6 situacijos, kada galima vartoti epilogą


Knygose dažnai šiais laikais galite sutikti epilogus. Jie randami knygų pačioje pabaigoje. Tačiau nors tai ir populiarius dalykas literatūroje, jūs neturėtumėte vaikytis mados. Epilogas, kaip ir visi kiti skyriai jūsų knygoje, turi tarnauti istorijai. O kada epilogas turėtų pasirodyti jūsų kūrinyje?

Jums reikia turėti svarią priežastį, kodėl nusprendžiate sukurti epilogą. Šis negali tiesiog būti naudojamas tam, kad ant visų “i” uždėtumėte taškus, kadangi tai turėtumėte būti jau padarę paskutiniuose skyriuose, po atomazgos. Neturint tinkamos priežasties šiam veiksmui, epilogas gali pavirsti erzinančių dedveitų, kuris, jums nenorint, jūsų skaitytojams teigtų, kad jūs manote, kad jūsų pabaiga yra tokia silpna, jog be tinkamo paaiškinimo, skaitytojas šios nesupras. Tam, kad išvengtumėte šių galimų problemų, suteikiti savo epilogui vieną ar kelias iš čia paminėtų priežasčių.

  • Norite padaryti santrauką po traumuojančios ar intensyvios įvykių atomazgos. Šioji technika yra labai svarbi, kai pabaiga yra staigi ir stebinti. Taip pat epilogas tinka, kai pagrindiniai veikėjai  miršta  ar veikėjų likimas nėra aiškiai pateiktas. Jeigu jūsų istorijos pabaiga iškelia daugiau klausimų nei atsakymų, tada jums teks ją perrašyti arba sukurti epilogą, kad išspręstumėte šią iškilusią problemą.
  • Norite pabrėžti padarinius ir istorijos įvykių rezultatus. Galbūt parašėte istoriją apie atpildą ar jūsų pabaigoje buvo atskleista didžiulė paslaptis. Epilogas padės jums užtikrinti skaitytojus, kad teisingumas buvo įvykdytas.
  • Norite suteikti svarbią informaciją, kurios nepavyko pateikti per atomazgą ar kulminacijos tašką. Jeigu veikėjas istorijoje paliegęs, tikriausiai norėsite papasakoti, kaip susiklostė jo gyvenimas. O gal veikėja tapo nėščia? Epilogas galėtų suteikti informacijos apie vaiko gimimą. Taip pat epilogas puikiai sužaistų, jeigu tėvas yra miręs ar kūdikis turi specialią reikšmę visai istorijai.
  • Norite suteikti skaitytojui užuominą apie protagonisto ir kitų veikėjų susiklosčiusius gyvenimus. Tai svarbus dalykas, jeigu galvojate apie tęsinio rašymą. Epilogo pateikimas puiki technika taip pat, jeigu jūsų veikėjui teko patirti siaubingą fizinę, psichologinę ar emocinę traumą. Taip skaitytojams pateiksite informaciją apie pilną ar dalinį veikėjo išgijimą ir atsistatymą.
  • Norite, kad istorija atrodytų realistiškesnė. Pavyzdžiui, jeigu nužudėte veikėją, kuris pasakojo istoriją, epiloge kitas personažas gali papasakoti apie įvykius po šios mirties. Arba jeigu, tiesiogine to žodžio prasme, jūsų istorija pasibaigė sprogimu, epilogas užtikrintų skaitytojus, kad protagonistas yra gyvas ir sveikas.
  • Reikia suteiki informaciją apie daugybę veikėjų buvusių jūsų istorija. Tai ypatingai liečia istorijas, kurios yra istorinio ar epinio žanro. Dažnai, kai istorijoje yra daug veikėjų, yra keblu papasakoti apie jų susiklosčiusius gyvenimus.

 

Versta: “Six Reasons For Using An Epilogue” – Courtney Carpenter

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s