Maro diena – Andrius Tapinas (knyga)


Pasmerktame mieste pavojingiausia likti gyvam…

Pašėlę nuotykiai tęsiasi antrajame Akmens ir Garo Miestų ciklo romane „Maro diena“. Laisvojo Vilniaus legatui Antanui Sidabrui nerimą kelia kraupų krovinį atvežęs traukinys, kuriame nebuvo mašinisto, Londono policija tiria genialaus chemiko mirties aplinkybes, į Konstantinopolį skuba ypatingą užduotį turintis samdomas žudikas, o paslaptinga ugniaplaukė moteris vien žvilgsniu pavergia vyrų širdis.
Paslaptys bus atskleistos, mįslingi kodai iššifruoti, bet išauš Maro diena – ir košmarai taps realybe, o akmenines pasmerkto miesto gatves užplūs Maro Vienuoliai.

Soboro durų angoje, galva kone remdamasi į staktą, stovėjo figūra, trimis galvomis aukštesnė už aukščiausią žmogų. Jos kūną slėpė ilgas juodas rūbas su plačiu gobtuvu, iš po jo žalia liepsna žybčiojo akys. Rankose figūra laikė plačius kirvius. „Ne, – staiga suvokė Sidabras, – tai kirviais baigiasi jos rankos!“


Pagrindinė informacija maro diena

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Maro diena
Ankstesnės dalys: Vilko valanda
Serijos pavadinimas: Akmens ir Garo Miestų serija
Patartinas amžius: +15
Žanras: fantastika, stimpankas, apokalipsės elementai
Mitinės būtybės/padarai/ galios: sukubai, magai, demonai
Puslapių skaičius: 440
Pasakotojas: trečias asmuo (žvilgsnis į daugybę veikėjų)
Autoriaus puslapis: http://www.tapinas.lt/marodiena/


 2013 metais gerai žinomas žurnalistas, laidų vedėjas ir dabar jau ir rašytojas išleido savo debiutinę knygą, kuri netrukus tapo labai perkama ir populiari. Netgi tapo „Metų knygos 2013“ rinkimų suaugusiųjų kategorijos laimėtoja. O kur dar tai, kad knyga buvo išversta į anglų kalbą, paties autoriaus įgarsinta ir dar daugybė dalykų buvo daroma, kad kūrinys tikrai sudrebintų Lietuvos literatūros mylėtojų gyvenimą.

2015 metais pasirodė ir antroji knyga – “Maro diena“, kurioje šį kartą Tapino sukurtas pasaulis išsiplečia ir veiksmas vyksta ne tik Vilniuje, kuris, beje, kritikų buvo pripažintas kaip pagrindiniu “Vilko valanda“ veikėju.

“Maro diena“ knygos pristatymas įvyko Kaune, nes vieni iš pačių svarbiausių įvykių vis dėlto knygoje įvyksta būtent šiame mieste. Nors nesijaudinkite, Vilnius niekur nedingsta, tačiau šios dalies veiksmo metu ten vykstantys įvykiai nėra tokie, apie kuriuos būtų verta kalbėti.

-Gerai, taip ir padarysime. Vilnius yra Vilnius, o kiti miestai gali apsieiti ir be mūsų pagalbos. Ir čia reikalų turim į valias. Gaivintojų ložė skundžiasi, kad per lėtai tiriamos Markučių dvarelio gaisro aplinkybės. Be to, gavome Juodėsių amatininkų peticiją…

 Taigi, tikrai. Neverta kalbėti. Todėl net nenuostabu, kad trumpam pabuvę Vilniuje mes nusikeliame į kitus miestus, kuriuose vyksta pavojingi nuotykiai ir juos skaitytojas patiria su Maru, žudiku, kuris šioje knygoje yra viena iš pagrindinių žvaigždžių.

Iš pradžių man toks persikėlimas iš Lietuvos į užsienį, atrodė kažkoks nesuvokiamas dalykas. Vis mėginau skaitydama suvokti, kodėl staiga prireikė žengti tokį žingsnį, tačiau pagaliau priartėjus paskutinę istorijos dalį (knyga padalinta į keturias dalis atsižvelgiant, kur veiksmas vyksta), kurios su nekantrumu laukiau, kadangi gyvenu pati Kaune ir buvo įdomu pasižiūrėti, kokie gi siaubai siautėja mano mieste, viskas tapo aišku.

Žemaitė (http://daywish.deviantart.com)

Tačiau šioji paskutinė dalis man kažkodėl buvo ir pati nuobodžiausia, nors joje vyko daugybė veiksmo, buvo atskleidžiamos paslaptys… Tačiau, atrodo, kažko ir trūko, kažko, kad priverstų tikrai įsitraukti į šią dalį taip, kaip ir į ankstesnes. Knyga ties galu išsikvėpė? Nedrįstu sakyti, tačiau paprasčiausiai kažkoks ingredientas iš mano perspektyvos šioje dalyje buvo pamestas.

Pats autorius pasakoja, kad šią knygą įkvėpė vienas užsispyręs skaitytojas, kuris nesiliovė klausti, kiek gi sekančioje Tapino knygoje bus skirta puslapių Kaunui. Autorius pradėjo domėtis, kuo gi ypatingas yra šis miestas, ir iškapstė įdomių istorijų, kurias, jeigu netingi, kiekvienas smalsuolis gali rasti internete. Viena iš jų būtų Bona Sforza kariuomenė, kuri yra prasmegusi po Kauno pilimi ir su nekantrumu laukia, kada miestui iškils pavojus, kad galėtų iškilti į paviršių ir pulti priešą. Dar yra sovietų laikų legenda, kad Nemuno saloje buvo išdarinėjami negražūs eksperimentai. Toliau knygoje buvo panaudotas faktas, kuriuo neretai Kaunas iš yra pristatomas – Požemių miestas. Yra teigiama, kad po miestu yra išsidraikęs tankus tunelių voratinklis.

Gėdą užsitraukęs burministras pabėgo iš Vilniaus ir apskritai iš Europos. “Vilniaus žinios“ rašė, kad jis su žmona, ponia Venskiene, buvo pastebėtas Čikagoje.

Tačiau verta pabrėžti, kad Tapinas šioje knygoje tikrai stengėsi pasitelkti įvairius mitus/legendas bei pasakojimus. Čia jis maišo įvairius padavimus bei mitinius padarus tam, kad sukurtų įdomią ir nenuspėjamą siužetą. Todėl jeigu jau manote, kad esate perpratę Tapino sukurto pasaulio dėsnius, teks pasakyti, kad šioji dalis pristato dar daugiau žaidinimo taisyklių (t.y. veikėjų ir galimybių). Tai yra smagus dalykas, nes kulminacija atrodo tik dar įdomesnė ir netikėtesnė.

2015 Knygų mugė (http://www.tapinas.lt/marodiena/)

Bet, žinoma, šimtu procentu nesiūlau tikėti, kad visi tie papildomi padavimai/ legendos/ istorijos,  istorijai suteikiantys magiško pojūčio, yra tikrai tikros. Juk reikia prisiminti, kad istorija yra fantastinė, ir kai kurie dalykai gali būti išgalvoti ar pakoreguoti tam, kad tiktų romanui.

Skaitant šią istoriją kartas nuo karto mano dėmesį patraukdavo kažkokios detalės, kurios iškart iš atminties gelmių prikeldavo kitus mano skaitytus kūrinius. Jeigu būčiau skaičiusi “Žiedų valdovą“ net neabejoju, kad rasčiau ir šio kūrinio užuominų, tačiau šį kartą mano mano dėmesį nukrypo:

-Jau!
-Pirmyn! Už Kauną!
-Už Kauną! – atsiliepė tuzinas balsų.

Kažkodėl iškart prisiminiau Narnijos kronikų filmus. Juose veikėjai rėkia: “Už Narniją! Ir už Aslaną!“. Žinoma, tai gali būti tik atsitiktinumas, tačiau man šie šūkiai iškart turėjo asociacijas. Kaip ir šis:

Dekanas pamėgino prispausti priešą prie žemės, bet Tas, Kuris Naikina Priešus, nepasidavė.

Tikriausiai čia nesuklysiu sakyti, kad jums iškart išdygsta prieš akis vienas garsių piktadarių. Knygose ir filmuose jis būdavo pristatomas taip: „Pats Žinai Kas“ arba „Tas Kurio Nevalia Minėti“. Pripažinkime, paskutinis apibūdinimas tikrai turi kažkokį paslaptingą ryšį su iš knygos paimta citata 😀

Žinoma, dar reikia nepamiršti akcentuoti, kad šią knygą “Maro diena“ galite skaityti neskaitę pirmosios knygos “Vilko valanda“. Antroje dalyje yra tik truputį užsimenama apie įvykius pirmoje dalyje, tačiau neatrodo, kad šie darytų didelę įtaką “Maro dienos“ siužetui. Todėl, jeigu jums neįdomus Vilnius ir norite, kad veiksmas  vyktų ir kitose pasaulio vietelėse, “Maro diena“ bus puikus pasirinkimas.

Ir pabaigai, galiu pasakyti, kad “Maro diena“ man patiko labiau nei “Vilko valanda“, kuri tik privertė tarp visko susipainioti ir galiausiai likau sumišusi. Antroje dalyje man viskas pasirodė pristatoma tvarkingiau ir natūraliau, nors kai kurie dalykai, kaip mėginimas įvykius papasakoti iš daugybės veikėjų perspektyvos ir troškimas kai kuriuos dalykus pateikti skaitytojui siaubingai detaliai, varė migreną ir vertė žiovauti. Manyčiau, kad autoriui dar yra kur tobulėti, ir bus įdomu stebėti, kaip tai vyks.

Visos serijai priklausančios knygos

cdb_Vilko-valanda_z1maro diena


trys permatomaskitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s