Rašymo pirmuoju asmeniu trūkumai


Rašytojai pasakoja istorijas iš tam tikro kampo, kuris vadinamas pasakotojo pozicija. Šie požiūriai tyrinėja įvairių veikėjų, vieno konkretaus veikėjo mintis ir pastebėjimus, ar netgi įtraukia skaitytoją į istoriją. Pirmojo asmens pasakotojo pozicija pasakoja istoriją vieno pasakotojo lūpomis, kuris gali būti pagrindinis veikėjas, istorijoje vykstančių įvykių stebėtojas ar asmuo, perpasakojantis kažkieno kito pasakojimą. Toks rašymo būdas nėra be trūkumų.

Patirties susiaurėjimas

Rašymas pirmu asmeniu apriboja skaitytojo patyrimus, kai jis mato tik pasakotojo pateikiamą istoriją. Tokia pasakotojo pozicija taip pat suvaržo rašytojo galimybes atskleidžiant tik tai, ką galvoja ir mato pasakotojas – jis visada turi būti veiksme arba jį stebėti. Kadangi skaitytojas negali matyti kitų veikėjų minčių, gali būti sudėtinga pridėti šalutinę istoriją į pasakojimą pirmuoju asmeniu; kiekviena šalutinė istorija turi įtraukti patį pasakotoją arba jo pozicija turi pasikeisti su kito veikėjo, kas ne visada yra įmanoma. Be to, visad yra rizika, kad skaitytojas perdegs nuo nepaliaujamo „aš“ teiginio, besitęsiančio per visą istoriją.

Šališkumas

1Jei istorija pasakojama tik iš vieno asmens pozicijos, ji savaime yra tarsi filtruojama. Tai sukuria problemą, įvardijamą kaip „nepatikimas pasakotojas“, arba pasakotojas, kuris tikslingai iškraipo tiesą arba įvykius ir veikėjus atpasakoja pagal savo paties subjektyvų supratimą. Nors kai kurie pirmojo asmens pasakotojai yra nešališki, jie rizikuoja būti pernelyg beasmeniai. Rašytojai privalo susikurti vidinį pasakotojo pasaulį, kuris būtų pakankamai įdomus, kad sudomintų skaitytoją.

Veikėjo užgrobimas

Rašymas pirmu asmeniu diktuoja, kaip tu rašai. Kad istorija būtų sėkminga, rašymas turi įkūnyti pasakotoją, įskaitant žodžių parinkimą, sakinių ilgį ir toną – kažkokia šneka kartais būna sunkiai skaitoma. Rašytojas turi kruopščiai planuoti, kaip pasakotojas kalbės skaitytojui, nesvarbu, ar kaip su draugu, lyg rašydamas dienoraštį ar galbūt istorija lyg ir yra skirta konkrečiam asmeniui. Visi šie veiksniai labiau apsunkina pasakojimą, nei rašant trečiu asmeniu.

Pasakotojo „matymas“

Pasakojant iš pirmo asmens pozicijos padaro sudėtingu pasakotojo savęs apibūdinimą. Nenaudojant įvardžių „jis“ ar „ji“, skaitytojas dažnai net nežino pasakotojo lyties, nebent rašytojas pametėja užuominų. Kad susitvarkyti su šia problema, rašytojai dažnai pastato savo pasakotoją prieš veidrodį, kas yra labai jau nuvalkiota. Kūrėjai turi vengti panašių klišių ir pasinaudoti savo kūrybiškumu aprašant pagrindinį veikėją ir suteikiant skaitytojui kontekstą be dirbtinių aprašymų.

Versta iš Cara Batema, Demand Media straipsnio The Disadvantages of the First Person Point of View

egliosha logo

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s