Virpėjimas – Maggie Stiefvater (knyga)


O tada atsimerkiau, buvome tik aš ir Greisė – nieko daugiau, tik aš ir Greisė, – ji suspaudė lūpas, tarsi norėtų sulaikyti mūsų bučinį viduje, o aš įsikibau akimirkos, trapios tarsi rankose laikomas paukštis.
 šaltis.
Greisė daug metų seka miške už jos namo gyvenančius vilkus. Vienas geltonakis vilkas – jos vilkas – seka ją pačią. Jis atrodo pažįstamas, bet ji nežino kodėl.
 karštis.
Semas gyvena du gyvenimus. Būdamas vilku, jis tylomis lydi mylimą merginą. Ir nors trumpą laiką kiekvienais metais būna žmogus, niekada nedrįsta jos užkalbinti… iki šiol.
 virpėjimas.
Greisei ir Semui meilė visada laikėsi atstu. Bet jai tarus žodį pasipriešinti neįmanoma. Semui tenka kovoti, kad liktų žmogumi, o Greisei – kad išlaikytų jį prie savęs, net jei reikės akis į akį susidurti su sužalota praeitimi, trapia dabartimi ir neįmanoma ateitimi.

Kiekvieną žiemą Greisė laukia, kada  miške pasirodys vilkai, o su jais ir vilkas auksinėmis akimis. Jos vilkas. Visai netoliese ir kartu nepasiekiamai Semas gyvena savo susidvejinusį gyvenimą. Žiemą vilkų gaujoje jis kenčia šaltį, ledą ir sniegą, vasarą atvirsta žmogumi ir iš toli stebi  Greisę, kol kartą išdrįsta ją užkalbinti…
Jis žino, kad šąlantis oras jį vėl pavers kita būtybe. Iki kitos vasaros.Tačiau šiemet viskas bus kitaip. Semas žino, kad jis paskutinį kartą atvirto žmogumi.
…Buvo rugsėjis, kai Greisė susipažino su jaunuoliu gintarinėmis akimis ir jį pamilo.Tačiau su kiekviena praeinančia diena artinasi žiema, o su ja ir galutinis atsisveikinimas…


viršelisPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2010
Originalus pavadinimas: Shiver
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Mersi Folso vilkai
Patartinas amžius: +13
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, vilkai, meilė
Puslapių skaičius: 368
Pasakotojas: mergina/vaikinas
Autoriaus puslapis: http://www.maggiestiefvater.com


autorėNustebtumėte sužinoję, kokia įdomi asmenybė yra ši autorė. Kai Lietuvoje buvo išleistos pirmosios dvi Mersi Folso vilkų trilogijos dalys, ji netgi buvo Lietuvoje, ir čia jai labai patiko, ypač Jurgio Didžiulio daina ir vaizdo klipas Welcome to Lithuania. Ko gero todėl, kad ji pati yra muzikantė ir dailininkė. Prieš pradėdama rašytojos karjerą Maggie buvo profesionali portretistė, tačiau ir pradėjusi rašyti to nemetė ir piešia savo knygų treilerius ir šiaip nuostabius paveikslus, kurių galima pamatyti jos Facebook paskyroje, kurioje ji nešykšti geros nuotaikos ir savo numylėtojo automobilių nuotraukų 😀 Tad ši nutrūktgalvė yra tikra menininkė, dar 16 metų pasikeitusi tėvų duotą vardą, turinti 2 vaikus ir piešianti ant gitarų, kurias kartais dovanoja savo gerbėjams.

Šią knygą skaičiau prieš 5 metus ir maniau, kad galbūt bus nebeįdomu, tačiau pasirodo sugebėjau pamiršti svarbiausius dalykus, tad atradau Virpėjimą iš naujo, ir jis man patiko iš naujo!

Semas ir Greisė šioje istorijoje – tarsi du laivai prasilenkiantys jūroje. Jie ilgesingai žvelgia vienas į kitą, tačiau negali būti kartu. Nes Greisė paprasta mergina, kurią prieš ketverius metus apkandžiojo vilkai, o Semas vilkas geltonomis akimis, tada ją išgelbėjęs nuo savo rujos. Tai iš ties būtų labai liūdna istorija apie neįmanomą meilę, jei miestelyje nebūtų surengta vilkų medžioklė ir Semas nebūtų pašautas bei atsidūręs ant Greisės slenksčio. Tai už širdies griebianti meilės istorija, kadangi – na kaip gi kitaip – Semas ir Greisė negali būti kartu.

Kaip turbūt gerai suprantate, tai knyga apie vilkolakius, ko gero labiau netgi apie vilkus. Jų idėją galima būtų palyginti su knygomis Vilko dovana ir Saulėlydis, tad kažkokios baisiai naujos vilkolakių idėjos čia tikrai nerasite, nors pora dalykų yra visiškai nauji – žmogus būni trumpą šiltą sezoną vasarą, vilkas žiemą, bet buvimo žmogumi laikas yra ribotas, vieną vasarą tiesiog gali nebeatvirsti į žmogų. Ir Semui ši vasara paskutinė. Pirma ir paskutinė, kai galiausiai jis susiduria su Greise akis į akį.

Pasakotojai čia yra du – Greisė ir Semas, tad mums nereikia kankintis ir spėlioti, ar laukti nuobodžių veikėjų pasakojimų, o iš pirmų lūpų išgirstame visa, kas autorei atrodė svarbiausia. O ji tikrai pasistengė sukurti kažką įdomaus, nenuobodaus, sukurti dramą, ko pasekoje veikėjai tapo tikresni, su tam tikrais psichologiniais trūkumais, kas juos suformavo tokius, kokie jie yra.

Tai knyga, kurią privalu perskaityti visą – kiekvieną jos sakinį, neperšokant prie dialogų ar norint išvengti nemalonių ar atrodytų neįdomių scenų, kadangi atrodo, kad kiekvienas žodis čia yra svarbus, lyg galėtum praleisti kažką esminio. Ir galiu pasakyti, kad aplinkos aprašymais pernelyg nesišvaistoma, susitelkiama į esminius dalykus, jusles.

Nosį nudegino mėta, aštri tarsi stiklas, tada avietė, kone per saldi, kaip pernokęs vaisius. Obuolys, gaivus ir grynas. Riešutai, riebūs, šilti, žemiški, kaip Semas. Subtilus, švelnus baltojo šokolado kvapas. O Dieve, ar ne mokos kava, sodri, tamsi ir nuodėminga. Atsidusau iš malonumo, bet tai dar toli gražu nebuvo pabaiga. Sviestiniai sausainiai ant lentynų skleidė miltuotą, jaukų kvapą, o ledinukų vaisinių kvapų siautulys buvo per daug koncentruotas, kad būtų tikras. Sūrių riestainiukų dilgtelėjimas, gaivus citrinų kvapas, šiurkštus anyžių brūkštelėjimas. Kvapai, kurių nė pavadinimų nebuvau girdėjusi. Sudejavau.

Vilkai čia tiesiog įpinti į realybę, net galėtum patikėti, kad tai gali būti iš tiesų, nes jie neužmaskuojami ir neslepiami, todėl jiems sukuriama nemažai rimtų problemų, kurias reikia spręsti ir iš to kyla moralinės dilemos ir konfliktai. Istorijoje susiduria du pasauliai – žmonių ir vilkų – ir autorė verčia savo veikėjus rinktis, kuriame jie norėtų gyventi, tačiau viskas nėra taip jau paprasta, nes ir ten, ir ten slypi realūs pavojai ir saviti pliusai.

semas– Atrodo, kai kuriems mūsų patinka, gal net labiau, nei būti žmonėmis. Šelbė virsmą tiesiog dievina – bet, kaip sakiau, jos tikrasis gyvenimas turbūt buvo siaubingas. Nežinau. Vilkiškasis gyvenimas dabar man toks artimas, kad sunku įsivaizduoti, kas būtų be jo.
– Gerąja prasme ar blogąja?
Semas atsisuko, geltonos jo akys prikaustė mano žvilgsnį.
– Pasiilgstu būti savimi. Pasiilgstu tavęs. Visada.

Maggie tikrai turi pakankamai fantazijos, kad nupieštų savitą pasaulį, matomą (ir užuodžiamą) ne kiekvieno akims. Skaitydama šią istoriją antrą kartą supratau, kad buvau beveik viską pamiršusi, tačiau neabejotinai ketinu pasiimti ją ir vėl pasinerti į ją, kadangi skaitai ir jauti malonumą, nes rašymo stilius maloniai glosto vaizduotę, išsiskiria iš kitų istorijų. Nors visa knyga teka ramiai ir tolygiai, jaučiama kažkokia bloga nuojauta. Skyriaus pradžioje rašoma oro temperatūra, kuriai krintant – ir vis mąžtant puslapių skaičiui – didėja įtampa, nes pabaiga artėja negailestingai ir tiesiog nenumaldomai. Džiaugiuosi, kad lentynoje stovi ir kitos dvi dalys 😀

Tiesa, ši knyga gali patikti toli gražu ne visiems, kadangi kai kurie goodreads komentatoriai buvo tikrai negailestingi pasmerkdami šią knygą myriop ir išvadindami ją prasta Saulėlydžio Džekobo versija. Bet jei jaučiate silpnybę istorijoms apie vilkus/vilkolakius ir patinka ne popsinis rašymo stilius, būtinai susiraskite šią knygą bibliotekoje ir galbūt ji jus nustebins savo savitumu.

keturi permatomas

egliosha logo

Reklama

One thought on “Virpėjimas – Maggie Stiefvater (knyga)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s