“Raudonkepuraitė”. Kas slypi šioje pasakoje?


Man patinka pasakos. Tačiau dar labiau jomis žaviuosi, kaip suvokiu, kokias žinutes gali šios slėpti, nes nemanykite, kad pasakos yra tik kažkoks trumpas tekstas vaikams prieš miegą. Jų paskirtis buvo mokyti vaikus gyvenimo teisų, o šis mokymas vykdavo užkoduota kalba.

Tai, kad “Gražuolė ir pabaisa” istorija vakarų kultūroje moko mažas mergaites įžvelgti savo žymiai vyresniuose vyruose gerąsias savybes, jau esu kalbėjusi. Dabar pasižiūrėkime, ką pristato “Raudonkepuraitė”, o šioji turi tikrai ką pasakyti. Pasirodo, kad joje slypi vyro ir moters konfliktas.

Nesunkiai galima suprasti daugelį pasakos simbolių. “Raudono aksomo kepuraitė” simbolizuoja menstruacijas. Mergaitė, kurios nuotykiai nupasakoti pasakoje, tapo subrendusia moterimi  ir susidūrė su lytinių santykių problema.

Perspėjimai “neišklysti iš kelio”, kad “nepargriūtum ir nesudaužytum butelio” aiškiai yra perspėjimai apie lytinių santykių ir nekaltybės praradimo pavojus.

Kai vilkas pamato mergaitę, sukyla jo lytinis apetitas ir jis mėgina ją sugundyti pasiūlydamas “apsidairyti ir pasiklausyti, kaip gražiai čiulba paukšteliai”. Raudonkepuraitė “pakelia akis” ir, paklausiusi vilko patarimo, nuklysta “vis giliau ir giliau į mišką”.  Tam ji sugalvoja tipišką racionalizaciją: norėdama įtikinti save, kad jos poelgyje nėra nieko bloga, ji pasiteisina, kad senelė bus patenkinta gėlėmis, kurias ji jai priskins.

Tačiau už šį išklydimą iš tiesaus dorybės kelio, Raudonkepuraitė griežtai nubaudžiama. Vilkas, apsimetęs senele, praryja nekaltą Raudonkepuraitę. Patenkinęs savo apetitą, užmiega.

Kol kas atrodo, kad pasakoje išreiškiama viena paprasta, pamokoma tema – lytinių santykių pavojus. Tačiau iš tikrųjų pasaka daug sudėtingesnė. Koks yra vyro vaidmuo ir kaip yra pateikiami lytiniai santykiai?

Vyras šioje pasakoje pavaizduotas kaip negailestingas ir klastingas žvėris, o lytinis aktas apibūdinamas kaip kanibališkas veiksmas, kurio metu vyras praryja moterį. Tokiam požiūriui nepritaria tos moterys, kurioms vyrai patinka, o lytiniai santykiai teikia malonumą. Taigi, pasakoje yra išreikštas gilus priešiškumas vyrams ir lytiniams santykiams. Neapykanta ir išankstinis nusistatymas prieš vyrus dar aiškiau išreiškiami pasakos pabaigoje. Ir vėl, kaip ir nagrinėjant babiloniečių mitę, reikia prisiminti, kad moters pranašumas slypi jos sugebėjime gimdyti vaikus. Kokiu būdu pajuokiamas vilkas? Ogi parodant, kas jis mėgina vaidinti nėščios moters vaidmenį, laikydamas pilve gyvus žmones. Raudonkepuraitė prikrauna jam į pilvą akmenų –  bevaisiškumo simbolių – ir viskas susmunka bei numiršta. Už savo poelgį, pagal primityvus keršto įstatymus, jis yra nubaudžiamas taip, kaip buvo baudžiama už tokius nusikaltimus: užmušamas akmenimis- bevaisiškumo simboliu – ir tokiu būdu pajuokiamas, kad bandė užgrobti nėščios moters vaidmenį.

Žinoma, tai tik viena iš daugelio šios pasakos interpretacijų, tačiau viena iš man pasirodysiu pačių įdomiausių ir nusprendžiau ją su jumis pasidalinti. Ar galėjote pagalvoti, kad šioji jūsų vaikystės pasaka nagrinėja tiek daug rimtų dalykų? Tikriausiai ne.

Ištrauka paimšta iš:

From, Erich: “Pamiršta kalba. Įvadas į sapnų, pasakų ir mitų supratimą” [vertė Gediminas Sadauskas] 2 -oji laida. – Vilnius: Vaga, 2013. – 217-218 psl.

kitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s