Sodininkas ir architektas


Tiek interneto platybėse, tiek įvairiose knygose apie rašymą galima surasti pačių įvairiausių rašytojų skirstymų atsižvelgiant, kokius jie įpročius turi kurdami savo šedevrus. Vieni išskiria 8, kiti – 6, treti -4, o dar kiti- 2 tipus. Tikriausiai šiuo metu pats garsiausias rašytojų padalinimas būtų į sodininkus ir architektus.

„Aš manau, kad yra du rašytojų tipai: architektai ir sodininkai. Architektai viską suplanuoja iš anksto, kaip ir architektas statantis namą. Jie žino, kiek name bus kambarių, kokį stogą jie turės, kur bus išvedžioti laidai, kokie bus vamzdžiai. Jie viską yra suplanavę ir nubraižę prieš jiems įkalant pirmą lentą. Sodininkai iškasa duobę, įmeta sėklą ir ją palaisto. Jie žino, ar pasėjo fantastinę sėklą, ar paslapties sėklą ir t.t. Tačiau, kai augalas pradygsta ir jie jį lieja, jie nežino, kiek šis turės šakų, jie tai sužino jam augant. Aš esu daugiau panašus į sodininką, nei į architektą.“

― George R.R. Martin

Tikriausiai net nereikia aiškinti dabar, kas yra tie architektai ir sodininkai. Jau patys pavadinimai yra ganėtinai iškalbingi kai pagalvoji apie šias profesijas ir žmones, kurie užsiima tuo. Tačiau verta užsiminti, kad ne tik šie du pavadinimai yra vartojami. Vietoje termino “sodininkas” galite rasti “pantser”, “discover” ar “non-outliner”, o vietoje architektas – “plotter” arba “outliner”, kurie kone tiesiogiai susiję su paties rašymo ypatumais. “Pantsers” yra tokie rašytojai, kurie tiesiog ima ir sėda prie popieriaus lapo ar kompiuterio. Jie nepraleidžia šimtų valandų, kaip “plotters”, kad sužinotų viską apie savo istorijas, kad apgalvotų kiekvieną skyrių istorijoje ir tik tada drąsiai galėtų rašyti. Ne. Šie rašytojai tiesiog ima ir rašo tai, kas jiems šauna į galvą. Tai viena iš įspūdingiausių ir kartu sunkiausių technikų rašant. Kodėl? Ogi todėl, kad šios istorijos neretai pavirsta tikru bardaku. Kadangi pats autorius yra naujokas šioje istorijoje, jis patiria daug džiaugsmo rašydamas ją, kadangi nežinia, kur veiksmas jį nuneš ir viskas jam yra staigmena, tačiau be jokio kompaso link kur turėtų keliauti, istorija, redagavimo darbas gali pavirsti tikra kankyne, nes reikia nemažai praleisti laiko paverčiant savo istorija logiška ir suprantama būsimam skaitytojui.

Kaip išgirsite video, jeigu jį žiūrėsite, žinoma, Brandon Sanderson pabrėžia, kad sodinininkai dažnai rašydami grįžta prie pirmų skyrių ir ne kartą juos perrašo, kai suvokia, kur link jų istoriją keliauja.

Bet gal tos kančios vertos su tuo, ką gauni istorijos rašymo pradžioje?

Pats garsiausias “pantser” arba sodininkas būtų Stephen King. Na, galvos jis nesuka dėl siužeto, o tiesiog rašo istorijas. Taigi, gal net nereikia stebėtis, kad šis šių laikų mėgstamas ir perkamas autorius turi prirašęs tokią galybę knygų.

“Plotters” rašymas yra tvarkingas, tačiau jame gali būti likę mažai paties rašymo džiaugsmo, kadangi rašytojas viską žino, kiekvieną paslaptį, kiekvieną istorijos vingį. Jam tiesiog reikia visą tai perteikti ant popieriaus lapo. Taigi, nenuostabu, kad šio tipo autoriai baisiai nesikankina su redagavimu, bet štai kita bėda: jų istorijos neretai gali iššaukti dirbtinumo pojūtį. Kadangi kiekvienas judesys knygoje yra apgalvotas ir sudiriguotas, veikėjai pavirsta robotais, kol “pantsers” istorijose jie yra asmenybės ir kartais tokios stiprios, kad pačios be autoriaus leidimo išdarinėja įvairius dalykus.

Minusas būtų tas, kad kartais rašytojai gali įklimpti į savo istorijos planavimą per daug giliai ir niekados nepradėti rašyti savo istorijos arba toji istorija pavirsta ne istorija, o pasaulio aprašymo knyga. Juk jūs norite pristatyti savo sukurtą pasaulį labai detaliai, kai skaitytojas pajustų, kokia laki jūsų vaizduotė. Bet kam toks detalumas?

Pati garsiausia architekte arba “plotter” yra J.K. Rowling. Apačioje matote kaip atrodo garsios rašytojos istorijos planavimas. Daugiau paskaityti galite čia ar tiesiog geriau panaršę po internetą šia tema. Jeigu jums rūpi kitų garsių rašytojų užrašai, galite rasti čia.

 Ir lentelė, kuri gali padėti jums 🙂

  Rašantis be planų Planuotojas
Instinktyvūs klausimai ·    Kas vyksta?

·    Kas natūraliai turi vykti toliau?

·    Kas turi atsitikti?

·    Kaip galėčiau viską po truputį sustiprinti/ padidini keliaujant prie atomazgos/ aukščiausio įtampos taško?

Stiprybės ·    Logiškas, nenuspėjamas, įtikinamas siužetas

·    Stipriai susieti įvykiai vienas su kitu

·    Proporcingai auganti įtampa

·    Sukrečianti atomazga

 

Silpnybės ·    Istorijos gali neaugti ir būti be tikslo, klajojančios

·    Istorijos gali staigiai baigtis

·    Atomazga gali būti silpna

·    Įvykiai ne visados gali būti įtikinami

·    Perėjimai iš vieno įvykio į kitą gali būti per silpni

·    Atomazgos gali būti nenatūralios

Sprendžiant problemas, užduokite sau šiuos klausimus  

Kaip galėčiau viską pabloginti?

Kaip galėčiau šią sceną/ skyrių ir visą kurinį užbaigti, kad nustebintų skaitytoją?

 

 

Ką šis veikėjas natūraliai darytų šioje situacijoje?

Kaip galėčiau normaliai pabaigti šį skyrių, kad jis tiktų su istorijoje vystomu veiksmu?

 

Reklama

One thought on “Sodininkas ir architektas

  1. Atgalinis pranešimas: Įkvėpimo Šaltinis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s