Tvistų ir kitos velniavos pasaulyje…


Tvistai… dalykas, kuris istorijos veiksmą pakreipia visai priešinga linkme ir palieka skaitytojus išsižiojusius, nes staiga jie supranta, kaip meistriškai jiems buvo apdumtos akys. Būtent šie tvistai taip pat priklijuoja mūsų akis prie įvairių serialų ir verčia laukti sekančios serijos. Taigi, būtų įdomu tikrai sužinoti, kokių jų yra. O pasirodo, kad tvistų yra daugybė, ir visi suteikia kūrėjams daugybę galimybių juos suktai įtraukti į savo istorijas. Taigi, pakalbėkime apie kelis iš jų.

Tikriausiai jau pastebėjote, kad geros istorijos yra tos, kuriose rašytojai negaili savo veikėjų ir visus tik įmanomus dalykus paverčia sudėtingomis ir painiomis problemomis. Vienas iš įdomių dalykų, kuris gali apversti ar pasunkinti veikėjų gyvenimą, yra…  kaip gražiai čia išsireiškiama: tu paima puodą su vandeniu ir užstatai jį kaisti. Tu didini ugnį vis daugiau ir daugiau, kol vanduo užverda. Pavyzdžiui, pagrindinės veikėjos mylimasis susižadėjęs? O jo sužadėtinė laukiasi? Tikrai, šis faktas pasunkina ir pasuka istoriją visai kita linkme, nes pagrindinė veikėja tiesiog jau negali imti ir lengvai išardyti būsimos santuokos. Atsiranda konfliktai. Bet, žinoma, apie susižadėjimą ir nėštumą neskubėkite iškart pranešti. Pristatykite juos atskirai ir savu laiku.

Kitas įdomus dalykas yra žaidimas su “o velnias, mes tuoj prakišime” scenarijumi. Jūs sukuriate tokią įvykių grandinę, kuri ima ir tiesiog skandina jūsų veikėjus vis giliau į mėšlą ir atima bet kokią viltį, kad jiems pavyks išsisukti. Tačiau staiga kažkas atsitinka, ar ateina veikėjas, iš kurio niekas nesitikėjo jokios pagalbos, ir pasisiūlo padėti.

Kitas labai panašus bei įdomus dalykas būtų susijęs su situacija, kurioje sukuriate įspūdį, jog viskas, pagrindinis veikėjas dabar tikrai laimės, tačiau… BUM!  Jis prakiša ar susimauna. Vienas iš pavyzdžių, kuris neblogai iliustruotų tokį scenarijų būtų toks: įsivaizduokite, vyras pagaliau sučiumpa kokius nors nusikaltėlius veiksmo vietoje, skambina policijai, šioji atvyksta, veikėjas džiaugiasi, nes jis tuoj pasieks pergalę, tačiau… policija ne tik, kad paleidžia nusikaltėlius, tačiau veikėją kuo nors apkaltina ir suima 😀

Šį variantą tikriausiai ne kartą jau esate sutikę istorijose, nes tai yra palyginus mėgstama rašytojų. O kas tai būtų? Ogi artimo asmens išdavystė. Kitaip tariant, peilio suvarymas tiesiai į nugarą. Bet čia slypi kabliukas. Jeigu norite, kad šioji išdavystė būtų kuo įtikinamesnė ir padarytų kuo didesnį įspūdį skaitytojui, asmuo, kuris vėliau pavirs išdaviku, turi būti labai artimas pagrindiniam veikėjui. Todėl nereikia stebėtis, kad išdavikas dažnai būna koks nors šeimos narys arba geriausias draugas ar draugė.

Kitas įdomus dalykas, tačiau reikalaujantis labai geros rašytojo logikos bei fantazijos, būtų susijęs su tokiu scenarijumi: “cha cha, nuo pat pradžių aš taip ir planavau”. Tikriausiai jau kyla kokios nors mintys perskaičius tokį sakinį, ir nemanau, kad labai jau klaidingai mastytumėte. Šis scenarijus truputį apjungia “viskas yra jau prarasta” bei “netikra pergalė” momentus, nes atrodo, kad viskas, piktadarys yra sugautas, jo planai neįgyvendinti, tačiau štai – kabliukas: jis planavo tą patekimą į kalėjimą nuo pat pradžių, nes tame pastate kažkur gal yra paslėptas koks vertingas daiktas ar asmuo, su kuo kitaip jis nebūtų susitikęs.

Dar nenusibodo skaityti? Štai, dar vienas įdomus pasiūlymas, kaip galite istoriją padaryti įdomesne. Sakykime, kad jūsų veikėjas yra labai protingas ir gudrus personažas. Jis sumąsto užpulti piktadarį jo pačioje irštvoje. Pats piktadarys pristatomas kaip kvailys. Bet… jis toks nėra, ir veikėjas sužino tai atsidūręs piktadario akivaizdoje, nes tada blogietis jam pasako: “Žinai, jau kelias dienas žinojau, kad ateisi. Buvo įdomu stebėti, kaip smunki į mano irštvą.” Ką jau ką, bet toji vieta knygoje tikriausiai būtų pati įspūdingiausia 😀

Dažnai yra naudojama ir naujos tiesos atskleidimo detalė. Jums tereikia atsiminti Darth Vader sakantį: “Lukai, aš tavo tėvas.” Būtent dėl šio momento tikriausiai daug kas ir žino, kas yra “Žvaigždžių karai”. Šie momentai tiek filmuose, tiek serialuose bei knygose yra labai įspūdingi, jeigu mokate neblogai sužaisti su situacijomis bei veikėjais. Labai dramatiškas tas momentas būna, kai šie du veikėjai yra priešingose barikadų pusėse ir staiga sužino, kad jie kažkaip vienas su kitu yra susiję giminystės ryšiais. Kuo šis artimesnis, tuo geriau – pavyzdžiui, tėvai ir vaikai.

George R.R. Martin tikriausiai garsėja ne tiek savo fantazija, kiek svarbių ir pagrindinių veikėjų žudymu. Šis dalykas jau yra pavirtęs legendiniu, ir internete galima rasti pačių įvairiausių pokštų susijusiu su šiuo tvistu. Kad ir kaip kvailai tikriausiai skambėtų, tačiau mirtys iš tikrųjų veikia, ir nebijokite žudyti svarbių veikėjų, nes tada ne tik šokiruosite skaitytojus, bet ir suteiksite naują kryptį istorijai. Bet siūlyčiau nemėginti akivaizdžiai kopijuoti “Žudymo meistro”, nes galite greitai užsitarnauti etiketę “kopijuotojas” ar “plagiatorius”.

Bet jei jau mylite tą veikėją taip stipriai, kad negalite imti ir nušluoti jį nuo sekančių knygos puslapių, tada galite suvaidinti netikrą mirtį. Šį dalyką taip pat mėgsta daug autorių. Jie sukuria įspūdį, kad veikėjas yra miręs, žuvo. Viskas. Basta. Gyvenkite be jo, tačiau kitoje knygoje ar po kelių skyrių sužinome, kad viskas nėra taip, kaip manėme. Veikėjas yra gyvas, tačiau gal praradęs atmintį arba labai sunkiai sužeistas. Valio! Jis gyvas.  Įdomus dalykas šiame reiškinyje būtų tas, kad kai veikėjai patiki, jog kažkas yra miręs, jie į viską žvelgia kitaip ir susiranda kitus atramos taškus, jų vertybės bei mąstymas keičiasi ir, kai jie sužino, kad tas veikėjas nemirė, jie į jį jau nebežvelgia taip, kaip žvelgė anksčiau. O jeigu dar įpintumėte faktą, kad tas veikėjas specialiai surežisavo savo mirtį ir tik netyčiomis iškilo į viešumą, kad jis gyvas… na, dramos tikrai galite prikurti 😀

Kitas netikėtas vingis istorijoje galėtų būti sąjunga su piktadariu. Retas skaitytojas mano, kad piktadarys su geriečiu sumanys būti vienoje komandoje, tačiau jeigu duosite jiems pakankama tvirtą priežastį tai padaryti, jie tikrai drauge prieš ką nors kausis. Nors ir atrodo, kad šioji sąjunga gali būti nuobodi, tačiau iš tikrųjų ji gali suteikti nemažai dramos, priklausomai, kokio žanro ir kokiai auditorijai rašote. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti tai, kad piktadarys yra šnipas tam kitam piktadariui 😀 Jeigu norite romantikos, sakykime, kad dvejose skirtingose barikadų pusėse kovojantys asmenys nekenčia vienas kito būtent todėl, kad jų vertybės yra skirtingos, ir jie gerai vienas kito nepažįsta, tačiau jaučia fizinę trauką. Ir štai, jie vienoje komandoje, įtampa auga, o žinios apie vienas kitą keičiasi.  Plius, galite primesti visokių kliuvinių į tokį scenarijų, kurie tik komplikuotų įvykius. Kitaip tariant, kliūtis yra tik fantazija.

Nepaprastai įdomus, bet kartu ir sudėtingas žaidimas yra su nepatikimais pasakotojais. Jų sukuriamos istorijos dažniausiai palieka skaitytojus išpūstomis akimis ir pražiotomis burnomis, nes pabaigoje pasirodo, kad visos knygos skaitymo metu tave rašytojas kvailino 😀

Kai kurie žanrai turi ir savus tvistus. Štai, pavyzdžiui gotikinė romantika. Jeigu jūsų istorijoje yra du dailūs vaikinai/vyrai, jūs galite leisti merginai/moteriai vieną iš jų pamilti, o kito – bijoti. Tačiau suregzkite istoriją taip, kad jos mylimasis pasirodytų besantis žudikas, kol kitas vyras, kurio ji bijo, asmeniu, kuriam ji iš tikrųjų rūpi.

Ar turite savo mėgstamą tvistą ar detalę, kuri paverčia įvykius tik dar sudėtingesniais?

kitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s