Ką reikėtų žinoti apie… Rick Yancey


Gimimo data: 1962, lapkričio 4 d.
Zodiako ženklas: skorpionas
Autoriaus mėgstamiausios vaikystės knygos: Charlie & The Chocolate Factory (liet. Čarlis ir šokolado fabrikas), The Hobbit (liet. Hobitas), The Borrowers, A Wrinkle in Tim
Mėgstamiausias vaikų rašytojas: Roald Dahl
Mėgstamiausias dalykas mokykloje: skaitymas
Mėgstamiausi filmai: sunkus klausimas. Beveik visi su Russell Crowe
Jeigu nebūtų rašytoju, tada būtų: mokslininku
Kuo dirba? 2004 metais autorius paliko darbą ir visiškai atsidavęs rašytojo profesijai.

 

Rick Yancey yra parašęs 15 romanų. Jo knygos yra išverstos į daugiau nei į 30 kalbų ir pelniusios daugybė apdovanojimų visame pasaulyje. Kaip autorius puslapyje prisistato, jis gimė sekmadienį, Majamyje, Floridos valstijoje. Tėvai jam davė John vardą, tačiau niekas jo, išskyrus mokytojus pirmą mokslų metų dieną, banko darbuotojai, valstybės žmonės, taip nevadino. Klausiate, kaip jį vadina? Ogi Rick, asmens tvarkiusiu jo įvaikinimo dokumentus garbei. Taip, jis buvo įvaikintas.

Rick nuo mažens mėgo skaityti knygas ir tėvai jam jų pirkdavo. Tačiau jų skaičius visados atrodė neužtektinas ir rašytojas perskaitydavo savo mėgstamas knygas vėl ir vėl.

Savo pirmą trumpą istoriją jis parašė septintoje klasėje anglų kalbos pamokai. Gavo A.  Rick mokėsi mokykloje vidutiniškai, todėl gautas pažymys iš trumpos istorijos buvo svarbus kaip ir tai, kad jam labai patiko ją rašyti. Rick turėjo parašyti penkis puslapius, tačiau šie pavirto 25. Rašytojas vėliau net pridėjo raštelį mokytojai atsiprašydamas už jos ilgį. Keista, tačiau mokytoja jam atrašė, kad jis neturėtų gėdytis tuo. Priešingai, turi didžiuotis. Toji diena buvo toji, kai jis pirmą kartą pagalvojo apie rašytojo profesiją.

cdb_Penktoji-banga_z1Rick baigęs vidurinę mokyklą įstojo į teisės mokyklą, tą pačią, kurioje mokėsi jo tėvas, tačiau ištvėrė joje tik metus. Tėvui vėliau pasakė, kad teisė ne jam. Šis pritarė sūnui.

Rick dėstė kelias anglų kalbos pamokas, vaidino ir režisavo kelis vietinės bendruomenės teatro spektaklius.  Laisvu laiku jis rašė pjeses. Jo žmona jam pasakė, kad mintys jo kūriniuose būtų visai neblogos ir tinkančios knygai. Jis parašė knygą pavadinimu A Burning in Homeland“, kurią pavyko publikuoti 2001 metais.

Knygos “Penktoji banga“ gimimas yra įdomus. Vieną dieną autorius paklausė savo žmonos, ko gi ši bijo labiausiai. Ji jam pasakė, kad ateivių puolimo. Taip pat tuo metu jis perskaitė interviu su Stephen Hawking, kuriame jis kalbėjo apie ateivių pasirodymą ir, kad šis baigtųsi tikrai ne gerai. Ateiviai greičiau palaikyti žmones kaip tarakonai užuot lygiaverčiais varžovais.

Autorius prisipažįsta, kad sunkiausias dalykas jam rašant “Penktąją bangą“ buvo susijęs su atstumo tarp savęs ir veikėjų palaikymo. Juk tie, kurie skaitė knygą, puikiai žino, kad istorijoje vyksta tikrai nemieli dalykai. Todėl nenuostabu, kad autoriui buvo gaila veikėjų ir norėjo jiems kaip nors padėti 😀

Mylimiausias dalykas apie šią istoriją jam yra pagrindinė veikėja Kesė. Jam patiko jos charakteris ir savybės.

Paprašytas įvardinti mėgstamiausią vietą istorijoje, autorius pateikia paragrafą, kurį, prisipažįsta, yra vienas iš pirmųjų, kurio jam nereikėjo perrašyti po parašymo.

I may be the last one, but I am the one still standing.  I am the one turning to face the faceless hunter in the woods on an abandoned highway.  I am the one not running, not staying, but facing. Because if I am the last one, then I am humanity. And if this is humanity’s last war, then I am the battlefield.

Lietuviškai (vertė: Daumantas Gadeikis, 2014):

Galbūt esu paskutinė, bet vis dar stoviu. Atsigręžiu į beveidį žudiką miške prie apleisto greitkelio. Nebėgu, nestoviu ir vietoje, o atsigręžiu.
Nes jei aš paskutinė, esu žmonija.
O jei čia paskutinis žmonijos karas, aš – karo laukas.

“Penktoji banga“ dažnai yra lyginama ir gretinama su “Bado žaidinių“ seriją. Autorius prisipažįsta, kad šis dalykas jį truputį erzina, bet kartu ir džiugina, kad jo kūryba yra lyginama su tokia puikia istorija. O kodėl erzina? Ogi todėl, kad jo knyga nuo “Bado žaidynių“ skiriasi. “Bado žaidynės“ yra tikra gryna distopija, kol tuo tarpu “Penktoji banga“ tilptų į apokalipsės ar post-apokalisės žanro rėmus.

Vienas iš jam labiausiai patinkančių dalykų “Penktoje bangoje“ yra pati pirma banga, kuri išjungia visus elektrinius prietaisus. Juokaudamas jis sako, tai tikra katastrofa šiuolaikiniam jaunimui, kuris visados turi būti prisijungęs ir naudotis elektra.

Ar skaitėte šią knygą? Patiko? Nepatiko? Beje, kitais metais sulauksime “Penktosios bangos“ ekranizacijos!

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s