z1O tai man truputį primena John Green, kuris savo romane “Aliaskos beieškant” pateikė veikėją, kuris įsimindavo paskutinius garsių žmonių žodžius ir juos citavo. Tai irgi yra smulkmena, kuri traukia skaitytojų dėmesį ir suteikia veikėjui savotiško žavesio. Žinoma, savo kūriniuose galite cituoti ne tik paskutinius garsių žmonių žodžius, tačiau ištraukas iš eilėraščių, dainų, knygų, garsių žmonių pasisakymus ir kita. Viskas priklausytų nuo to, koks yra jūsų veikėjas: knygų žiurkė, filmų žiūrėtojas, muzikos mylėtojas ir t.t.

Dar viena miela smulkmena, kuri autoriui leidžia tikrai išsiskleisti kaip kūrėjui, būtų tai, kad viską, ką paminėjau anksčiau, sukurtų pats. Jeigu jūsų pasaulis yra fantastinis, galimybės beribės. Galite sukurti savo kalbą, savo ženklus, savo dainas, savo garsių žmonių citatas, mitologiją, istoriją. Jeigu vis dėlto kūrinys realistinis, viskas kaip ir susiaurėja, tačiau ne tiek, kad negalėtumėte įkvėpti gaivaus oro.

kitty

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s