Nepatikimas pasakotojas. Kas tai?


Ar esate girdėję tokį išsireikšimą – nepatikimas pasakotojas (angliškai: unreliable narrator)? Ar žinote, kas per velnias tai yra? Tikriausiai nelabai, nors sutikę tai tikrai viena ar kita forma esate filmuose ar literatūroje. Kažkodėl Lietuvoje šis terminas nėra labai jau dažnai naudojamas paprastų skaitytojų, nors istorijų, kuriuose yra toks nepatikimas pasakotojas, galima rasti. Taigi, dabar jus supažindinsiu su šiuo gėriu, kuris gali priversti jus žvelgti į skaitomas bei rašomas istorijas visai kitomis akimis.

Pirmiausia reikia suvokti viena dalyką:

Pagal patikimumą pasakotojas gali būti patikimas ir nepatikimas. Pasakotojas gali būti nepatikimas, jei jo žinios apie įvykius yra ribotos, jei jis pats dalyvauja istorijoje, jei jo vertybių skalė yra problemiška (jis vertina tuos dalykus, kurie paprastai yra smerkiami) (Žukauskaitė- Mažeikienė 2005:107)

Nors šis paaiškinimas yra labai paprastas ir aiškus, tačiau nemanykite, kad viskas tuo ir pasakyta. Pasirodo, kad galima rasti nepatikimo pasakotoju kategorijas.  William Riggan tyrinėjo nepatikimo pasakotojo tipus, skyrė dėmesį pirmo asmens naratyvui, kadangi šis dažniausiai yra naudojamas nepatikimui pasakotojui. Ir štai kaip jis pateikia savo rezultatus:

Sukčius (angliškai: The Pícaro) – pasakotojas, kuris viską padidina, perdėda bei  giriasi.
Pamišėlis (angliškai: The Madman) – pasakotojo smegenys pradeda veikti kaip savigynos mechanizmas, pavyzdžiui: tai panašu į potrauminį stresą ar atsišliejimą nuo savo paties jausmų (susvetimėjimą). Taip pat gali jis kentėti nuo kokios nors psichinės ligos, pavyzdžiui, šizofrenijos arba paranojos.
Klounas (angliškai: The Clown) – pasakotojas, kuris nežvelgia rimtai į pasakotojus ir specialiai žaizdžia su tiesomis, įsitikinimais ir skaitytojo potyriais.
Naivuolis (angliškai: The Naïf) veikėjas, kuris nėra subrendęs arba pasaulio suvokimas yra limituotas dėl jo pažiūrų.
Melagis (anliškai: The Liar):  brandaus pasakotojas, kuris specialiai klaidingai save pristato, kuris dažnai  neprisistato iki galo arba pagražina savo praeitį.

Tačiau tuo viskas nepasibaigia. Šiais laikais galime rasti ir dar daugiau nepatikimo pasakotojo tipų;

Vaikas. Pasakotojas gali būti skirtingo amžiaus ar būti patyręs visiškai kitokį gyvenimą nei kiti veikėjai istorijoje. Jie pasakoja savo užaugimo versijas per ribotą suvokimą ir patirčių prizmę.

Pašalietis.  Pasakotojas gali būti teisiamas atsižvelgiant į jo rasę, socialinę padėtį, politines pažiūras, kultūrą ar lytį. Jeigu kažkas yra užaugintas tam tikru būdu, jų įvykusių įvykių versijos bus iškreiptos pagal jų kultūros pažiūras.

Išprotėjęs. Pasakotojui teko patirti sudėtingą paauglystę, naudoti narkotikus ar kentėjo nuo kokios nors mitybos sutrikimo.

Dar daugiau išprotėjęs. Pasakotojas regi haliucinacijas, regi praeities prisiminimų nuotrupas, kurias sukelia nuo potrauminis stresas ar kenčia nuo kitos ligos.

Labiausiai išprotėjęs. Veikėjas kenčia nuo psichinės ligos ar asmenybės sutrikimo.

Nekaltasis.  Veikėjas yra protiškai atsilikęs, negali susidoroti su realybe arba turi kokį nors kitą sutrikimą.

Nusikaltėlis. Pasakotojas meluoja tam, kad save išgelbėtų. Mėgina įtikinti jus, kad jis nieko blogo nepadarė arba mėgina suversti keršydamas kaltę kitiems veikėjams sakydamas.

Vaiduoklis. Pasakotojas gali būti tarsi iš kito pasaulio.

Sąmoningas melagis. Pasakotojas, kuris tiesiog žaidžia su skaitytojais. Tai mažiausiai sėkmingas nepatikimas veikėjas ir dažnai yra prilyginamas su situacija, kada veikėjas atsibunda ir pareiškia, kad visa tai buvo tik sapnas.

Kaip atpažinti, kad knygoje yra nepatikimas pasakotojas ir reikėtų kritiškai priimti jo pateikiama informaciją? Štai keli signalai, kurie gali padėti jums atpažinti šiuos pasakotojus. Juos siūlo Nünning, kuris padalino visus juos į tris didžiules grupes.

  • Intratextual (viduje) ženklai: pasakotojo sakomi dalykai priešgyniauja vienas kitam, veikėjas turi atminties spragas arba meluoja kitiems veikėjams.
  • Extratextual (išorėje) ženklai: pateikiama informacija priešgyniauja skaitytojo bendroms pasaulio suvokimo žinioms arba neįmanomiems dalykams (atsižvelgiant į logiką).
  • Skaitytojo literatūrinis išsilavinimas. Į šią kategoriją įeina skaitytojo žinios apie literatūros tipus (pavyzdžiui: kas yra stock veikėjas, kuris vis iškyla istorijose), žinios apie literatūros žanrus ir meninės raiškos priemones.

Tikriausiai jau pradedate suvokti, kad istorijose pagrindinis veiksmą skaitytojui pristatantis naratorius neturi visados mums pateikti tiesą. Dėl šios priežasties atsiveria visai nauji istorijų kūrimų horizontai, nes tu pradedi suvokti, kad galima skaitytojus apgaudinėti ir su jais išdarinėti velniai žino ką. Neretais atvejais aukščiausias įtampos taškas arba kulminacija tokiose istorijose yra tikras žemės drebėjimas, nes tu tikėjai vienų dalykų, o pasirodo, kad tai nėra tiesa ir gauni visai kitus dalykus. Neblogi pavyzdžiai tikriausiai būtų “Kuždesių sala”, “Mes buvome melagiai” (angliškai: We were liars) bei filmas “Nekviesti svečiai” (angliškai: The Uninvited) ir kiti.

Taip pat noriu akcentuoti, kad nepatikimas veikėjas ypatingai gali būti pravartus tiems, kas kuria siaubo ar paranormalias istorijas. Kodėl? Ogi todėl, kad tai gali jums nepaprastai pasitarnauti, jeigu norite, kad skaitytojas vis suktu sau galvą klausimu: “tai tikra, ar netikra?”

Naudota medžiaga:

Daugiau paskaityti galite:

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s