Kaip nepradėti savo knygos: 9 būdai nužudyti savo istoriją


Dabar lapkritis, NaNoWriMo mėnuo, ir tai reiškia, kad daug daug žmonių pradeda rašyti savo knygas. Žinoma, NaNoWriMo labiau orientuojasi į kiekybę, nei į kokybę, tad Wrimo rašytojai per daug nesikankina dėl savo kūrinio pradžios, bet kai jie sugrįš atgal ir pabandys rasti savo 50 000 žodžių prasmę, jie tikriausiai užsimanys patobulinti savo knygos įžangą.

Tu nori sukurti pradžią, kuri privers skaitytoją versti antrą puslapį? Jei jis pasiduos, tada tu būsi susimovęs gaudydamas savo skaitytoją, kuris gali būti potencialus agentas ar leidėjas.

Pažiūrėkime, kaip geriau nepradėti savo istorijos…

  1. Veikėjas atsibunda… Agentams tai atrodo tikra klaida. Knygos, kurios prasideda veikėjo pabudimu suskambus žadintuvui su dantų valymu ir rengimusi. Mes visi tai darome kasdien, ir tai yra neįdomu. Net jei dantų šepetėlis sprogtų, tai silpnas būdas pradėti knygai. Į šią kategoriją taip pat „įkrenta“ pirma diena mokykloje, kaip ir sapnas, kuris yra tikrai bloga pradžia ir sunervina skaitytojus. Ištaisyk nuobodžias dalis ir sugalvok konfliktą arba veiksmą kaip įmanoma anksčiau.1
  2. Tavo pasaulio pristatymas… Tai gali priklausyti nuo pasirinkto žanro – jei rašai epinę fantastiką, kai kurie skaitytojai gali tikėtis ilgo pasaulio aprašymo – bet apskritai tai nėra geriausia idėja, nebent tu esi Džonas Stainbekas (Rūstybės kekės, Mūsų nerimo žiema), o tu nesi. Praleidai mėnesių mėnesius kurdamas pasaulį arba tyrinėdamas kažkokios eros ypatumus, ir dabar nori visa tai suguldyti į puslapį, bet tai lėtina pasakojimą. Geriau pristatyk savo veikėją ir konfliktą, o jau tada išskleisk pasaulį ir informaciją apie jį rodant – ne pasakojant – fantastikos ir mokslinės fantastikos skaitytojams.
  3. Tavo pagrindinis veikėjas žiūri į veidrodį… Tai būdinga romantinei grožinei literatūrai, kur įprastai herojė žvelgia į savo žalias, migdolo formos akis, tamsiai rudais plaukais įrėmintą veidą ir dūsauja. Fui. Jei rašai pirmuoju asmeniu, tada turėtum praleisti veikėjo aprašymą. Susitaikyk su tuo. Aprašinėti veikėjus nepatariama, nebent jų išvaizda yra svarbi siužeto vystymui, kaip pavyzdžiui Hario Poterio randas ar Ogastas iš R.J.Palacio Stebuklo. Jei įdomiausias dalykas nusakantis tavo veikėją yra jo išvaizda, tu tikriausiai pakliuvai į bėdą. Permastyk savo istoriją.
  4. Prologas… Prologų bėda yra ta, kad jie seniai išėjo iš mados, ir leidėjai jų nekenčia. Prologas gali būti tarsi erziklis, parodantis, ko maždaug gali tikėtis iš istorijos, tačiau jų geriau vengti.
  5. Pradžia pradžioje… Pradedantys rašytojai dažnai mano, kad jie turi pradėti istoriją nuo pradžios, bet tai didelė klaida. Mums nereikia visko, mums tik reikia įdomios dalies. Pradėk knygą nuo pradžios, užbaik ją ir tada išmesk tris pirmus skyrius. Lažinuosi, kad tada ji prasidės daug įdomesnėje vietoje. Tai vadinama „in media res“ (kažko vidurys), kai veikėją įmeti į kažkokio veiksmo sūkurį.
  6. Viską paaiškini… Kai kurie žmonės mano, kad skaitytojai yra kvaili. Jie mano, kad skaitytojui reikia viską paduoti sukramtytą, kitaip jis nesupras, ką skaito. Jie nesupras, kad veiksmas vyksta ateityje, nebent jam pasakysite tai; arba pasakysime jam, kad tai 1930 metų Paryžius, arba veikėjas skaitys laikraštį ir užakcentuos datą. Neteisingai. Skaitytojai yra protingi. Jei tavo veikėjas įdomus, tu rašai įtemptai, o pasakojimas yra įdomus, keliantis klausimus, tada skaitytojas liks su tavimi. Pažvelkite į George Orwell knygos Nineteen Eighty-Four (1984) pradžią: „Buvo skaisti šalta balandžio diena, o laikrodžiai mušė tryliką“.
  7. Jie miršta… Nepradėk knygos kažkieno mirtini, nebent istorija tada peršoks į to asmens gyvenimo akimirkas, ir netgi tada tai rizikingas reikalas. Kodėl tavo skaitytojai turėtų investuoti į kažką, vien kad nužudytum jį antro puslapio pabaigoje? Pirmajame puslapyje „apgyvendink“ savo pagrindinį veikėją ir paversk jį įdomiu.
  8. Per daug veiksmo, per mažai veikėjo… Venk savo veikėjo įmetimo į mūšį ir neliepk jam pirmame puslapyje nukenksminti bombą, nebent tai Džeimsas Bondas ir tai yra pirmos/antros knygos tęsinys. Šios scenos turėtų parodyti rizikingą situaciją, kurioje atsiduria herojus, bet jei mes jo nepažįstame, tada jis mums nerūpi, o jei mums nerūpi, mums pasidaro nuobodu. Supranti, apie ką aš kalbu. Kai sakau pradėk istoriją su veikėju kažkokiame veiksme, aš turiu omenyje kažką, kas sutrikdytų įprastą tvarką – telefono skambutis, policija prie durų, elektros dingimas ar naujas viršininkas.
  9. Orų pranešimas… „Buvo tamsi, audringa naktis…“ yra populiari visomis blogomis prasmėmis. Blogiausia pradžia – tai žino visi. Tad kodėl žmonės vis dar primygtinai siūlo pradžią su orų aprašymu? Nepasakok mums ar šviečia saulė ar vėjuota, tiesiog papasakok mums, kas tavo herojus, ką jis daro ir kodėl mums turėtų rūpėti.

Taisyklės yra tam, kad jas laužytum, bet pirmiausia mums reikia suprasti jas, ir kodėl jos yra. Jei tu esi pradedantis rašytojas, kuris nori prasibrauti per tradicinę leidėjų rutiną, įsikibk į taisykles. Leidėjai yra užsiėmę, todėl turi nusistatę prioritetus, kurių ieško. Nesuteik jiems galimybės atmesti tavo rankraštį nuo pirmo puslapio pasinaudojant vienu iš šių nuvalkiotų pradžių. Buvai įspėtas.

Chella Ramanan straipsnis How Not to Begin Your Novel: 7 Ways to Kill your Story

Reklama

One thought on “Kaip nepradėti savo knygos: 9 būdai nužudyti savo istoriją

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s