The Cage – Megan Shepherd (knyga)


Šioje kerinčioje naujoje serijoje apie paauglius, laikomus kito pasaulio būtybių žmonių zoologijos sode, Bėgantis labirintu susitinka su rašytojo Scott Westerfeld fantazija .

Kai Cora Mason atsibunda dykumoje, ji neprisimena, kaip ir kas ją čia atgabeno. Jai tyrinėjant naują vietovę, ji suranda keistai sudėliotą gamtą – tundra šalia dykumos, ūkis šalia džiunglių, ir įtartinai tuščias miestas, kuriame yra sumaišyta daugybė skirtingų kultūrų detalių – kuri yra stebima bauginančių juodų langų. Ir mergina čia nėra vienintelė.

Dar kiti keturi paaugliai buvo pagrobti: gražuolė modelis, tatuiruotėmis išmargintas kontrabandininkas, paslaptingas genijus ir armijos vaikpalaikis, kuris, atrodo, žino nemažai apie Coros praeitį. Nei vienas iš jaunuolių nežino, kas atsitiko, ir visi iki vieno turi savo paslapčių. Kol neįprastoji grupelė mėgina sugyventi, jie po truputį pradeda vienas kitu pasitikėti. Tačiau po to, kai pasirodo paslaptingas kalėjimo sargas – gražusis, jaunasis sargybinis Cassian -, jie suvokia, kad jų įkalinimas yra daugiau bauginantis, nei jie galėjo įsivaizduoti. Jų pagrobėjai nėra iš Žemės. Ir jie pagrobė penkis paauglius į kito pasalio zoologijos sodą, kuriame jie laiko žmones.

Kai tarp Cora ir Cassian atsiranda ir auga uždrausti jausmai, ji suvokia, kad vienintelis galimas pabėgimas yra pasinaudoti kalėjimo sargu, jeigu tai ir reikštų, kad jai teks palikti kitus. Ar Corai pavyks išsigelbėti ir išgelbėti kitus? Ir jeigu pavyks… koks gi pasaulis yra už jų narvo ribų?


 

Pagrindinė informacija:

Kalba: anglų kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: The Cage
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: The Cage
Patartinas amžius: +14
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, romantika, mokslinė fantastika
Mitiniai/ fantastiniai padarai: ateiviai
Puslapių skaičius: 400
Pasakotojas: vaikinai ir merginos
Autoriaus puslapis: http://www.meganshepherd.com


 Pasaulyje mes turime gyvūnų zoologijos sodus, knygose turime dinozaurų zoologijos sodus, turime senų daiktų muziejus, o ar turime mes žmonių zoologijos sodus? Megan Shepherd atsako, kad taip, žmonių zoologijos sodai yra, tačiau juos turi ateiviai su kilnia misija – išsaugoti žmonių rasę.

Megan Speherd teko garbė pabūti aukle Šveicarijoje, knygų pardavėja, Montanoje dirbo parko prižiūrėtoja,  yra didelė Game of Thrones gerbėja ir, žinoma, dabar ji yra rašytoja. The Cage yra ketvirta jos knyga ir antroji serija. Autorė užaugo kalnuotoje Šiaurės Karolinoje už nepriklausomos knygų parduotuvės Highland Books prekystalio Brevard mieste. Nepaisant to, kad ji visados buvo apsupta knygų, niekados nemanė, kad rašytojos profesija gali tapti jai tikra karjera. Autorė dievina keliones ir skirtingas kultūras, dėl šio priežasties ji studijavo International Studies ir užsienio kalbas. Kai ji nerašo, autorę galima rasti jodinėjant, svajojant kavinėse ar sodininkaujant darže.

Viršelis. Tai, kas pagavo mano akį ir susidomėjimą. O tai, kad buvo patariama skaityti tiems, kam patiko Bėgantis labirintu… na, tikrai sukėlė smalsumą. Taigi, paskaičiau anotaciją ir negalėjau susilaikyti nepagriebus šios knygos. Rimtai? Žmonių zoologijos sodas? Skamba… įtraukiančiai.

Tačiau patys pirmi knygos skyriai manęs nesugebėjo didele jėga įsiurbti į savo pasaulį. Kodėl? Ogi todėl, kad tai, kas jose vyko, vyksta visose knygose, kai veikėjai atsibunda ir nežino, kaip jei pateko į naują vietą. Todėl pirmieji šios knygos puslapiai buvo supažindinimas ne tik su pačiais veikėjais, tačiau ir pačia vietove bei jos taisyklėmis. Čia palyginus būtų dar menkai išbalansuojantis skaitytoją dalykas, tačiau pradėję skaityti sekantį skyrių, mes viską matome iš kito veikėjo perspektyvos. Iš pradžių toks dalykas tikrai išmuša iš vėžių ir tampa sudėtinga susigauti istorijoje, kadangi joje yra tiek daug dalykų, kuriuos skaitytojui reikia sužinoti, susipažinti ir įsiminti, kad galėtų žaisti pagal rašytojos jiems sukurtą žaidimą.

A smile can hide so much. A smile can be a lie.

Asmeniškai man buvo visko tiek daug, kad net nuobodu pasidarė 😀 Pradėjau galvoti, ar nereikėtų man numesti šios istorijos, nes man nei patinka veikėjų keitimas, nei visas tas nuobodus susipažinimas su nauja aplinka. Tačiau nusprendžiau perskaityti dar vieną skyrių. Nu, suteikti šansą mane papirkti, gal vėliau istorija tampa geresne.  Netrukus perskaičiau ir dar vieną skyrių. Ir dar vieną. Ir dar vieną… kol atkeliavau prie pabaigos ir jau trokštu antros dalies.

Todėl tie, kurie nemėgsta ganėtinai ilgų ir nuobodžių įžangų, šią knygą turės pradėti skaityti stipriai sučiauptais žandikauliais. Bet patikėkite manimi, kančia tikrai atsiperka. Vėliau prasideda tikrai įdomūs dalykai. Juk vis dėlto – TAI ŽMONIŲ ZOOLOGIJOS SODAS ateivių pasaulyje.

O žmones prižiūri ateivis prižiūrėtojas, kuris yra kupinas paslapčių, kurias taip ir norisi atskleisti. O tai, kad jis ateivis ir įvardijamas atrodantis kaip angelas… na, tada sunku neturėti mintyse nepaprasto jo vaizdinio.

Breath slipped from her. His was the face from her dreams. The most beautiful creature she had ever seen, yet he no longer looked angelic. He was terrifying.

Knygoje atrodo, kad šiam prižiūrėtojui į akį krito mergina. Nors istoriją pasakoja daugybė veikėjų, galima lengvai pajusti, kad ji yra būtent ta -pagrindinė istorijos veikėja. Visas veiksmas sukasi aplink ją, o kiti veikėjai tik pradeda suvokti, ko mergina nepastebi, ir kas vyksta už uždarų durų.

Ši mergina nėra tradicinė veikėja. Juk pats faktas, kad ji jau sėdėjo paauglių kolonijoje yra šis tas. Asmeniškai apie tokius veikėjus, kurie jau buvo kur nors pasėdėję, o ypatingai, kad tai būtų merginos, neteko skaityti.  Kai šis faktas buvo pateiktas knygoje, truputį nustebau ir suglumau. Bet tos emocijos buvo geros, o vėliau paaiškėjo, kodėl šis merginos biografinis dalykas toks svarbus.

Knygoje mergina nepasiduoda ir kovoja. Ji mėgina atrasti būdą grįžti atgal namo, į Žemę. Tačiau tai padaryti nėra lengva, nes vis dėlto visi žmonės šiame zoologijos sode yra atgabenti su tam tikra priežastimi, ir ji yra tikrai ne tik susijusi su rūšies išgelbėjimu.

Taigi, jau galite suvokti, kad knygoje yra romantika ir ji yra tarp žmonių merginos ir ateivio, tačiau čia dar ne viskas. Šis zoologijos sodas turi tris ypatingas taisykles ir viena iš jų yra tai, kad augintiniai turi daugintis. Kiekvienas žmogus turi po porą ir mergina ją taip pat turi. Jeigu per skirtą laiką nebus pradėti lovos reikalai, augintinis bus… na… sakykime, pabaiga negraži.

“We have three rules we require you to follow,” the Caretaker continued, oblivious of her fear, “which are for your own benefit and that of your species. The first is to solve the enrichment puzzles. This will strengthen your physical and mental conditioning. The second rule is to maintain your health by eating the food we provide for you, getting ample sleep, and cooperating in routine health assessments. The third rule is to ensure the continuation of your species by engaging in procreative activities.”

Knygoje tikrai yra kuriama įtampa, ir nepaprastas smalsumas sužinoti, kaip viskas pasibaigs, tiesiog žudo. Tačiau pabaiga žymiai galingesnė, nei galima nuspėti.  Kadangi ji atskleidžia tą pagrindinį planą ir pakimba ant klaustuko, kadangi nebežinai, kas buvo tikra, o kas tik suvaidinta tam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Dėl šios priežasties noriu antros dalies.

Nors asmeniškai man nepatiko knygos pradžia, vidurys ir pabaiga viską atpirko. Netgi antrą kartą noriu perskaityti knygą, žinoma, su praleista pradžia 😀 Dabar kantriai laukiu antros dalies, o tiems, kam patinka ateiviai ir protiniai žaidimai, siūlau pagriebti šią knygą ir pamėginti ją pakramsnoti, suvalgyti, praryti!

keturikitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s